Eilinis Putlerio fiasko

Sąjungininkai kuriam laikui atsikvėpė, atsikvėpė ir Ukraina, kuriai gyvybiškai svarbi Vakarų vienybė, padedanti kovoti su fašistuojančiu diktatūrinės valstybės Putleriu.

Vakarų politikų vertinimai buvo vienbalsiai – pasak jų, euroskeptikės M. Le Pen pergalė būtų buvusi geopolitinis žemės drebėjimas, panašus į „Brexit“ ar Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu.

„Džiaugiuosi galėdama tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – pasveikinusi E. Macroną socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Mario Draghi, Italijos premjeras, pavadino E. Macrono pergalę „nepaprastai geromis naujienomis visai Europai“, o Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis „Twitter“ teigė, kad „Europos ateitis dabar yra mūsų rankose“. 

JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pasveikino E. Macroną ir teigė, kad Prancūzija „yra mūsų seniausia sąjungininkė, kuri mums padeda įveikti tarptautinius iššūkius“.

Prognozuojama, kad po E. Macrono pergalės matysime dar didesnį Prancūzijos lyderio vaidmenį Europoje. Tačiau jis bus priverstas koreguoti savo politiką, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip parodė M. Le Pen rezultatas (41,4% balsų), radikalios nuotaikos šioje šalyje stiprėja, tad prezidentui teks vienyti suskilusią šalies visuomenę. Politologas Gintas Karalius VŽ spėjo, kad vidaus politikoje Prancūzijos prezidentas bus priverstas labiau sukti kairėn. Tuo metu užsienio politikoje greičiausiai bus užtikrintas tęstinumas.

Tačiau yra pavojaus, kad E. Macronas dabar atsargiau vertins galimą rusiškų naftos išteklių embargą, nes tai labai paveiktų kuro kainas, dėl kurių Prancūzijoje netrūko protestų. Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius, portalui „Delfi“ teigė, kad gali būti, jog E. Macronas, įvertindamas M. Le Pen akcentuotus aspektus, atsargiau kalbės ir apie transatlantinius santykius bei tarptautinės prekybos susitarimus, atsargumo iš Prancūzijos pusės gali netrūkti sprendžiant Ukrainos narystės ES klausimą. Dabar šį kelią mėgina blokuoti Austrija, siekianti Serbijai nutiesti raudoną kilimą į Bendrijos „klubą“, t. y. šaliai, pasižyminčiai itin prorusiška pozicija, artimai Kremliaus draugužei.

Dabar, kai sprendžiamas ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos likimas, Vakarų vienybė yra nesunaikinamas ginklas, kuris galėtų perlaužti rusofašistų diktatūros ir agresyvios imperialistinės politikos stuburą. Nes, kaip anądien sakė Kremliaus kalintas buvęs Rusijos oligarchas Michailas Chodorkovskis, vien likviduoti Putiną negana – reikia sunaikinti šios šalies režimą.

Tą dieną dabar kiekvieną minutę artina Ukrainos kariai, žūtbūtinėse kautynėse naikindami rusiškus okupantus. Meluose skendintis Putleris jau, regis, kovoja ne su „nacistais“, „narkomanais“ ar už „rusakalbius“ – jam jau mažai ir Rytų Ukrainos žemių (beje, vis dar iki galo neužkariautų): bet kokią nuovoką praradęs požemių gyventojas žiojasi praryti visą Ukrainą. Idant ją ir tautos tapatybę sunaikintų, o išlikusius gyvus ukrainiečius išgabentų vergauti Sibiro žemėse. 

O kadangi dėl ukrainiečių karių kovingumo ir didvyriškumo „trijų dienų“ karo užbaigti nepavyksta ir rusai vis gauna į kailį, Putlerio generolai didesnėmis pergalėmis pasigirti negali. Todėl šis parodijos personažas vis labiau šiepia nasrus Vakarų link. Jau ne kartą girdėjome grasinimus, kad už ginkluotės tiekimą Ukrainai vakariečiams „buskažkasbaisaus“.

Po sekmadienio naktį įvykusio Antony Blinkeno, JAV valstybės sekretoriaus, vizito Kyjive, į Vašingtoną atskriejo dar viena rusiška depeša, įspėjanti JAV nesiųsti daugiau ginklų Ukrainai.

„Pabrėžėme, kad tokia situacija, kai JAV pila ginklus į Ukrainą, yra nepriimtina, ir pareikalavome nutraukti tokią praktiką“, – sakė Anatolijus Antonovas, Rusijos ambasadorius Vašingtone, praneša „Reuters“.

Diplomatinėje notoje išreikštas Rusijos susirūpinimas. Suprantate? Rusija susirūpino, kad jai neleidžia netrukdomai naikinti Ukrainos. Absurdas ir kliedesiai? Ko gero, kur kas blogiau.

Po kraują braidantis agresorius manosi turintis „teisę“ uždrausti gintis ir ginti. Tokie kliedesiai tikriausiai gali gimti tik visiško nebaudžiamumo ir prarasto realybės suvokimo galvelėse. Panašu, kad iš agresijos kelią pasirinkusios šalies cariuko ir jo sėbrų fizinio kūno apvalkalų iškeliavo net paskutiniai moralės trupiniai. Veidmainiškiems pseudokrikščionims, sekmadienį sugužėjusiems į savo cerkves „švęsti“ Velykų, nė kiek nerūpėjo, kad jų raketos ir bombos tuo metu toliau žudė taikius Ukrainos gyventojus – tokius pačius ortodoksus, kuriems didžiausia krikščionių šventė buvo apšlakstyta krauju.

Kol vienas iš karo apologetų, KGB generolas Gundiajevas, apsimetantis Rusijos ortodoksų patriarchu, eilinį kartą laimino šėtoniškus orkus, itin karikatūriškai ir apgailėtinai Maskvoje, nuo visų tikinčiųjų (?) išvalytoje cerkvėje, atrodė ten stypsantis cariukas. Nežinia, kokiam dievui (ar ne dievui) meldėsi rusofašistų Putleris, tuo pat metu greičiausiai kalkuliuojantis nekaltų žmonių aukas ir svajose regimas užgrobtas teritorijas. 

Ukrainiečiai nepaliauja kartoti – kritus Ukrainai, teroro ir mirties pasiuntiniai pasuks ir į kitas šalis. Beje, to neslepia ir savo sėdimąją bunkeryje prispaudęs cariukas. Į jo dūdą vis aršiau pučia pagrindinis Kremliaus propagandistas V. Solovjovas – netekęs visiems grasinančio porininko V. Žirinovskio, buvęs Italijoje areštuotų vilų savininkas, grūmoja NATO šalims ir kviečia dosniai už blėnius mokantį chaziajiną žygiuoti ten.

 „Jei jūs manote, kad mes apsiribosime tik Ukraina – pagalvokite 300 kartų. Priminsiu jums, kad Ukraina – viso labo tik tarpinis etapas, stiprinant Rusijos Federacijos strateginį saugumą“, – 2022 m. kovą grasino jis Europai. O jau visai neseniai – ir visam Aljansui.

Beje, šiomis dienomis rusų saugumiečiai paleido gandus, esą šį propagandistą-niektauzą ukrainiečiai planuoja nudėti. Ukrainos saugumo tarnyba tik pasijuokė iš tos personos susireikšminimo, priminusi, kad rusiškasis Goebbelso analogas už savo nusikaltimus bus teisiamas tarptautiniuose teismuose.

O ginklų Ukraina gauna ir vis rimtesnių. Baltieji rūmai iš rusiškos depešos tik pasišaipė ir pažadėjo dar daugiau ginklų. Lloydas Austinas, Pentagono šefas, viešėjęs Kyjive kartu su A. Blinkenu, pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą prieš Rusiją. Viskas, ko tam reikia, – ginkluotė ir tinkama parama. „Norime, kad Rusija susilpnėtų iki tokio laipsnio, jog negalėtų daryti to, ką padarė įsiverždama į Ukrainą“, – kalbėjo L. Austinas.

Vis daugiau ukrainiečiai ginklų gauna ir iš kitų šalių, tačiau, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, jų reikėtų dar daugiau. Todėl, VŽ nuomone, tai, kad prie Prancūzijos vadovo vairo lieka E. Macronas, teikia vilčių, kad Vakarai ir toliau laikysis bendro kurso. Ukrainos kariai rodo didvyriškumo stebuklus, rusų kariuomenė alinama, senka ir jos raketų atsargos. Pradėjus galioti sankcijoms, Rusijoje randasi problema dėl kai kurios tiksliosios ginkluotės gamybos. Tad efektyvesnis ir greitesnis Ukrainos kariuomenės apginklavimas ir tvirta Vakarų vienybė padėtų demokratiniam pasauliui atsikratyti agresoriaus, kuris bus amžiams įrašytas į juodžiausius istorijos analus.