Eilinis Putlerio fiasko

Publikuota: 2022-04-26
AP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AP / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Ko gero, dar niekad ar bent jau labai seniai Europoje netvyrojo tiek nerimo dėl Prancūzijos prezidento rinkimų rezultatų. Rusijos karo Ukrainoje ir Senojo žemyno saugumo ateities kontekste prancūzų pasirinkimas lėmė daug – antrą kartą aukščiausią šalies postą laimėjęs Emmanuelis Macronas užkirto kelią į valdžios Olimpą užkopti kraštutinės dešinės kandidatei Marine Le Pen. Šios madam valdymas grėsė pleištu ne tik ES – Prancūzija būtų vedama iš NATO.

Sąjungininkai kuriam laikui atsikvėpė, atsikvėpė ir Ukraina, kuriai gyvybiškai svarbi Vakarų vienybė, padedanti kovoti su fašistuojančiu diktatūrinės valstybės Putleriu.

Vakarų politikų vertinimai buvo vienbalsiai – pasak jų, euroskeptikės M. Le Pen pergalė būtų buvusi geopolitinis žemės drebėjimas, panašus į „Brexit“ ar Donaldo Trumpo išrinkimą JAV prezidentu.

„Džiaugiuosi galėdama tęsti mūsų puikų bendradarbiavimą“, – pasveikinusi E. Macroną socialiniame tinkle „Twitter“ parašė Europos Komisijos pirmininkė Ursula von der Leyen. Mario Draghi, Italijos premjeras, pavadino E. Macrono pergalę „nepaprastai geromis naujienomis visai Europai“, o Lenkijos premjeras Mateuszas Morawieckis „Twitter“ teigė, kad „Europos ateitis dabar yra mūsų rankose“. 

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

JAV prezidentas Joe Bidenas taip pat pasveikino E. Macroną ir teigė, kad Prancūzija „yra mūsų seniausia sąjungininkė, kuri mums padeda įveikti tarptautinius iššūkius“.

Prognozuojama, kad po E. Macrono pergalės matysime dar didesnį Prancūzijos lyderio vaidmenį Europoje. Tačiau jis bus priverstas koreguoti savo politiką, atsižvelgdamas į tai, kad, kaip parodė M. Le Pen rezultatas (41,4% balsų), radikalios nuotaikos šioje šalyje stiprėja, tad prezidentui teks vienyti suskilusią šalies visuomenę. Politologas Gintas Karalius VŽ spėjo, kad vidaus politikoje Prancūzijos prezidentas bus priverstas labiau sukti kairėn. Tuo metu užsienio politikoje greičiausiai bus užtikrintas tęstinumas.

Tačiau yra pavojaus, kad E. Macronas dabar atsargiau vertins galimą rusiškų naftos išteklių embargą, nes tai labai paveiktų kuro kainas, dėl kurių Prancūzijoje netrūko protestų. Ramūnas Vilpišauskas, VU TSPMI profesorius, portalui „Delfi“ teigė, kad gali būti, jog E. Macronas, įvertindamas M. Le Pen akcentuotus aspektus, atsargiau kalbės ir apie transatlantinius santykius bei tarptautinės prekybos susitarimus, atsargumo iš Prancūzijos pusės gali netrūkti sprendžiant Ukrainos narystės ES klausimą. Dabar šį kelią mėgina blokuoti Austrija, siekianti Serbijai nutiesti raudoną kilimą į Bendrijos „klubą“, t. y. šaliai, pasižyminčiai itin prorusiška pozicija, artimai Kremliaus draugužei.

Dabar, kai sprendžiamas ne tik Ukrainos, bet ir visos Europos likimas, Vakarų vienybė yra nesunaikinamas ginklas, kuris galėtų perlaužti rusofašistų diktatūros ir agresyvios imperialistinės politikos stuburą. Nes, kaip anądien sakė Kremliaus kalintas buvęs Rusijos oligarchas Michailas Chodorkovskis, vien likviduoti Putiną negana – reikia sunaikinti šios šalies režimą.

Tą dieną dabar kiekvieną minutę artina Ukrainos kariai, žūtbūtinėse kautynėse naikindami rusiškus okupantus. Meluose skendintis Putleris jau, regis, kovoja ne su „nacistais“, „narkomanais“ ar už „rusakalbius“ – jam jau mažai ir Rytų Ukrainos žemių (beje, vis dar iki galo neužkariautų): bet kokią nuovoką praradęs požemių gyventojas žiojasi praryti visą Ukrainą. Idant ją ir tautos tapatybę sunaikintų, o išlikusius gyvus ukrainiečius išgabentų vergauti Sibiro žemėse. 

O kadangi dėl ukrainiečių karių kovingumo ir didvyriškumo „trijų dienų“ karo užbaigti nepavyksta ir rusai vis gauna į kailį, Putlerio generolai didesnėmis pergalėmis pasigirti negali. Todėl šis parodijos personažas vis labiau šiepia nasrus Vakarų link. Jau ne kartą girdėjome grasinimus, kad už ginkluotės tiekimą Ukrainai vakariečiams „buskažkasbaisaus“.

