I. Šimonytė nesitraukia, atmetė G. Landsbergio ir M. Skuodžio atsistatydinimo pareiškimus

Papildyta G. Landsbergio komentaru.

Vyriausybė tęs darbą ta pačia sudėtimi, nepaisant problemų stabdant „Belaruskalij“ trąšų tranzitą per Lietuvą, sako premjerė Ingrida Šimonytė.

„Atsižvelgiant į paaštrėjusią geopolitinę situaciją, o taipogi į tebesitęsiančius iššūkius dėl COVID-19 ir migracijos, būtų neatsakinga rizikuoti neapibrėžtumu, kurį sukeltų net bandymas formuoti naują daugumą ar reikšmingai keisti Vyriausybės sudėtį“, – Vyriausybės išplatintame pareiškime teigė I. Šimonytė.

„Labai rimtai ir nuoširdžiai apsvarsčiau ir savo asmeninės atsakomybės klausimą. Ją puikiai suprantu. Tačiau šiuo metu Seime nėra matoma jokia reali alternatyvi dauguma, kuri galėtų imtis lyderystės ir iniciatyvos bei pasiūlyti Lietuvai savo programą“, – teigė ministrė pirmininkė.

Premjerė taip pat teigė įvertinusi ministrų ketinimus prisiimti atsakomybę, tačiau su jais nesutinkanti.

„Du Vyriausybės nariai įteikė man atsistatydinimo prašymus, nutarę šį reputacinį nuostolį prisiimti sau. Vertinu ministrų pasirengimą prisiimti atsakomybę, bet negaliu su tuo sutikti. Ne tik dėl to, kad, kaip paaiškėjo, ministerijoms teko veikti nepilnos informacijos sąlygomis, bet ir dėl to, kad mažiausias rizikas valstybei keliantį kelią iki krovinių atsisakymo vis dar reikia nužymėti, o atsistatydinimai to nepadės padaryti. Todėl ministrų atsistatydinimo prašymų Lietuvos Respublikos Prezidentui neteiksiu ir šįvakar įtikinau ministrus prašymus atsiimti“, – rašoma  pranešime, kurį pilną galima perskaityti čia.

„Tikiuosi, kad vėliausiai iki sausio 31 dienos bus pateikti visi nacionaliniai susidariusios situacijos sprendiniai, užtikrinantys valstybės nacionalinio saugumo interesus bei minimizuojantys finansines rizikas. Kartu ES lygiu būtų teikiami siūlymai ir siekiama tolesnių sektorinių sankcijų Baltarusijos režimui išplėtimo bei maksimalaus sinchronizavimo su JAV sankcijomis“, – rašoma pranešime.

„Pradėjusi darbą Vyriausybė kėlė sau reikalavimus vengti šešėlių, kuriuos politinei valdžiai gali mesti korupcija, nepotizmas, interesų painiojimas, o priimant sprendimus kliautis viešojo intereso pirmenybe ir liberalios demokratijos vertybėmis. Visgi, ne viskas pavyko taip, kaip norėtųsi ir ne visais atvejais sugebėjome užtikrinti greitą ir vienareikšmišką priimtų ir būsimų sprendimų paaiškinimą“, – klaidas pripažino I. Šimonytė.

Išsamesnių komentarų laukiama rytoj, po Vyriausybės posėdžio rengiamoje spaudos konferencijoje.

Premjerei Ingridai Šimonytei antradienį išreiškus pasitikėjimą užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis sako tęsiantis darbą.

„Man rodo, kad premjerė teisingai sudėliojo, jog yra konkretūs uždaviniai, konkretūs darbai, kuriuos reikia padaryti, yra aiškus laiko langas tą viską atlikti. Matyt, tai dabar svarbiausia“, – BNS antradienį sakė politikas.

„Aš dėkingas premjerei už pasitikėjimą ir tiesiog einu daryti darbų, kuriuos sutarėme, kad reikia padaryti“, – pridūrė jis.

Tebesitęsiantis „Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą sukėlė vieną didžiausių pastarojo meto politinių krizių Lietuvoje. Nepaisant gruodžio 8 d. įsigalėjusių JAV sankcijų „Belaruskalij“, šios bendrovės produkcija toliau tranzitu keliauja „Lietuvos geležinkeliais“, o dėl susiklosčiusios padėties ir efektyvaus sankcijų veikimo neužtikrinimo atsistatydinimo pareiškimus premjerei įteikė susisiekimo ir užsienio reikalų ministrai. M. Skuodis taip pat pareiškė abejojantis, ar „Lietuvos geležinkelių“ bei Klaipėdos jūrų uosto vadovai toliau gali eiti pareigas.

M. Bartuška traukiasi abipusiu sutarimu

Antradienio vakarą „Lietuvos geležinkeliai“ surengė spaudos konferenciją, kurios metu pranešė, kad abipusius sutarimu priimtas sprendimas Mantui Bartuškai pasitraukti iš direktoriaus pareigų per neapibrėžtą terminą. 

Kęstutis Šliužas, „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas, patikslino, kad M. Bartuška iš savo posto pasitrauks per „protingą laikotarpį“, per kurį paruoš „skaidrų ir efektyvų“ esamos situacijos suvaldymo planą. Apie tai plačiau rašoma čia.

JAV sankcijas Baltarusijai, apimančias ir per Lietuvą eksportuojančią „Belaruskalij“, paskelbė rugpjūčio pradžioje, jos įsigaliojo gruodžio 8 dieną, pasibaigus keturių mėnesių terminui sandoriams su „Belaruskalij“ nutraukti. Buvo tikimasi, kad panašiu metu nutrūks ir „Belaruskalij“ tranzitas per Lietuvą, nes įprastai ES dirbantys bankai nustoja aptarnauti sandorius, susijusius su JAV sankcionuotomis įmonėmis.

„Iš vienos pusės galime sakyti, kad sankcijos taikomos JAV subjektams, bet iš praktikos žinome, kad bankai nepriims atsiskaitymų už suteiktas paslaugas Lietuvoje eurais, ne tik doleriais. Įmonės, jeigu yra sankcionuotas subjektas, atsisako su juo turėti bet kokių verslo santykių vengdami rizikos ir galiu tvirtai teigti, kad nuo gruodžio, kai sankcijos įsigalios, trąšos per Lietuvą nustos judėti“, – rugpjūtį sakė M. Skuodis.

„Lietuvos geležinkelių“ atstovas Mantas Dubauskas tuomet taip pat patvirtino, kad bendrovės ir „Belaruskalij“ sutartį aptarnaujantis SEB bankas informavo, jog nebevykdys jokių operacijų su Baltarusijos įmonėmis, kurioms taikomos JAV sankcijos.

Tačiau „Belaruskalij“ lapkričio antroje pusėje „Lietuvos geležinkeliams“ padarius avansinį mokėjimą už teikiamas paslaugas, pastarieji ir po gruodžio 8 dienos aptarnauja Baltarusijos bendrovės krovinius.

„Belaruskalij“ per Lietuvą eksportuoja apie 95% visų jos pagamintų trąšų. Pernai kalio trąšų eksportas sugeneravo 2,41 mlrd. USD (apie 2,1 mlrd. Eur) pajamų. Plačiau apie „Belaruskalij“ verslo apimtis ir skaičius Lietuvoje galima perskaityti čia.

Ruošia įstatymo projektą riboti tranzitą

Nepavykus nutraukti „Belaruskalij“ trašų tranzito per Lietuvą Seimas suskubo teikti naują įstatymo projektą, kuris leistų riboti prekių tranzitą. Susisiekimo ministerija praėjusį penktadienį įregistravo tai numatantį Nacionalinio saugumo užtikrinimui būtinų ekonominių ir kitų sankcijų Baltarusijos Respublikai taikymo ir įgyvendinimo įstatymo projektą.

Anot ministerijos, įstatymu siekiama užtikrinti Lietuvos ir visuomenės saugumo interesus, kurie pažeidžiami dėl Baltarusijos vykdomos hibridinės agresijos. 

Plačiau apie tai rašoma čia.

„Apsaugant šiuos interesus reikalinga taikyti ir įgyvendinti ne tik ES bendrosios saugumo ir užsienio politikos nustatytas ribojamąsias priemones ir tarptautines sankcijas pagal Lietuvos tarptautinius įsipareigojimus, bet ir nustatyti papildomas nekarines sankcijas Baltarusijos subjektams ir tiesiogiai ar netiesiogiai iš Baltarusijos importuojamiems, perkamiems ar perleidžiamiems Baltarusijos ar ne Baltarusijos kilmės produktams Lietuvoje“, – nurodė ministerija.

Įstatymo projekto aiškinamajame rašte pabrėžiama, kad kiekviena ES valstybė yra išimtinai atsakinga visų pirma už savo nacionalinį saugumą, todėl turi teisę pati spręsti dėl to, kas yra būtina siekiant užtikrinti jos nacionalinio saugumo interesus.