NT rinka: kaitino, kaitino, bet neiškepė

Patys vis dar negalėdami atsistebėti plėtotojai suskaičiavo 2021 m. rekordinius susitarimus dėl butų Vilniuje. Skirtingais vertinimais, jų prikapsėjo 40% daugiau nei užpernai – kone 7.000.

Registrų centras fiksavo penktadaliu daugiau butų sandorių tiek Vilniuje, tiek visoje Lietuvoje – atitinkamai 13.800 ir 39.400.

Didžiausias karštis naujo būsto segmentą mušė sausį–gegužę, vėliau susitarimų skaičius susibalansavo ties 400–500 vienetų per mėnesį riba. Išties pernai pirko viską, o nagus graužtis teko tik tiems, kam nepavyko laiku pasiūlyti projektų.

Segmento temperatūra vėso sulig kylančiomis kainomis ir mažėjančiu pasirinkimu. Metų pabaigoje skaičiuota pasiūla sudarė 2.350 butų, kurių 88% – popieriniai. Ir net ne tai problema, sako plėtotojai. Net ir popierinė pasiūla rekordiškai maža dėl išaugusios biurokratijos.

Kad nepasirodytų, jog dabar plėtotojams beliko tik skaičiuoti uždirbtą pelną, primename, kad jiems butus, dėl kurių susitarė, dar teks pastatyti. Ir nerimo raukšlė kaktoje nenyksta – 2021 m. rekordiškai šuoliavo medžiagų ir statybos kainos, o tai paprasčiausiai reiškia, kad dabar brangiau gali tekti statyti pigiau parduotus butus.

22,2% – toks fiksuotas metinis bendras tiek naujų, tiek senų butų brangimas. Palyginkime: 2020 m. pabaigoje jis siekė 4,1%. „Ober-Haus“ skelbiamais duomenimis, vidutinė kaina Vilniuje pakilo nuo 1.671 Eur iki 2.065 Eur/kv. m. Pirminėje rinkoje šuolis dar įspūdingesnis: ekonominėje ir vidutinėje klasėse jis siekė 25–26%, o prestižinėje – net 39%.

Optimizmo dėl tolesnių kainų korekcijų nedaug. Pavyzdžiui, nė vienas VŽ apklaustas NT sektoriaus dalyvis nesitiki, jog būsto kainos 2022 m. mažės. Priešingai – 82,4% toliau tikisi jų didėjimo.

Klausiami, kaip šiuo metu įvertintų temperatūrą būsto segmente, jo dalyviai labiau linkę sakyti, kad situacija yra įkaitusi (41,2%) arba kad rinka yra aktyvi (38,2%).

Raimondas Reginis, „Ober-Haus“ ekspertas, pritaria, kad „burbulo“ fazės būsto segmentas dar nepasiekė.

Biurų segmente temperatūra aukšta, bet kiek vėsesnė nei butų. VŽ apklausti 46,7% sektoriaus dalyvių mano, kad rinka yra aktyvi, o 43,3% ją apibūdina kaip stabilią.

Didžiausiomis rizikomis segmentui taip pat įvardijamos nevaldomos statybų kainos (83,3%), minimas ir hibridinis darbas (60%).

Logistikos ir sandėlių segmente nuotaikos ir lūkesčiai 2022 m. geresni. Beveik 87% sektoriaus dalyvių mano, kad rinka aktyvi, tiek pat jų tikisi, kad kitąmet didės tiek šio turto paklausa, tiek pasiūla.

Prekybos centrų segmente, regis, daugiausia stabilumo: pusė (50%) apklaustųjų tikisi stabilios patalpų paklausos, vakansijos ir nuomos kainų, kiek daugiau – 66,7% – stabilios pasiūlos. Tačiau daugiau nei kituose segmentuose šiame plėtros perspektyvos mažiau patrauklios. Vilniuje prekybos centrų plėtrą patrauklia laiko 41,7% atsakiusiųjų, tiek pat, kiek prekybos centrų plėtrą apskritai laiko nepatrauklia.

Prisitaikymas ir transformacija – šiandien burtažodžiai, dažniausiai kartojami komercinio NT segmentuose. Jie padeda atlaikyti trumpalaikius sukrėtimus, išmoko gyventi su naujovėmis ir padeda augti net ir neįprastomis aplinkybėmis.

Prasidedant 2022 m., klausimų daug, bet aišku tik viena: net jei ir ne tokie aktyvūs kaip praėjusieji, šie metai nebus paprasti. Teks pildyti susitarimus tomis sąlygomis, kokias pavyko suderėti – bent kol kas NT sektoriuje bandoma laikytis duoto žodžio.

Rekordus pramušęs sandorių kiekis ir kainos, nauji reguliavimai, mokesčiai, biurokratija plėtros buldozeriui įsibėgėti kliudys. Belieka linkėti kantrybės, šaltų nervų ir nepamesti galvos nei statant, nei perkant, nes tvarus sektoriaus augimas gali susiūbuoti dėl netikėtų aplinkybių, bet didžiausia grėsmė jam kyla „visiems iš proto einant dėl niekų“.