Po sekmadienio naktį įvykusio Antony Blinkeno, JAV valstybės sekretoriaus, vizito Kyjive, į Vašingtoną atskriejo dar viena rusiška depeša, įspėjanti JAV nesiųsti daugiau ginklų Ukrainai.

„Pabrėžėme, kad tokia situacija, kai JAV pila ginklus į Ukrainą, yra nepriimtina, ir pareikalavome nutraukti tokią praktiką“, – sakė Anatolijus Antonovas, Rusijos ambasadorius Vašingtone, praneša „Reuters“.

Diplomatinėje notoje išreikštas Rusijos susirūpinimas. Suprantate? Rusija susirūpino, kad jai neleidžia netrukdomai naikinti Ukrainos. Absurdas ir kliedesiai? Ko gero, kur kas blogiau.

Po kraują braidantis agresorius manosi turintis „teisę“ uždrausti gintis ir ginti. Tokie kliedesiai tikriausiai gali gimti tik visiško nebaudžiamumo ir prarasto realybės suvokimo galvelėse. Panašu, kad iš agresijos kelią pasirinkusios šalies cariuko ir jo sėbrų fizinio kūno apvalkalų iškeliavo net paskutiniai moralės trupiniai. Veidmainiškiems pseudokrikščionims, sekmadienį sugužėjusiems į savo cerkves „švęsti“ Velykų, nė kiek nerūpėjo, kad jų raketos ir bombos tuo metu toliau žudė taikius Ukrainos gyventojus – tokius pačius ortodoksus, kuriems didžiausia krikščionių šventė buvo apšlakstyta krauju.

Kol vienas iš karo apologetų, KGB generolas Gundiajevas, apsimetantis Rusijos ortodoksų patriarchu, eilinį kartą laimino šėtoniškus orkus, itin karikatūriškai ir apgailėtinai Maskvoje, nuo visų tikinčiųjų (?) išvalytoje cerkvėje, atrodė ten stypsantis cariukas. Nežinia, kokiam dievui (ar ne dievui) meldėsi rusofašistų Putleris, tuo pat metu greičiausiai kalkuliuojantis nekaltų žmonių aukas ir svajose regimas užgrobtas teritorijas. 

Ukrainiečiai nepaliauja kartoti – kritus Ukrainai, teroro ir mirties pasiuntiniai pasuks ir į kitas šalis. Beje, to neslepia ir savo sėdimąją bunkeryje prispaudęs cariukas. Į jo dūdą vis aršiau pučia pagrindinis Kremliaus propagandistas V. Solovjovas – netekęs visiems grasinančio porininko V. Žirinovskio, buvęs Italijoje areštuotų vilų savininkas, grūmoja NATO šalims ir kviečia dosniai už blėnius mokantį chaziajiną žygiuoti ten.

 „Jei jūs manote, kad mes apsiribosime tik Ukraina – pagalvokite 300 kartų. Priminsiu jums, kad Ukraina – viso labo tik tarpinis etapas, stiprinant Rusijos Federacijos strateginį saugumą“, – 2022 m. kovą grasino jis Europai. O jau visai neseniai – ir visam Aljansui.

Beje, šiomis dienomis rusų saugumiečiai paleido gandus, esą šį propagandistą-niektauzą ukrainiečiai planuoja nudėti. Ukrainos saugumo tarnyba tik pasijuokė iš tos personos susireikšminimo, priminusi, kad rusiškasis Goebbelso analogas už savo nusikaltimus bus teisiamas tarptautiniuose teismuose.

O ginklų Ukraina gauna ir vis rimtesnių. Baltieji rūmai iš rusiškos depešos tik pasišaipė ir pažadėjo dar daugiau ginklų. Lloydas Austinas, Pentagono šefas, viešėjęs Kyjive kartu su A. Blinkenu, pareiškė, kad Ukraina gali laimėti karą prieš Rusiją. Viskas, ko tam reikia, – ginkluotė ir tinkama parama. „Norime, kad Rusija susilpnėtų iki tokio laipsnio, jog negalėtų daryti to, ką padarė įsiverždama į Ukrainą“, – kalbėjo L. Austinas.

Vis daugiau ukrainiečiai ginklų gauna ir iš kitų šalių, tačiau, pasak prezidento Volodymyro Zelenskio, jų reikėtų dar daugiau. Todėl, VŽ nuomone, tai, kad prie Prancūzijos vadovo vairo lieka E. Macronas, teikia vilčių, kad Vakarai ir toliau laikysis bendro kurso. Ukrainos kariai rodo didvyriškumo stebuklus, rusų kariuomenė alinama, senka ir jos raketų atsargos. Pradėjus galioti sankcijoms, Rusijoje randasi problema dėl kai kurios tiksliosios ginkluotės gamybos. Tad efektyvesnis ir greitesnis Ukrainos kariuomenės apginklavimas ir tvirta Vakarų vienybė padėtų demokratiniam pasauliui atsikratyti agresoriaus, kuris bus amžiams įrašytas į juodžiausius istorijos analus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 5

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 6

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 19

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku