Politinių lavonų brigada

Publikuota: 2022-05-09
Iš kairės – S. Lavrovas, S. Šoigu, V. Putinas. AFP/„Scanpix“ nuotr.
svg svg
Iš kairės – S. Lavrovas, S. Šoigu, V. Putinas. AFP/„Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos zombuotų piliečių ovacijomis. Tačiau po visa ta butaforine euforija slypi neišvengiamas praregėjimas: savo neišprovokuota karine avantiūra prieš Ukrainą rusai patys palaidojo tuos savo šalies užsienio politikos pasiekimus, kuriuos sugebėjo taip sunkiai susirankioti po trupinėlį žlugus SSSR. Užpuolusi taikią kaimynę ir žudydama ukrainiečius Rusija savanoriškai įstūmė save ir savo piliečius į atstumtųjų kastos gretas. Ilgam.

Ji prarado turėtą šiokį tokį autoritetą tam tikrose srityse, įžūliu melu – pasaulio pasitikėjimą,  energetiniu šantažu – patikimo parnerio vardą. Savo pamėgtais istorijos falsifikatais ir kliedesiais šalis užsitarnavo beždžionės su granata įvaizdį.

Visa tai lydi kone kasdien iš Kremliaus atskriejantys nauji grūmojimai Vakarams, kurie rusams „trukdo greitai užbaigti karinę operaciją“ Ukrainoje.

Greitai užbaigti. Trukdo žudyti, kankinti, prievartauti, griauti, tremti. Trukdo Putleriui grobti ukrainiečių užaugintų grūdų atsargas, trukdo jo orkams plėšikauti svetimuose namuose.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Kas nori turėti rimtų reikalų, su tais, kuriems karas yra speciali operacija, karas – taika, žudymas – eliminavimas, puolimas – gynyba, civilių objektai – kariniai įtvirtinimai ir pan.

Apie ką galima kalbėti su protu susipykusiais veikėjais, kurie mato pasaulį išvirkščiai ir bando paversti Žemę zombių planeta, kokia tapo pati Rusija. Draugų be tokios pat beviltiškos Eritėjos praktiškai nebeliko ir tai rodo pastarųjų mėnesių balsavimai Jungtinėse Tautose.

Kas dar gali norėti turėti bet kokių reikalų su fašistinio maro propaguotoju, kurio liguistose svajonėse – „pergalės“ paradas Kyjive? Įtikėję savo lengva pergale Putlerio kareivos jau šveitė savo apmusijusius medalius-blizgučius ir net paradines uniformas atsigabeno maišuose. Bet užmačioms ten gėdingai sužlugus orkai panašiuose maišuose išgabenti atgal į Rusiją. Dalis išlikusių, gerai iškarštu kailiu, nurėpliojo tolyn – naikinti kitų miestų ir miestelių.  

Šalia mauzoliejaus mumijos mindžikuojantis (ko gero, ir ten pat atgulti pretenduojantis) cariukas savo sadistinį ego maitina planais seniai farsu tapusiame parade pažeminti į nelaisvę patekusius ukrainiečių karius. Šios apgailėtinos apgailėtino veikėjo fantazijos ir veiksmai bloškia jį į giliausią niekingiausių padarų nusėtą dugną.

Ar kas nors civilizuotame ir demokratiniame pasaulyje nori rizikuoti reputacija savo rinkėjų akyse ir turėti reikalų su Bučos skerdikais ar po KGB, t. y. FSB priedanga dirbančiais pseudodiplomatais, kurie perpylinėja Hitleriui žydų kraują, o kaltina žydus Antrojo pasaulinio karo metu naikinus...žydus.

Ir kad jau pasaulis iki galo suabejotų tokių istorijos „žinovų“ paskutiniais proto likučiais, anie dar priduria: „Patys aršiausi antisemitai įprastai būna žydai“. O tai tuomet kokios tautybės buvo Kremliuje sėdintys „antisemitai“, kurių raketos apšaudė šalia Kyjivo esantį memorialą holokausto aukoms atminti – Babij Jarą, kuriame vokiečių naciai sušaudė šimtus tūkstančių žydų?

Negi kas nors galėtų šiandien įsivaizduoti „žydų klausimu“ ypač pasižymėjusį dabartinį Rusijos užsienio reikalų, tiksliau karo, antisemitizmo ir nacizmo propagandos ministrą Sergejų Lavrovą šioje pozicijoje po karo? Šio buvusio diplomato karjera beliko prisiminimuose, o politikos veikėjo reikalai užsibaigs istorijos šiukšlyne kartu su gėdingu neišvengiamu Rusijos pralaimėjimu.

Po melagingais „denacifikacijos“, „demilitarizacijos“ ir kitais Rusijos piliečiams sunkiai suprantamais lozungais slypėjo visiškai ne siekis „išlaisvinti rusakalbius“. Jei diktatorius karo pradžioje dar turėjo iliuzijų, kad daugiausiai rusakalbių turintys miestai Mariuopolis ir Charkivas pins pergalės vainikus atėjūnams okupantams, tai neilgai trukus Orda pamatė, kad tikrosios Ukrainos piliečių vertybės – laisvė ir demokratija.

„Rusiško pasaulio“ dvokas laisviems žmonėms svetimas. Todėl šie ir kiti miestai su visais gyventojais rusiško fiurerio įsakymu pradėti naikinti su dvigubu įniršiu.

Galiausiai apsinuogino tikrasis Rusijos šeimininko tikslas – jam reikia visos Ukrainos, jo „imperijos“ deimanto. Tačiau pergalei slystant iš rankų beliko imtis keršto – išdeginti, sunaikinti, apvogti darbščią šalį.

Tik apsišovė didelės, bet apskurusios šalies diktatorius – prieš jėgą stojo kita jėga: didvyriškai savo tėvynę ginantys ukrainiečiai ir vieningas Vakarų pasaulis.

VŽ nuomone, panašu, kad ir taip itin menkas Kremliaus cariuko draugų-sėbrų būrelis ima retėti. Štai net amžinos valdžios vergas ir Putlerio pakalikas, Baltarusijos autoritarinis lyderis Aliaksandras Lukašenka pradėjo uosti kažką negero, ėmė mėtyti pėdas tarp Maskvos ir Briuselio: prieš kelias dienas naujienų agentūrai AP šis diktatorius tikino „darąs viską, kad karas liautųsi“.

Verdiktas šalies-agresorės valdžiai aiškus: ši „Kremliaus brigada“ yra politiniai lavonai –  nes jiems pralaimėjus karą nieko bendro su jais nenorės turėti net Vengrijos premjeras V. Orbanas.

 

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
16:04
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 16

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
05:50
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06
Kai tenka mokėti didžiausią reputacijos kainą 3

Nors vadovėlių apie krizių valdymą netrūksta, į aštrias situacijas įklimpusių verslų istorijų ir pamokų –...

Nuomonės
2022.05.05
A. Mickus. Energinė klasė ir realus energijos sunaudojimas – be ryšio? 5

Lietuvai atsisakius rusiškų dujų ir siekiant energetinės nepriklausomybės, kaip niekad aktualus tampa...

Nuomonės
2022.05.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku