Ko galim tikėtis - kad artimiausiu metu bus daug diskusijų kas čia tvarus ir švarus, o kas ne. Bet kad artimiausius kelis dešimtmečius bus dujų paklausos augimas pereinant nuo anglies, abejonių beveik nėra. O šiaip bet koks deginimas išmeta CO2, tik biomasės atveju jį kompensuoja auginimo metu sugertas CO2, dujų atveju ne. Kitas faktorius - transportavimas, kuo toliau, tuo daugiau CO2. Manau ES taikomos skaičiavimo metodikos, orientuotos tik į emisijos mažinimą per visus sektorius ir atitinkamų planų nuleidimą šalims, bet ignoruojančios sugeriamo CO2 kiekio didinimą yra kiek trumparegiškos.

kažkodėl nekalbama apie gyvulininkystės įtaką CO2, kuri yra didesnė nei transporto (jei prie išmetamo metano pridėti netiesioginį teršimą kuris atsiranda dėl reikalingos žū infrastruktūros, pvz transportavimo). Čia investicijos į inovacijas gali padėti kur kas daugiau - laboratorijose auginama mėsa, pakaitinių mėsai baltymų šaltinių populiarinimas ir naujų kūrimas, vartotojų įpročių keitimas (kas padėtų ir per sveikatinimo aspektą).

Vokietija net 27% savo energetiniu resursu gauna degindama anglis. Vokietija skaiciuojant vienam gyventojui ismeta du kartus daugiau CO2 emisijos nei Lietuva. Kodel ES pasirinktas toks idomus CO2 emisijos mazinimo kiekis - procentais nuo dabar esamo lygio. Ar ne teisingiau butu nustatyti CO2 rodiklius pagal ismetima tenkanti vienam gyventojui? Tai butu teisingiau, bet tada del to CO2 ismetimo labiausiai nukentetu ekonomiskai stipriausios salys, nes jos ir yra didziausios tersejos. Dabartinis modelis -mazinimas procentais nuo esamo kiekio butent ir suteikia ekonomiskai stipriausioms salims pranasuma pries besivystancias, nes jos ilga laika tures galimybe ismetineti didesni CO2 kieki nei ekonomiskai silpnesnes salys... Tas visas triuksmas del klimato silimo labai panasus i nora uztvirtinti ekonomiskai stiprioms salims savo dominavima ir sutrukdyti galios centru persiskyrstimui.