Nieko neveikimas kainuos brangiai

Publikuota: 2021-10-28
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
svg svg
„Reuters“ / „Scanpix“ nuotr.
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Po kelių dienų prasidedantis Glazgo COP26 – Jungtinių Tautų (JT) aukščiausio lygio susitikimas dėl klimato kaitos – greičiausiai bus niūrus kaip niekuomet anksčiau. Prabėgo penkeri metai nuo Paryžiaus konferencijos, kurioje 194 valstybės įsipareigojo imtis veiksmų, siekdamos, kad vidutinė pasaulio temperatūra nepadidėtų daugiau kaip 2 laipsniais Celsijaus, palyginti su ikipramoniniu laikotarpiu, ir pasistengti, kad ji nedidėtų daugiau kaip 1,5 laipsnio Celsijaus (tai ribos, kurios, mokslininkų vertinimu, leistų išvengti katastrofinių klimato kaitos padarinių).

Nuo to laiko pasaulis skaičiavo, kiek kainuos perėjimas prie žaliosios energetikos, kokia yra konversijos kaina, kaip atsilieptų tokia konversija skurdžiausioms ar labiausiai nuo iškastinės energijos priklausančioms šalims.

Glazgo konferencijoje jau metas galvoti ne apie klimato kaitos sumažinimo kainą, o apie nieko neveikimo kainą. Tai ne VŽ mintis, ji jau seniai sklinda iš klimato kaitos šalininkų, taip pat — ir politikų. Greičiausiai ši frazė taps dominuojanti Glazgo forume. Jam artėjant Briuselyje įvykusiame Europos Komisijos susitikime su pramonininkais ir verslininkais, vadinamajame „BusinessEurope“, tokią nuomonę išsakė ES Mokesčių ir muitų sąjungos (TAXUD) laikinasis generalinis direktorius Benjaminas Angelas.

Nieko neveikimo kaina reikštų, kad dalyje Žemės mūsų vaikai skęs, kitoje dalyje vyks karai dėl vandens, o toje dalyje, kuriai dėl klimato kaitos labiau pasisekė išgyventi gamtos kataklizmus, su išgyvenimo ieškančiais pabėgėliais teks kovoti jau ne spygliuota koncertina, o kulkosvaidžiais...Žinoma, tai kol kas vis dar patys niūriausi futurizmo scenarijai, su kuriais nesinori taikstytis.

VŽ rašė, kad likus vos dešimčiai dienų iki Glazgo COP26 buvo nutekinti dokumentai apie didžiųjų pasaulio valstybių spaudimą pakeisti ataskaitą dėl kovos su klimato kaita, pranešė BBC. Tų pastangų esmė — kaip nors pavilkinti (bent kokius 10 ar 20 metų) atsisakymą plėtoti iškastinį kurą. Čia VŽ nori pabrėžti — kalbama ne apie atsisakymą uždaryti Turovo kasyklą Lenkijoje (dėl kurios šiuo metu vyksta diskusijos su ES), bet apie naujas investicijas į iškastinio kuro naudojimą (Kinijoje), į naujas anglies (Australijoje) ar naftos (Saudo Arabijoje) versloves ir pan.

Faktai yra skaudūs, nes didžiosios pramoninės valstybės, įskaitant didžiausią pasaulio teršėją Kiniją, tiesiog ieško formuluočių, kurios pateisintų esamą padėtį, nors kasmet CO2 išmetimai pasaulyje gerina ankstesnių metų „rekordus“.

Kinijos prezidentas Xi Jinpingas yra pažadėjęs, kad šalis nebefinansuos anglimi kūrenamos pramonės užsienyje. Tačiau iki 2030 m. Kinija tebeliks šalimi, toliau statančia ir eksploatuojančia anglies elektrines. Australija tebelieka didžiausia anglies pramonės šalimi, o jos premjeras grasino, kad Australija apskritai ignoruos Glazgo COP26. Galiausiai Scottas Morrisonas vyks į Glazgą, tačiau nepaskelbs apie planus nutraukti iškastinio kuro naudojimą, o CO2 nulinio išmetimo šalis įsipareigoja siekti iki 2050 m. Na kai taip – tai ko ten vykti?

Tai yra toks pat pasaulio politikų skurdas, kaip ir anuomet Donaldo Trumpo, JAV prezidento, pasitraukimas iš Paryžiaus susitarimo su pajacišku paaiškinimu, jog žiema buvusi pakankamai šalta, kad paneigtų pasaulinio atšilimo teoriją.

VŽ požiūriu, pasaulinis atšilimas jau senokai tapo nebe teorija, kai apie klimato kaitą galvojama proginių konferencijų metu. Ir jau nebe ta vieta, kur politikams dera smagintis savo charizma. Tą situaciją taikliai apibūdino aktyvistė Greta Thunberg: „Bla, bla, bla.“ Kada Lietuvoje baigsime su „bla, bla bla“?

Anglies pramonės, o ir kito iškastinio kuro, įskaitant ir dujas bei skalūnų dujas, kuriomis taip džiaugiamės, nes per „Independent“ gebame naudoti tokiu būdu mažindami energetikos kaštus, naudojimas turi būti mažinamas radikaliai.

VŽ supranta, kad kritikai išsyk paaiškins, jog dujų, kaip iškastinio kuro, bei medienos, kaip neva atsinaujinančio šaltinio, naudojimas yra mažiausiai žalingas klimato pokyčiams ir generuoja didžiausią energetinę naudą. Tas paaiškinimas tinka nebent kaip alternatyvai anglies deginimui ir naftos gavybai. Šios energetikos rūšys labai menkai prisideda prie CO2 mažinimo siekiant nulinės emisijos.

Tačiau Lietuvoje jos yra toliau skatinamos kaip priemonės šiuo metu mažinti šilumos ir energijos kainą. Energijos kaina aktuali ne vien Lietuvos pensininkui, kai ji brangs kažkiek procentų. Kaina taps aktuali konversijos metu, kai teks išsivysčiusiam pasauliui, kurio dalis yra Lietuva, rasti aiškų sprendimą, kaip mažinti iškastinio kuro naudojimą tose šalyse kaip, pavyzdžiui, Indija, kuriose energijos pabrangimas turės esminės įtakos viso pasaulio ekonomikai.

Tačiau grįžtant prie pasaulinio klimato kaitos. VŽ nuomone, pasiekėme tą ribą, kai dėl jos jau esame atsakingi kiekvienas. Asmeniškai. Nebegalima laukti kažkokių bendrų JT rekomendacijų, kurių atskirai paėmus dauguma šalių ir nesilaiko. Tiesiog jau laikas veikti.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
R. Vilpišauskas. Žaliojo kurso keliai ir klystkeliai

Lietuvos Vyriausybė savo programoje įsipareigojo „eiti Europos žaliojo kurso priešakyje ir palaikyti...

Verslo aplinka
2021.11.26
Nepastatyto baseino purslai 4

Apverktinoje būklėje atsidūrusi Lazdynų baseino (ne)statyba ne tik reiškia, kad sostinė dar ilgai neturės...

Verslo aplinka
2021.11.26
O. Mašalė. Ko reikia sėkmingam Lietuvos aviacijos pramonės skrydžiui? 2

Neįtikėtina, bet paskutinį kartą Lietuva savo Aviacijos strategiją tvirtino dar 2006 metais! Taip, dokumentas...

Verslo aplinka
2021.11.25
Kad VMVT ketinimai nevirstų sviestu sviestuotu 2

Desertinė „Daktaras desertas“ po Valstybinės maisto ir veterinarijos tarnybos (VMVT) mestelėtų strėlių dėl...

Verslo aplinka
2021.11.25
Išmokų „oazės“ vartai gali prisiverti 4

Vyriausybė imasi pertvarkyti užimtumo sistemą siekdama paskatinti bedarbius per nustatytą laiką susirasti...

Verslo aplinka
2021.11.24
M. Stankevičius. ES Sutelktinio finansavimo reglamentas – ar išliksim „fintech“ sostine? 3

Lapkritį pradėtas taikyti ES Sutelktinio finansavimo reglamentas jau 5 metus reguliuojamai Lietuvos rinkai...

Verslo aplinka
2021.11.23
„Indulgencijos“ nugalės taršą? 18

Aplinkos ministerijos užmojis įvesti kasmetinį automobilio naudojimo mokestį sutiktas nevienareikšmiškai –...

Verslo aplinka
2021.11.23
Vakcina, galinti įtikinti abejojančius. Tik – ne Vyriausybę 32

Nors koronaviruso situacija pastarosiomis dienomis stabilizavosi, ekspertai kalba apie atsargų optimizmą ir...

Verslo aplinka
2021.11.22
L. Ivanauskas. Pakeliui į metalų krizę: nepražiopsokime gero laiko miestų kasybai

Siekdami skaitmeninio raštingumo, modernumo, verslumo, konkurencingumo, tvarumo, žalumo ir kitokių pažangai...

Verslo aplinka
2021.11.21
R. Verkauskaitė-Kazanskienė. Naujai įkurtų verslų pamokos

Per pastaruosius metus šalies gyventojų noras imtis verslo tik sustiprėjo, rodo „Swedbank“ stebimos...

Verslo aplinka
2021.11.20
J. Kovas. Ko Lietuvos darbdaviai gali pasimokyti iš darbuotojų trūkumo D. Britanijoje? 4

Daugelį įmonių kankinantis įvairių specialybių darbuotojų trūkumas nėra tik Lietuvos problema. Darbo rinka su...

Verslo aplinka
2021.11.19
Šviesoforas mokesčių mokėtojams

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI) montuoja šviesoforą įmonių „keliuose“: netrukus kiekviena bendrovė galės...

Verslo aplinka
2021.11.19
Pagiriamasis žodis subrendusiam Lietuvos verslui 5

Lietuvos verslas nenustoja stebinęs ir džiuginęs. Mūsų šalis bene sėkmingiausiai Europos Sąjungoje įveikė...

Verslo aplinka
2021.11.18
(Ne)šventiniai Lietuvos pašto siurprizai 15

Valstybės valdoma bendrovė Lietuvos paštas vėl sukilo prieš leidėjus – nuo kitų metų dvigubai keliamos...

Verslo aplinka
2021.11.17
A. Kojala. NT vystymas valstybinėje žemėje. Ar Jau viskas nuspręsta? 2

Nesuklysime pasakę, kad galimybė vystyti nekilnojamąjį turtą valstybinėje žemėje yra „karšta“ tema šiame...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Lucasas. Pasienio etika 1

Lenkijos pasieniečiai (kol kas) nesusiduria su apšaudymu tikromis kulkomis. Visgi jie žino esantys konflikto,...

Verslo aplinka
2021.11.16
E. Leontjeva. Keturios infliacinių mokesčių bangos, kurios mus pasieks netrukus 1

Infliacija neretai vadinama mokesčiu, uždedamu be parlamento pritarimo, nepriimant įstatymų ir nesvarstant...

Verslo aplinka
2021.11.16
Dovanų karalius nemirė 1

Nors iki Kalėdų dar geras mėnuo, parlamentarai išsijuosę rikiuoja dovanas rinkėjams – besimeilindami jiems,...

Verslo aplinka
2021.11.16
Optimizmas su išlygomis

Dėliodami artėjančių 2022-ųjų prognozes, ekonomistai teigia, kad nepaisant kone rekordinės infliacijos,...

Verslo aplinka
2021.11.15
D. Acemoglu. Bitkoino ištakos 5

Bitkoino kaina pasiekė naujas aukštumas, o Salvadoras ir Kuba nusprendė jį pripažinti kaip teisėtą...

Verslo aplinka
2021.11.14

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku