TVF ragina Lietuvą pažaboti infliaciją, įvesti NT, aplinkosaugos mokesčius
TVF antradienį pasisakė po pusantros savaitės trukusio organizacijos ekspertų šalies ekonomikos vertinimo, kurio metu nuotoliniu būdu su šalies institucijomis aptarta Lietuvos ekonominė situacija, perspektyvos bei galimos rizikos.
Išlieka aukštesnės infliacijos rizika
„Kaip ir kitose šalyse infliacija, tikėtina, bus aukštesnė, nei anksčiau tikėtasi. Kylančios energijos ir maisto kainos pasaulinėse rinkose paskatino infliaciją 2021 m. ir gali kainas palaikyti aukštumose pirmą 2022 m. pusmetį“, – ataskaitos santraukoje cituojamas Borja Gracia, TVF misijos Lietuvoje vadovas.
„Nors tikimasi, kad infliacijos augimas sulėtės antrą pusmetį, išlieka didelis neapibrėžtumas dėl kainų pokyčių ateityje ir kiek ilgai jos laikysis aukštos, todėl išlieka rizika, kad jos didės labiau, nei laukiama“, – pridūrė B. Gracia. Metinė infliacija gruodį pasiekė 10,7%.
Finansų ministerija prognozuoja, kad metinė vidutinė infliacija, 2021 m. siekusi 4,5%, šiemet sulėtės iki 4%, o 2023–2024 m. sieks apie 2%.
Finansų ministerija pranešime skelbia, kad TVF ekspertai taip pat pažymi, jog esant palankiai ekonominei situacijai Lietuva turėtų sutelkti dėmesį į ilgalaikių struktūrinių iššūkių sprendimą. Sveikatos ir švietimo sistemų gerinimas, socialinės nelygybės ir skurdo mažinimas – vieni svarbiausių aspektų, siekiant tvaraus augimo.
Pabrėžiama, kad papildomą postūmį šių problemų sprendimui sukuria „Naujos kartos Lietuvos“ planas bei jame numatyti įsipareigojimai.
Sena rekomendacija – plėsti mokesčių bazę
Sprendžiant ilgalaikes šalies problemas taip pat ypač svarbu užtikrinti viešųjų išlaidų efektyvumą ir didesnį pajamų iš mokesčių mobilizavimą į valstybės biudžetą. Šiuo tikslu, TVF vertinimu, būtų galima plėsti mokesčių bazę, ypač per nekilnojamo turto ir aplinkosauginius mokesčius, kurie Lietuvoje yra mažesni negu kitose šalyse ir kurie būtų mažiau žalingi Lietuvos ekonomikai.
Gintarė Skaistė, finansų ministrė, teigia, kad nors šiuo metu galime pasidžiaugti sparčiu Lietuvos ekonomikos augimu, siekiant tvarios plėtros ateityje, turime jau šiandien spręsti įsisenėjusias struktūrines problemas.
„Įvertinant TVF bei kitų tarptautinių institucijų rekomendacijas, mūsų prioritetai yra švietimo susitarimo įgyvendinimas, sveikatos sistemos efektyvinimas, skurdo rizikos mažinimas, taip pat žalioji ir skaitmeninė ekonomikos transformacija. Visgi, sėkmingam užsibrėžtų ambicingų tikslų įgyvendinimui, reikia užtikrinti papildomus tvarius pajamų šaltinius, kurie būtų mažiau žalingi ūkio augimui“, – pažymėjo G. Skaistė.
Lietuvos banko valdybos pirmininkas Gediminas Šimkus kalba, kad dabartinis Lietuvos ekonomikos ir finansų sistemos atsparumas ir numatomas tolesnis ekonomikos augimas, taip pat atkeliaujančios ES Ekonomikos gaivinimo ir atsparumo didinimo priemonės lėšos sukuria unikalią galimybę įgyvendinti reikšmingas struktūrines reformas.
„Šios reformos padėtų Lietuvai didinti ūkio konkurencingumą, palaikyti tolesnį spartų atlyginimų augimą ir jų artėjimą prie Vakarų Europos vidurkio“, – teigia G. Šimkus.
Anot jo, Lietuvos bankas jau yra pateikęs savo siūlymus dėl NT mokesčio ir yra pasirengęs toliau bendradarbiauti bei teikti ekspertinę analitinę informaciją, padėsiančią politikos formuotojams priimti sprendimus dėl būtinų reformų.
Kaip jau skelbta, nors numatoma, kad infliacija Lietuvoje antrąjį šių metų pusmetį sumažės, trumpuoju laikotarpiu TVF įspėja apie galimas rizikas kainų augimui bei akcentuoja poreikį išlaikyti finansinį ir ekonominį stabilumą ir užtikrinti atsparumą ateities sukrėtimams palaipsniui atstatant fiskalinius rezervus.
Diskusijų su TVF metu finansų ministrė G. Skaistė pabrėžė, jog Vyriausybė didžiausią dėmesį šiemet skirs gyventojų skurdo rizikos mažinimui, pajamų augimui, investicijoms į švietimą, žalesnę, inovatyvią ir aukštos pridėtinės vertės ekonomiką, taip pat šalies saugumui.
