Nevienodas trąšų ir vertybių svoris
Situacijos nepuošia tai, kad LTG ir Susisiekimo ministerijos komunikacija priminė chroniškai į pamokas vėluojančio mokinio pasiaiškinimus: visiškai netikėtai LTG sąskaitoje pasirodė avansinis mokėjimas, kuris neva įmonę įpareigojo dirbti dar kelias savaites. Tą avansą paskutinę dieną iki sankcijų esą buvo bandoma grąžinti, tačiau jau nesėkmingai.
Jeigu tai ir tiesa – skamba neįtikinamai. Kažkas parodė per daug saviveiklos – kažkas to nesužiūrėjo.
Šurmuliui įgaunant pagreitį ir sklandant įvairioms problemos interpretacijoms, susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai suskubo premjerei Ingridai Šimonytei įteikti atsistatydinimo pareiškimus. Tik viskas tuo nesibaigė – ministrė pirmininkė net užsiminė apie galimą visos Vyriausybės atsistatydinimą.
Tačiau po kelių audringų dienų vėlyvą antradienio vakarą stojo visiškas štilis - premjerė tolesniam darbui palaimino ir abu pelenais galvas pasibarsčiusius ministrus, ir visą Ministrų kabinetą. Tiesa, už viską teko atsakyti „iešmininkui“ - pareigų neteko Mantas Bartuška, LTG vadovas. Bet išeis jis ne iš karto - dar padirbės. Kiek? Nežinia.
Iš to, kas žinoma dabar, susidaro įspūdis, kad Vyriausybės 100% kontroliuojama LTG aktyviai ar pasyviai bandė išvengti tos pačios Vyriausybės politinio sprendimo, kuris turėtų riboti hibridinį karą pradėjusio kaimyninės valstybės autoritarinio režimo finansavimą.
Primename: „Belaruskalij“ yra didžiausias pramonės objektas Baltarusijoje, pernai gavęs apie 2,4 mlrd. Eur pajamų. Lietuvai šių trąšų tranzitas taip pat yra gana svarbus: per metus LTG perveža apie 11 mln. tonų trąšų, kurios sudaro bemaž ketvirtadalį viso Klaipėdos uosto krovos.
Tikrai negalima teigti (ir tikėti), kad JAV įvestos sankcijos „Belaruskalij“ mūsų šalies Vyriausybę užklupo netikėtai. Dar rugpjūtį buvo svarstoma, kad baltarusiškų trąšų eksportą per Lietuvą nuo gruodžio 8 d. turėtų stabdyti bankai, nutraukę atsiskaitymus su sankcijų sulaukusiomis įmonėmis. Tiek susisiekimo ministras Marius Skuodis, tiek LTG atstovai kelis mėnesius kalbėjo, kad Baltarusijos trąšos galėtų važiuoti tol, kol gaunami mokėjimai. Premjerė taip pat ne sykį užsiminė, kad tranzitas gali tęstis kiek ilgiau nei iki gruodžio 8 d.
Klausimas: kuo tai blogai? Ogi tuo, kad Lietuva pati siekė pažaboti Baltarusijos autoritarinį režimą ekonominėmis sankcijomis. Tad deklaruojama vertybinė politika niekaip nedera su bandymais apeiti strateginių partnerių įvestas sankcijas.
Daug klausimų kelia LTG vykdyta komunikacija su užsakovais Baltarusijoje ir su savo vadovybe, sutarčių keitimai, Trojos arklio funkciją atlikęs avansinis mokėjimas etc. Tikėtina, kad LTG siekė pabaigti baltarusiškų trąšų tranzitą tada, kai už jį niekas nebemokės, juolab kad JAV sankcijos nėra pakankamas teisinis pagrindas nutraukti sutartį su „Belaruskalij“.
Nes tik kilus Vyriausybę drebinančiam skandalui, M. Bartuška paskelbė, kad tokiu pagrindu galėtų tapti specialus teisės aktas – įstatymas ar Vyriausybės nutarimas. Bet tokio įstatymo projektas buvo pateiktas tik praėjus dviem dienoms nuo JAV sankcijų įsigaliojimo, baltarusiškoms trąšoms toliau dundant mūsų šalies keliais.
Panašu, kad jos dar dundės ilgokai - iš LTG atskriejo žinia, kad „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per mūsų šalį galimai tęsis ir iki pat balandžio.Tad taip iki galo ir neaišku, kada ir kaip bus sprendžiamas tokio tranzito klausimas, kad jis derėtų su Lietuvos užsienio politikos geopolitiniais prioritetais.
Tiesa, premjerė vakar tikino, kad kad vyriausybinė Nacionalinio saugumo komisija turėtų dar šiemet priimti sprendimą dėl LTG ir Baltarusijos trąšų gamintojos sutarties. Nuo to sprendimo priklausys tolesni Vyriausybės žingsniai ir tai, kada galėtų sustoti baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą.
VŽ nuomone, jeigu ši iniciatyva įstatymais apriboti baltarusišką tranzitą būtų realizuota anksčiau, rudenį, nebūtų nei skandalo, nei Vyriausybės pamatų drebinimo ar kalbų apie žalą valstybės reputacijai.
Tiesa, tada būtų daug reikalų dėl veiklos suvaržymus patyrusių įmonių, jų prarastų pajamų ir atleistų žmonių, bet to vis tiek nepavyks išvengti.
Ir pabaigai – Baltarusijos teikiamos pamokos gali padėti projektuojant prekybinius ir politinius kontaktus su Kinija, kuri Lietuvą jau pratina prie savo minkštųjų galių.
