I. Šimonytė: komisijos sprendimas dėl LTG ir „Belaruskalij“ sutarties bus dar šiemet
Ji kalbėjo, jog iki sausio 31 dienos Vyriausybė turi turėti visus nacionalinius atsakymus į klausimus.
„Yra kai kurie atsakymai, kurie nėra nacionaliniai, pavyzdžiui, europinių sankcijų suderinimas su JAV sankcijomis. Čia galime inicijuoti, bet negalime įsipareigoti, kad turėsime sprendimus iki to laiko“, – žurnalistams trečiadienį sakė premjerė.
„Nesiimsiu spekuliuoti dėl terminų ir dėl konkrečių algoritmų, kadangi tai priklauso nuo esminių aplinkybių, kurių rezultatas man dabar nėra žinomas ir ta aplinkybė yra Nacionalinio saugumo komisija, kuri nagrinėja sandorį susisiekimo ministro prašymu. Sprendimai komisijos tikrai bus šiais metais, kokie jie bus, negaliu nei atsakyti, nei norėčiau sudaryti vaizdo, kad kas nors yra nuspręsta“, – pridūrė ji.
Pasak I. Šimonytės, tolesni Vyriausybės žingsniai ir tai, kada galėtų nustoti baltarusiškų trąšų tranzitas per Lietuvą priklausys nuo to, ką nuspręs Nacionalinio saugumo komisija.
I. Šimonytė taip pat teigė nesutinkanti su „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininko teiginiu, jog reputacinės rizikos įmonei kilo dėl neatitikimo tarp politinės valios nutraukti „Belaruskalij“ tranzitą ir teisinių instrumentų ją įgyvendinti.
„Vertinu, kad tai, ką vakar valdyba padarė (sutarė dėl įmonės vadovo Manto Bartuškos atsistatydinimo – BNS), yra sprendimas, kuris tikrai turi labai daug pagrindo, tačiau ne su viskuo sutinku, ką valdyba paskelbė kaip tam tikrą savo sprendimų pagrindą“, – sakė premjerė.
„Vienas iš esminių dalykų, kuris vakar nebuvo paminėtas, kad akcinė bendrovė, kuri yra įmonė, veikianti rinkoje, turinti nepriklausomą valdybą ir į kurios kasdieninį darbą ministrai ir Vyriausybė nesikiša, turi dar ir akcininką ir jis turi lūkesčių, kurie paprastai suformuojami vadinamajame lūkesčių laiške. Tai štai lūkesčių laiškas, kurį gavo bendrovė iš Susisiekimo ministerijos 2020 metais, labai aiškiai nurodė, kad akcininkas tikisi, jog įmonė veiks griežtai laikydamasi Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo“, – kalbėjo ji.
Pasak I. Šimonytės, vienas iš esminių priekaištų šioje situacijoje yra susijęs su tuo, kad geležinkelių sandoriai su „Belaruskalij“ ir jų pakeitimai nebuvo pateikti tvirtinti vyriausybinei komisijai.
„Mano supratimu tai yra labai svarbi aplinkybė“, – kalbėjo ji.
Ji taip pat teigė, kad sudėtinga kalbėti apie komunikacinį neaiškumą, kurį įvardino „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas, kadangi pirmiausiai buvo pakoreguota sutartis, o vėliau teirautasi Susisiekimo ministerijos nuomonės.
„Atrodo, jog pirmiausia buvo atliktas sutarties pakeitimas, kuris viešumoje supaprastinamas iki galimybės gauti avansą ir nors iš tikrųjų buvo gerokai sudėtingesnis, ir vėliau buvo aiškinamasi, kokia yra akcininko nuomonė apie šitą pakeitimą“, – sakė premjerė.
„Manau yra aplinkybės, kurios yra labai svarbios ir sutinku su konstatacija, kad įmonei padaryta reputacinė žala ir kad buvo nesuvaldyta situacija įmonės lygiu taip pat, bet nesutikčiau su bandymu pateikti šios problemos kaip tam tikro teisinės bazės ir politinių lūkesčių nesuderinamumo, nes teisinės bazės bent Nacionalinio saugumo pagrindų įstatymo pavidalu tikrai Lietuvoje pakanka“, – pridūrė ji.
M. Bartuškos pasitraukimo data turėtų būti paskelbta kuo greičiau
Pemjerė taip pat teigia, kad „Lietuvos geležinkelių“ vadovo Manto Bartuškos pasitraukimo data turėtų būti paskelbta kuo greičiau.
„Valdyba informavo, kad bus sutartas konkretus terminas, kada vadovas nebedirbs, būtų gerai, kad tie susitarimai būtų aiškūs ir paskelbti kaip įmanoma greičiau“, – trečiadienį per spaudos konferenciją Vyriausybėje sakė I. Šimonytė.
Valstybės valdomų „Lietuvos geležinkelių“ valdybos pirmininkas Kęstutis Šliužas antradienį paskelbė, kad siekiant deeskaluoti situaciją dėl besitęsiančio baltarusiškų trąšų tranzito per Lietuvą, po pereinamojo laikotarpio pasitrauks įmonės vadovas.
Pereinamasis laikotarpis nebuvo įvardintas.
Klausiama, ar M. Bartuška turėtų gauti išeitinę kompensaciją, I.Šimonytė teigė, kad šiuos dalykus sprendžia įmonės valdyba.
„Aš šitų dalykų nei sprendžiu, nei norėčiau komentuoti, nes Vyriausybė nėra akcijų valdytoja. Aš manau, kad atsakomybė vadovo už įmonės veiklą yra svarbi, nepriklausomas valdybas, kaip valdymo sudėtinę dalį, labai vertinam, norėtųsi, kad visoje šioje situacijoje aplinkybės būtų įvertintos tokios, kaip yra, o ne dalis jų“, – kalbėjo premjerė.
„Lietuvos geležinkelių“ valdybai ir įmonės vadovui M. Bartuškai sutarus, kad pastarasis pasitrauks iš posto po pereinamojo laikotarpio, jis teigia, jog rastas geriausias sprendimas.
Buvęs naftos ir SGD krovos bendrovės „Klaipėdos nafta“ generalinis direktorius M. Bartuška „Lietuvos geležinkeliams“ vadovauja nuo 2016 metų gruodžio 16 dienos.
„Belaruskalij“ trąšų tranzitas per Lietuvą tęsiasi nepaisant praėjusią savaitę įsigaliojusių JAV sankcijų šiai įmonei. Baltarusijos įmonė prieš įsigaliojant sankcijoms pervedė avansą krovinių pervežimą vykdantiems „Lietuvos geležinkeliams“ už kelis mėnesius į priekį.
Vyriausybė jau įsigaliojus sankcijoms paskelbė siekianti nutraukti „Lietuvos geležinkelių“ sutartį su „Belaruskalij“, nors teigia, kad JAV sankcijos trąšų tranzitui Lietuvoje tiesiogiai nėra taikomos.
