Paketinio mąstymo sindromas

Publikuota: 2022-04-13
Wolfgango Marios Weberio („Imago“ / „Scanpix“) nuotr.
svg svg
Wolfgango Marios Weberio („Imago“ / „Scanpix“) nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Klausantis Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio kreipimosi į Lietuvos Seimą, girdint kraują stingdančius pasakojimus apie kraupiausius rusų okupantų nusikaltimus prieš vaikus, moteris – prieš taikius gyventojus, norisi paklausti politikų, pirmiausia Vakaruose: ką dar turi įvykdyti visas ribas peržengęs Putinas, kad pagaliau gautų išties deramą atkirtį, kad galutinai būtų užsuktas į šią nusikaltėlių valdomą šalį vis dar tekantis europietiškų pinigų kranas. Iš kurio veržliu srautu toliau srūva Ukrainos laisvę ir nepriklausomybę mėginantys sunaikinti rusiški tankai, raketos, minos.

„Gerbiamoji Lietuvos tauta, aš esu dėkingas, kad galiu kreiptis į jus Ukrainos tautos vardu, ji visada prisimins jūsų nuoširdumą ir palaikymą, kai mūsų valstybė susidūrė su pačiu sunkiausiu jai laiku“, – vakar mums visiems sakė V. Zelenskis

Pasak jo, jeigu visi Europoje būtų tokie principingi, gerbtų Europos vertybes, Rusijos valdžia niekaip negalėtų tikėtis, kad jai viskas pavyks, greičiausiai ir šito karo nebūtų, nes Rusijos valdžia neišdrįstų priimti tokio sprendimo.

Galima pritarti Ukrainos prezidentui, klausiančiam, ar dar gyvos vertybės, tapusios pagrindu po Antrojo pasaulinio karo, ar jas jau galima padėti į muziejų ir tik rodyti kaip eksponatą turistams?

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Ar gali Europa sakyti, kad padarė viską, kad padėtų didvyriškai kovojančiai ukrainiečių tautai? Priimti septintą, aštuntą ar kelioliktą sankcijų paketą? Ar dar yra ribų, kurias turėtų Ukrainoje peržengti kruvinas Rytų diktatorius? Ar tas ribas Vakarai vis stums pirmyn, toliau „žaisdami“ su dalinėmis sankcijomis? Ko laukia – cheminio, biologinio, branduolinio ginklo? Ar pasaulio pabaigos?

Nors tereikia vieno – politinės valios. Nes daugumos Europos šalių visuomenė jau atsibudo – sakoma, kad į 500 mln. europiečių širdis pasibeldė Buča. Gal tų šalių politikai, kuriems vis dar miela rusiška nafta bei dujos, galėtų įsižiūrėti į pasaulį sukrėtusius vaizdus, kurie liko Ukrainos miesteliuose po rusiškų skerdikų siautėjimo. Įsižiūrėti kaip žmonės, ne politikai.

Vakar Putinas, kosmonautikos dienos proga svaičiodamas apie keliones į Mėnulį, eilinį kartą savo piliečiams zombiams porino, kad Maskva neturėjo „jokio kito pasirinkimo“, tik Ukrainoje pradėti karinę operaciją, ir ten įgyvendins visus savo tikslus.

„Dėl to nėra jokių abejonių. Tikslai yra visiškai aiškūs ir kilnūs. Pagrindinis tikslas yra padėti Donbaso žmonėms“, – vebleno iš bunkerio prasivėdinti išlindęs cariukas.

Būtent taip jis su savo išgamų gauja ir „padeda“ – raketomis, bombomis, genocidu. Fašistuojančio diktatoriaus tikslai išties aiškūs: iš pradžių sunaikinti Ukrainos suverenitetą, ukrainiečių tapatybę. Išplečiant savo pseudoimperijos ribas. Žiaurumai, kurių civilizuotas pasaulis, ko gero, neregėjo nuo viduramžių, – kerštas ukrainiečiams už „nepaklusnumą“. Už okupantams neįteiktas gėles ir duoną su druska.

Iš tikrųjų – tai ir kerštas NATO, visiems Vakarams. To net nereikia skaityti tarp eilučių. Paprastas kaip kaliošas vis dar užsienio reikalų ministru prisistatantis Sergejus Lavrovas to net neslepia – anądien dėstė, kad taip nori pamokyti JAV, jog šios nemanytų, kad yra pasaulinė galia.

Tačiau tai „pasaulinei galiai“ Kremliaus vadukas tik įkąsti tesugeba. Ir „keršyti“ Vakarams ukrainiečių gyvybėmis. Ir Ukraina kovoja – kaip sakė ambasadorius Linas Linkevičius, Ukraina kovoja Rusijos karą su NATO.

Tačiau tai nėra tik Ukrainos karas. Dabar, trečiajame XXI amžiaus dešimtmetyje, aušta tiesos valanda: vyksta egzistencinė demokratinio pasaulio kova už laisvę, žmogaus teises ir visas žmogiškąsias vertybes. Šviesos kova su tamsa, gėrio kova su blogio gaivalais. Reikia suprasti: net jei neliks Putino (visomis prasmėmis), Rusija nepasikeis, kol ten nebus pakeistas tas baisus, nuolat visus užkariauti pasiryžęs režimas. Kol nebus perlaužtas šovinistinis, fašistinius metodus perėmusio režimo stuburas.

Karui prasidėjus, Vakarai vargu ar tikėjo, kad Ukraina taip ilgai atlaikys kur kas gausesnės rusų armijos puolimą. Tačiau didvyriška broliška tauta jau antrą mėnesį sėkmingai ginasi nuo žmogžudžių kariaunos. Ukrainiečių karių pasiaukojimas, gyventojų ryžtas kovoti už savo Tėvynę – vieni svarbiausių ginklų šioje žūtbūtinėje kovoje. 

Tačiau jiems reikia daugiau ir galingesnių ginklų – apie ką kreipdamasis į šalių parlamentus nuolat kalba V. Zelenskis. Regis, ledai pajudėjo ir ilgai dvejojančioje Vokietijoje. Postūmį tam davė kitų šalių pavyzdžiai, įrankių „snaudžiantiems“ politikams paveikti turi ne tik jų oponentai, bet ir visuomenė, žiniasklaida.

Pastarosiomis dienomis Ukrainoje apsilankius keliems lyderiams, įskaitant Jungtinės Karalystės premjerą Borisą Johnsoną ir Europos Komisijos vadovę Ursulą von der Leyen, kritikai Vokietijoje pradėjo domėtis, kodėl jų pavyzdžiu dar nepasekė O. Scholzas. Kol B. Johnsonas šeštadienį Kyjive „vaikščiojo greta Ukrainos prezidento V. Zelenskio“, „O. Scholzas mojavo per rinkimų kampanijos mitingą Liubeke“ prieš artėjančius regioninius rinkimus, pažymėjo dienraštis „Bild“. „Norėčiau, kad mūsų kancleris pasektų [kitų lyderių] pavyzdžiu ir pats įvertintų padėtį vietoje“, – nurodė konservatyviųjų pažiūrų užsienio politikos ekspertas Roderichas Kiesewetteris. O. Scholzas taip pat sulaukė kritikos dėl savo neryžtingumo siunčiant sunkiąją ginkluotę į Ukrainą, nors ir reikšmingai pakeitė Vokietijos gynybos politiką dėl Rusijos invazijos.

Kelios ES šalys, beje, tarp jų – ir Vokietija, vis dar boikotuoja sprendimą į naują sankcijų paketą įtraukti naftą bei dujas – skaičiuodami savo naudą / nenaudą, tokių šalių politikai, matyt, vis dar galvoja, kad karas – ten, toli, kad žūva „kitos šalies“ piliečiai. Kažin, ką jie tuomet galvoja apie po Berlyną ratus sukančias automobilių kolonas, padabintas rusiškomis vėliavomis, vairuojamas „rusų pasaulį“ šlovinančiais žaliūkais?

„Kito karo“ nėra, nėra „kitų šalių“ piliečių. Kaip ir seniai nėra jokių vilčių, kad Putleris ketintų derėtis. Bet vis dar randasi naivuolių kaip antai Austrijos kancleris Karlas Nehammeris, kurie tiesiog „užmuša“ savo beviltiškomis kelionėmis ar tuščiais skambučiais į Maskvą, užuot laiku teikę tinkamą ginkluotę tiems, kas stabdo sienų nepripažįstantį rusišką marą. 

VŽ nuomone, kol egzistuoja rusiškasis fašizmas, laisvė ir demokratija yra pavojuje, nes jų viešas tikslas – naujoji pasaulinė tvarka. Pabodusi politikų pliurpalynė ir nesibaigiantis sankcijų paketavimas artina visus mus ne prie taikos, o prie Bučos likimo.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
E. Leontjeva. Infliacija ir drugelio efektas

Per pasaulį vilnija pavojingi infliacijos ūkai. Jie atsirado drauge su pandemija, tačiau ne pati pandemija...

Nuomonės
11:16
„Įdarbinti“ stogus – įmanoma misija? 7

Lietuvai atsisakius elektros importo iš Rusijos, „įsivežamos“ elektros dalis tebelieka gana nemaža – ji...

Nuomonės
05:00
G. Sorosas. Mūsų gyvenimo kova 1

Nuo paskutinio kasmetinio Pasaulio ekonomikos forumo susitikimo istorijos eiga smarkiai pasikeitė. Rusija...

Nuomonės
2022.05.26
Pagaliau aukštesnės palūkanos 26

Užaugo ištisa karta investuotojų, vartotojų, verslų, nepatyrusių, kaip išlikti pasaulyje, kuriame pinigai,...

Nuomonės
2022.05.26
R. Imbrasas. Laikas turėti valstybės strategiją biokurui 1

Kaip reikia ruošti roges vasarą, taip ir kalbėti apie šilumos ūkį reikia vasarai artėjant. Nes prasidėjus...

Nuomonės
2022.05.25
Ar obuoliaujame su Putinu?

Dievas sukūrė žmogų pagal savo atvaizdą, o Adomas, velnio paveiktas, nuraškė obuolį nuo draudžiamo medžio ir...

VŽ požiūris
2022.05.25
K. Bieliakova. Viešieji pirkimai Ukrainoje iki karo ir jo metu: kaip reagavo valstybė

Būsiu atvira: iki paskutinės akimirkos netikėjau, kad pas mus, Ukrainoje, prasidės karas. Pamenu, dieną prieš...

Nuomonės
2022.05.24
Įstatymas nėra iškaltas akmenyje 6

Daugiau nei 43.000 Lietuvos mokesčių mokėtojų naudoja daugiau nei 101.000 kasos aparatų, skaičiuoja...

VŽ požiūris
2022.05.24
E. Lucasas. V. Putino karas atskleidžia Europos susiskaldymą dėl saugumo

Saviapgaulė būdavo Vakarų mąstysenos apie Baltijos jūros regioną leitmotyvas. Nuo šio regiono atitolusių...

Nuomonės
2022.05.23
Verslininkas, kuris bijo baubo po lova 13

Savo kasdienėje veikloje analizuodami informaciją, įvairius duomenis ir rašydami straipsnius dažniausiai...

VŽ požiūris
2022.05.23
E. Volskis. Karas ir kainų šuolis smogė Lietuvos verslui, bet sprendimų jis randa

Kaip alternatyvaus finansavimo bendrovės mato Lietuvos įmonių situaciją po trijų mėnesių karo Ukrainoje ir...

Nuomonės
2022.05.22
E. Gliaudelytė. Net gerai sutariantys darbdaviai ir darbuotojai gali susipykti 2

Nors pastaraisiais metais pandemijos pastūmėtas verslas į darbo laiko organizavimą ėmė žiūrėti gerokai...

Nuomonės
2022.05.21
V. Šimkus. Ar veikia sankcijos Rusijai? 1

Prasidėjus karui Ukrainoje Vakarų pasaulis greitai sureagavo ir pritaikė Rusijai beprecedentes sankcijas.

Nuomonės
2022.05.21
Kai pasiūlytieji mainai sunkiai dera su morale 2

Nuo Rusijos agresijos prieš Ukrainą pradžios praėjus trims mėnesiams tarptautinė bendruomenė staiga...

VŽ požiūris
2022.05.20
P. Singeris. Ar Europa turėtų nustoti mokėjusi už Putino karą?

Ar teisinga, kad Europos šalys toliau moka Rusijai po 1 mlrd. Eur (1,1 mlrd. USD) per dieną už energiją...

Nuomonės
2022.05.19
Statybą stabdo ne verslas 31

Statybos bei kelių tiesimo įmonės beveik 80-yje viešųjų objektų pusdieniui metė darbus ir su plakatu...

VŽ požiūris
2022.05.19
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 5

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
2022.05.18
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 2

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

VŽ požiūris
2022.05.18
A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 20

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku