Melo fronte – nieko naujo?

Publikuota: 2022-04-08 05:50
AP / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
AP / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Rusija, pradėjusi karą prieš Ukrainą, vykdydama ten genocidui prilygstančias žudynes, naikinanti miestus, griaunanti žmonių likimus ir nenuilstamai skleisdama įžūlų melą, galutinai palaidojo paskutinius pasitikėjimo likučius. Nebegalime pasitikėti nei šia valstybe, nei jos verslais, nei jos žmonėmis, kurie demonstruoja neįtikėtiną kritinio mąstymo nebuvimą, aklą fanatizmą ir neapykantą viskam, kas nerusiška.

Europos Parlamentas (EP) vakar pasiuntė svarbų signalą Europos Komisijai ir Europos Vadovų Tarybai: daugumos europarlamentarų (513 iš 705) balsais buvo priimta revoliucine pavadinta rezoliucija, kuria EP dar sykį pasmerkė neišprovokuotą ir neteisėtą Rusijos karinę agresiją Ukrainoje, paragino nedelsiant taikyti visišką rusiškos naftos, anglies, branduolinio kuro ir dujų importo embargą, taip pat tęsti ir didinti ginklų Ukrainai tiekimą, kad šalis galėtų apsiginti, bei suteikti jai ES šalies kandidatės statusą.

Be kita ko, pažymėta, kad Rusijos dezinformacija yra šios šalies karo veiksmų Ukrainoje dalis ir kad ES sankcijų, taikomų Rusijos valstybiniams žiniasklaidos kanalams, galima lengvai išvengti naudojantis virtualiaisiais privačiaisiais tinklais, palydovinės televizijos ir išmaniosios televizijos funkcijomis. Todėl ragina Komisiją ir valstybes nares visapusiškai įgyvendinti Rusijos valstybinių kanalų, kurie skleidžia propagandą, draudimą.

Melas ir nuolatinė dezinformacija yra viena iš tų šakų, ant kurios sėdi visa Rusijos vykdoma politika. Šią dar bolševikų valdžios laikais užgimusią ir KGB ištobulintą „tradiciją“ dabar akylai puoselėja Putinas kartu su jį supančia šutve.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

Net kai rusai jau buvo sugriovę ištisus miestų kvartalus, Kremliaus cariukas, kalbėdamasis telefonu su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu, eilinį kartą įžūliai neigė, kad jo šalies pajėgos bombarduoja Ukrainos miestus. Pasak rusų „tėvo“, tokia informacija yra melagienos.

Ko jau ko, bet būtent melagienų, tiksliau – ciniško melo, fronte karaliauja patys rusai ir čia jie – nepralenkiami. Ir jei žuvis genda nuo galvos, tai nenuostabu, kad Rusijoje meluoti imasi visi. Anądien itin apgailėtinai Jungtinių Tautų (JT) Saugumo taryboje atrodė pseudodiplomatas Vasilijus Nebenzia, Rusijos atstovas JT, mėginęs „ukrainiečių nacistus“ apkaltinti dėl pasaulį sukrėtusių žudynių Bučoje. Galiausiai viso pasaulio akyse tas Nebenzia tiek apsimelavo, kad pats ėmė painiotis savo blėniuose: pirmiausia prasitarė pavartojęs žodį „karas“ (už kurį pačioje Rusijoje eilinis pilietis ilgam sėstų į kalėjimą), paskui ėmė lementi, kad „kol neatėjo rusai, tų lavonų nebuvo“, ir tik supratęs, kad netyčia pasakė tiesą, ėmėsi taisyti „klaidą“: kol „neišėjo rusai“. Ne iki galo išmoko, ne iki galo surepetavo putinizmo mantrą...

Rusiškos propagandos vingiais neatsistebi net daug ko matęs ir savo šalį gerai pažįstantis Aleksejus Navalnas, kalinamas opozicionierius, aršus Putino kritikas. Savo feisbuko paskyroje jis rašo, kad apie Bučos žudynes išgirdo po to, kai sužinojo apie Rusijos inicijuotą minėtą posėdį JT. O tada pažiūrėjo, kaip visa tai mato TV žiūrovas Rusijoje, kur Putinas vykdo totalitarinę kontrolę žiniasklaidoje.

„Vakare 1 TV kanalo žinių vedėjas viską paaiškino. Aš nepatikėčiau, jei nebūčiau to matęs savo akimis ir girdėjęs savo ausimis: „Provokacijas Bučoje NATO rengė aukščiausiu lygiu. Mat kelios dienos prieš tai Bidenas pavadino Putiną mėsininku (skerdiku). Paklausykite, kaip panašiai skamba angliškas butcher ir miesto pavadinimas Buča.“ Taip Vakarų auditorija pasąmonės lygyje buvo ruošiama šiai provokacijai.“

Žiūrovai eilinį kartą prarijo. Pasak A. Navalno, normaliam žmogui sunku net įsivaizduoti, kokio siaubingo lygio melas sklinda iš federalinių kanalų.  

„Aš visa tai sakau dėl to, kad putiniška propaganda seniai nustojo būti instrumentu. Tie propagandistai – tikri karo kurstytojai, jie tapo savarankiška partija. Nuolat spygaujantys vedėjai bei jų „ekspertai“ patys save įaudrina ir savo agresyvumu jau seniai pralenkė karinius veikėjus. Jie reikalauja karo iki galutinės pergalės, Kyjivo šturmo, Lvivo bombardavimo. Jų negąsdina ir branduolinis karas. Jie tiesioginiame eteryje ištaško po sienas savo pačių putinistus, jeigu šie bent pamėgina užsiminti, kad taikos derybos – gera išeitis“, – rašo A. Navalnas.

Pasak jo, propagandistai formuoja tokią visuomeninę nuomonę, kuri jau ne tik leidžia Putinui vykdyti karo nusikaltimus, o tiesiog REIKALAUJA jų. Tokius propagandistus irgi reikia vertinti kaip karo nusikaltėlius – pradedant vyr. redaktoriais ir baigiant pokalbių laidų bei naujienų vedėjais.

„Siaubingus nusikaltimus Bučoje, Irpenyje ir kituose Ukrainos miestuose vykdė ne tik tie, kas rišo už nugaros taikių gyventojų rankas, ne tik tie, kurie šaudė jiems į pakaušį, bet ir tie, kurie stovėjo šalia ir šnibždėjo: „Šauk gi, šauk, mes šauniai visa tai apžaisim vakariniame TV šou“, – baisisi A. Navalnas.

Iš tokios melo ir neapykantos „apžavais“ apdorotos visuomenės galima laukti visko, išskyrus civilizuoto pasaulio žmonėms būdingo elgesio. Rusijoje negalima tikėti niekuo, manipuliuoti ji mėgina visose srityse. Dujų tiekimą ji naudoja kaip ginklą ir visiškai tuo nesibodi – būta nevienkartinių grasinimų „užsukti kranelį“, dabar vartotojams iš „nedraugiškų šalių“ liepta už dujas atsiskaityti rubliais.

Regis, taškai jau turėtų būti sudėti visi: nebėra jokių priežasčių europiečiams toliau maitinti rusišką karo mašiną. Baltijos, Rytų Europos šalys seniai suprato, ko iš tikrųjų siekia imperines užmačias puoselėjanti rusiška meška. Gerai, kad pagaliau akys atsivėrė ir gana naiviems (ir pragmatiškiems) Vakarams.

Kaip rodo istorija, sudilusio skatiko neverti jokie rusų pažadai – laužomos sutartys, pažeidžiami bet kokie tarptautiniai susitarimai ir kt. Jie tiesiog mėgsta pasėdėti prie „derybų“ stalo, papūsti miglos į akis, švaistyti laiką ir pan. Todėl politikos analitikai gana skeptiškai dabar vertina vadinamąsias derybas tarp Rusijos ir Ukrainos: tikėti rusais buvo ir yra pražūtinga.

Kai nenorima pasiekti rezultato, imamasi eilinės manipuliacijos. Pavyzdžiui, tokios, kokią vakar pademonstravo Sergejus Lavrovas, komentuodamas Ukrainos pateiktą taikos susitarimo projektą. Maskvos manymu, Kyjivą kontroliuoja Vašingtonas, „kuris spaudžia prezidentą V. Zelenskį tęsti karo veiksmus“. Tokią šeimininko iš bunkerio „mintį“ ištransliavo uolusis ministras. VŽ nuomone, bet kokie santykiai, kuriami jėga, melu, šantažu ir papirkinėjimu, negali būti tvarūs. Vadinasi, tik laiko klausimas, kada ši tiksinti bomba sprogs ir sunaikins netikrą partnerystę. Laikas (jau buvo vakar) kurti tokią politiką ir ekonomiką, kurioje neliktų jokių dvišalių santykių „iš reikalo“, kitaip nepastebėsi, kaip atsidursi ilgai ir kantriai rezgamame voratinklyje, iš kurio sunku išsikrapštyti be nuostolių. Kaip atsitiko tik dabar praregėjusiai Vokietijai, apgailestaujančiai, kad kadaise nepatikėjo Rytų europiečių perspėjimais.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
A. Bogdanovičius. Vyriausybės veikla atveriant duomenis – tikėjimas iš troškimo 2

Tikėjimas iš troškimo (angl. wishful thinking) – terminas, naudojamas apibūdinti situaciją, kai...

Nuomonės
08:57
Pagalbai – valstybės kišenė arba sugebėjimas prisitaikyti 1

Rusijos pradėtas karas Ukrainoje ir dėl jo Rusijai bei Baltarusijai paskelbtos sankcijos tapo paskutiniais...

A. Zujevas. Valstybinės sistemos gali tapti perkamiausia Lietuvos eksporto preke

Šiuo metu Lietuvos Finansų ir Ekonomikos ir inovacijos ministerijų dėka vyksta puiki iniciatyva – viešojo...

Nuomonės
2022.05.17
Siūlote algą vokelyje? Turbūt juokaujate 17

Kol darbuotojai nepradės atsisakyti dirbti įmonėse, kuriose atlyginimo dalis mokama neoficialiai, tol dalis...

Nuomonės
2022.05.17
E. Petrulis. Neutralioji palūkanų norma – kodėl ji mums turėtų rūpėti 1

Neutralioji palūkanų norma yra viena prieštaringiausių sąvokų finansų teorijoje, nes, skirtingai negu dauguma...

Nuomonės
2022.05.16
„Suprasti“ Rusiją 22

Viena žymiausių sovietologių, žurnalistė Francoise Thom savo naujausiame straipsnyje bando atsakyti į...

Nuomonės
2022.05.16
R. Skyrienė. Vyriausybės veiklos ataskaita: ar stiklinė pusiau tuščia?

Visi esame puikūs vairuotojai, kai vairuojame sėdėdami ant užpakalinės automobilio sėdynės. Tokios mintys...

Nuomonės
2022.05.14
R. Vilpišauskas. Ginčai dėl Europos ateities 1

Tuo metu, kai Europos ateitis sprendžiasi karo laukuose ir miestuose Ukrainoje, ES institucijose vyksta...

Nuomonės
2022.05.13
Pažiūrėkite į veidrodį 3

Panašu, kad Rusiją jau visai netrukus užklups naujas galvos skausmas – neutralumo politikos atsisakančios...

Nuomonės
2022.05.13
N. Mačiulis. Akcijų rinkos raudonuoja: kur ir kaip dabar investuoti 15

Šių metų pradžioje daugelis akcijų indeksų pasiekė rekordines aukštumas, tačiau pastaraisiais mėnesiais...

Nuomonės
2022.05.12
Gudručių laikams turi ateiti galas 53

Iki gegužės pabaigos – per ateinančias dvi su puse savaitės – didžioji dalis Lietuvos juridinių asmenų...

Nuomonės
2022.05.12
P. Neuding. Šiaurės šalių neutralumo pabaiga 2

Per visą Šaltąjį karą „nesijungti prie jokių aljansų taikos metu ir būti neutraliai per karą“ buvo ne tik...

Nuomonės
2022.05.11
R. Baravykas. Ar Lietuvos institucijos moka valdyti duomenis, kad jie kurtų vertę?

Pastaruoju metu visame pasaulyje duomenų tema tampa vis aktualesnė. Turbūt nieko nereikia įtikinėti, kad...

Nuomonės
2022.05.11
Ne tik pareiga, bet ir teisės 2

Šiandien, švenčiant Pagarbos mokesčių mokėtojams dieną, verta dar kartą priminti, kad mokesčius turime mokėti...

Nuomonės
2022.05.11
A. Skinulis. Kodėl naudotos elektromobilių baterijos nepatenka pas atliekų tvarkytojus?

Europa siekia, kad visos naudotos pramoninės ir elektra varomų transporto priemonių baterijos turėtų būti...

Nuomonės
2022.05.10
Kol neatburzgė griovėjai 2

Britiško kapitalo bendrovei „Intersurgical“, pasistačiusiai Pabradėje pirmąjį visiškai automatizuotą...

Nuomonės
2022.05.10
S. Sierakowskis. Moralinis Vokietijos pacifizmo bankrotas 1

Po užsitęsusio nėštumo Vokietija pagaliau pagimdė sprendimą siųsti į Ukrainą sunkiąją ginkluotę. Tačiau...

Nuomonės
2022.05.09
Politinių lavonų brigada 6

Rusijai vis dar bandant pademonstruoti savo karinę „galybę“, Maskvos centre vėl marširuoja kolonos, palydimos...

Nuomonės
2022.05.09
V. Juzikis. Kaip nustatyti, kokią įtaką karas turi grūdų rinkai?

Prasidedant naujam žemės ūkio sezonui, lūkesčius dėl palankių oro sąlygų užgožia karas Ukrainoje. Rusijos...

Nuomonės
2022.05.06
„Nematomi“ matomo sąrašo herojai 1

Registrų centro tinklalapyje galima rasti sąrašą, kuriame išrikiuoti vadovai su apribotomis teisėmis. Nors...

Nuomonės
2022.05.06

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku