J. Adomavičius. Muitinės tarpininkai ir sandėlių verslas: „Mus pamiršo, bet mes dar kvėpuojam…“

podcast::xYnUO0Ty

Štai, ir „Verslo žinios“ neseniai skelbė rizikų valdymo bendrovės „Coface“ vertinimus ir pristatė ES nenumatytų atvejų planą šiam sektoriui.

Viskas puiku, viskas gerai. Karo ir pandemijos kontekste transporto ir logistikos sektorių reikia perdėlioti. Spūstys didžiausiuose pasaulio uostuose ir kitos COVID-19 sukeltos krizės įvairiose šalyse, konteinerių trūkumas ir karas Ukrainoje baigia suplėšyti tarptautines logistikos grandines.

Pats laikas kažką su tuo daryti. Tam reikia duomenų ir diskusijų. Bet jausmas toks, kad tiek „Coface“, tiek ES, tiek ir vietos valdžios akyse transporto ir logistikos sektorių sudaro tik vairuotojai, jūreiviai ir geležinkeliečiai.

Muitinės tarpininkams, tokiems kaip mūsų įmonė, sandėlių verslui ir patiems muitininkams apžvalgose ir analizėse dėmesio beveik neskiriama. Tarsi Europa pasaulyje būtų pati viena.

O būtent mus, dirbančius pasienyje – muitinės tarpininkus ir muitininkus – bene labiausiai paveikė karas Ukrainoje ir Rusijai bei Baltarusijai dėl to įvestos sankcijos. Dar galvojama ir apie sankcijas Kazachstanui.

Matote, vežėjai, netekę Rytų rinkų, suradę vairuotojų, gali persiorientuoti į Vakarus, vežti kitus krovinius. Kurie, beje, dabar yra net brangesni už tuos, kurie buvo vežami Rytų kryptimi.

„Coface“ sako, kad transporto kompanijos turės rinktis: ar kylančius kaštus absorbuoti pačioms, ar perkelti juos savo klientams. Mes neturime nei ko, nei kam perkelti. Mums eksportas ir tranzitas į trečiąsias šalis – vienintelė verslo kryptis. Nebeturime darbo, nes visa mūsų veikla buvo paremta tuo, kad buvome tiltas tarp Europos ir Rytų.

Žadame eiti į Šveicarijos, Anglijos, Norvegijos pasienį. Bet tai ilgas procesas – nauji partneriai ir sutartys neatsiranda spragtelėjus pirštais. Todėl kol kas vargstame, negauname iš valstybės ar ES jokios paramos. Skambina „Sodra“, Valstybinė mokesčių inspekcija, reikalauja pinigų. Bet jų neturime. Mums reikia pereinamojo etapo, finansavimo ir mokesčių atidėjimo.

Kalbu daugiau apie ES sprendimus ir priemones. Muitinės tarpininkai visose Bendrijos šalyje norėtų būti įtraukti į ES nenumatytų atvejų planą. Bet ir mūsų valstybė galėtų įvertinti, kad šalyje veikia per 600 muitinės tarpininkų įmonių, kurios dabar atsidūrė ties bedugne.

Kitas dalykas – sandėliai, kurie buvo ir vis dar yra čia, Lietuvoje. Jie nėra skirti paskirstyti prekėms po Europą. Jie skirti konsoliduoti prekes ir vežti į Rytus. Sandėlių sektorius, kuris Lietuvoje, beje, yra labai gerai išvystytas, irgi patirs didelę krizę. 

Be to, yra daugybė muitinės ir kitų pareigūnų, kurių darbas – tikrinti krovinius, vykstančius į Rytus. Kaip jaučiasi jie, matydami menkstantį srautą ir darbo apimtis?

Noriu pasakyti, kad nereikia žiūrėti vien tik į ES transporto reguliavimą ir su tuo susijusius sprendimus. Reikėtų žiūrėti ir į savo kiemą. Pasienio (muitinės tarpininkų) ir sandėlių verslas taip pat norėtų bent šiokios tokios paramos. Be jau minėto mokesčių atidėjimo labai pravartu būtų gauti lengvatinių paskolų su INVEGA garantija. Jos mums padėtų eiti į naujas rinkas ir ten įsitvirtinti.

 O kol laukiam pagalbos, bandom kabintis patys. Kas žino, gal pavyks. 

Komentaro autorius – Jurgis Adomavičius, Muitinės tarpininko UAB „Bunasta“ vadovas ir įkūrėjas