Teismas R. Žemaitaitį kurstymo prieš žydus byloje pripažino kaltu ir skyrė 5.000 Eur baudą
Papildyta Socialdemokratų partijos komentaru
„R. Žemaitaitis (...) paskelbtuose tekstuose (...) ir pasakytoje kalboje viešai tyčiojosi, niekino ir skatino neapykantą žmonių grupei ir jai priklausantiems asmenims dėl jų žydų tautybės“, – posėdžio metu sakė teisėja Nida Vigelienė.
Pasak jos, politikas kitame savo paskelbtame tekste socialiniuose tinkluose šiurkščiai menkino nacistinės Vokietijos Lietuvos teritorijoje vykdytą Holokaustą, tai padarydamas užgauliu ir įžeidžiančiu būdu.
„Teisėjų kolegija nusprendžia R. Žemaitaitį pripažinti kaltu“, – sakė N. Vigelienė.
Peržengia saviraiškos laisvės ribas
Politikas nuteistas pagal Baudžiamojo kodekso straipsnius, numatančius atsakomybę už kurstymą prieš bet kokios tautos, rasės, etninę, religinę ar kitokią žmonių grupę bei už viešą pritarimą tarptautiniams nusikaltimams, SSRS ar nacistinės Vokietijos nusikaltimams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
Pats R. Žemaitaitis ir jo gynėja Egidija Belevičienė nuosprendžio paskelbime nedalyvavo.
Pasak N. Vigelienės, teismas byloje vertino septynis asmeninėje politiko paskyroje nuo 2023 gegužės iki birželio paskelbtus įrašus, birželio susirašinėjimą su Rūta Janutiene ir gegužę viešai Seime pasakytą kalbą.
„Teisėjų kolegija vertino, kad kaltinamojo R. Žemaitaičio atlikti veiksmai (...) – paskelbti įrašai, išskyrus vieną, ir kalba Seime plenarinio posėdžio metu negali būti pateisinami konstitucine asmens saviraiškos laisve, kurią teisiamojo posėdžio metu akcentavo kaltinamasis“, – kalbėjo teisėja.
„Teisėjų kolegija sprendė, kad įrašai atitinka kaltiname nurodytus Baudžiamojo kodekso 170 straipsnio objektyviuosius požymius – tyčiojimąsi, niekinimą, neapykantos skatinimą“, – sakė ji.
N. Vigelienės teigimu, teisėjų kolegija, pasisakydama dėl įrašų, kuriuose buvo vartojama antisemitinė skaičiuotė, pažymėjo, kad svarbu ne tai, jog, R. Žemaitaičio teigimu, jis išsakė savo kritišką nuomonę į atitinkamus įvykius, rėmėsi patikimais šaltiniais, bet tai, kaip tai yra padaryta, kokiais žodžiais išreikšta.
„R. Žemaitaitis, komentaruose išsakydamas savo nuomonę, pasirinko ir vartojo niekinančią, žmogaus orumą žeminančią ir neapykantą tautiniu pagrindu išskiriamai asmenų grupei demonstruojančią kalbą“, – dėstė teisėja.
„Tokia viešai reiškiama nuomonė peržengia saviraiškos laisvės ribas, pažeidžia lygiateisiškumo principą ir užtraukia baudžiamąją atsakomybę“, – sakė ji.
Anot N. Vigelienės, aplinkybė, kad pacituota skaičiuotė nėra uždrausta vartoti, nusikalstamos veikos kvalifikavimui įtakos neturi ir veiksmų pavojingumo nešalina.
Teismas nusprendė, kad tikrovės neatitinkančiais įrašais politikas žydus apkaltino vykdžius lietuvių žudynes, vaidinus reikšmingą vaidmenį Lietuvos gyventojų trėmimuose, be jokio pagrindo žydams priskyrė atsakomybę už Pirčiupių ir Kaniukų kaimų gyventojų žudynes, paviešino didžiąja dalimi istoriniais šaltiniais nepatvirtintą žydų tautybės žmonių, kaip prisidėjusių prie trėmimų, sąrašą.
„Buvo propaguojamas priešiškumas žydams, idėja, kad žydai, kaip tautinė grupė, buvo atsakingi už sovietų vykdytas represijas prieš Lietuvos gyventojus, kad žydai vykdė nusikaltimus žmogiškumui“, – kalbėjo N. Vigelienė.
Nuosprendis per 20 dienų gali būti skundžiamas Lietuvos apeliaciniam teismui.
Kaltinimą palaikęs prokuroras Justas Laucius siūlė „Nemuno aušros“ vedliui skirti 51.250 Eur baudą ir baudžiamojo poveikio priemonę – įmoką į Nukentėjusiųjų nuo nusikaltimų asmenų fondą.
Teismo sprendimą vadina politizuotu
R. Žemaitaitis jam paskelbtą nuosprendį vadina politiniu: „Akivaizdu, kad teisėjai, rašydami nuosprendį, skirdami baudą, akivaizdžiai parodė, kad kaip ir būtų išteisinimas, bet turime kažkiek nubausti, turime pamokyti Remigijų, kad negerai taip kalbėti“.
Anot jo, tai rodo skirta dešimt kartų mažesnė bauda, nei prašė prokuroras.
Politikas teigė šį nuosprendį skųsiąs. „Negalima valstybėje leisti politizuotų sprendimų arba veiksmų susidoroti su politiniais oponentais“, – sakė jis.
„Tauta irgi supranta, kad tai yra politizuotas sprendimas. Juolab kad 2024 metų Seimo rinkimuose tauta labai gerai parodė, kad tos kovos priemonės, kurios naudojamos prieš R. Žemaitaitį, jums nepavyks ir jūs jų nenaudokite“, – teigė „aušriečių“ lyderis.
Prokuroras: ne baudos dydis svarbus
Po nuosprendžio paskelbimo prokuroras J. Laucius sakė, kad juo teismas paskelbė, jog vietos antisemitizmui Lietuvoje nėra.
VERSLO TRIBŪNA
Vilniuje butų pardavimai, augę visus metus, lapkritį kai kuriems NT vystytojams pateikė naujus rekordus; pavyzdžiui, vos pasirodžius informacijai apie „Omberg Group“ projektą „Šiaurės siestos“ Vilniuje, Visoriuose, per pirmas 24 val. parduoti net 24 butai.
E. komercijos sektorius Lietuvoje šiemet ir toliau sparčiai augo. Tiesa, keitėsi pirkėjų įpročiai bei verslo taikomi atsiskaitymo sprendimai. Deimantas Trumpickas, „Swedbank“ Lėšų valdymo pardavimų palaikymo departamento direktorius, sako, kad e. komercijos procesus dar labiau pagreitina ir supaprastina kortelių tokenizacija.
2025-ieji bendrovės „MV GROUP Production“ istorijoje bus įvardinami kaip dar vieni metai, kuomet intensyviai buvo įgyvendinami gamybos modernizavimo ir tvarios energetikos sprendimai. Net trijose gamyklose – „Stumbro“, „Alitos“ ir „Anykščių vyno“ – įdiegta inovatyvi kokybės kontrolės sistema, didinanti gamybos efektyvumą ir našumą. Maža to, „Alitoje“ ir Šiauliuose veikiančioje „Gubernijoje“ įdiegtos bei išplėstos saulės jėgainės. Šios investicijos stiprina bendrovės konkurencingumą ir žymi dar vieną žingsnį įgyvendinant tvarumo tikslus.
Išanalizavus Inovacijų agentūros eksporto diagnostikos įrankiu pasinaudojusių 376 Lietuvos įmonių rezultatus paaiškėjo, jog beveik 40 % įmonių turi aiškų augimo tarptautinėse rinkose potencialą, o dar beveik trečdalis verslų jau turi stabilius eksporto procesus ir realias pajamas.
„Teismas Lietuvos valstybės vardu paskelbė, kad antisemitizmui vietos šioje šalyje nėra. Asmenys, skleidžiantys antisemitines idėjas, darantys neapykantos kalbos nusikaltimus, bus baudžiami. Teismui visai nesvarbi jų socialinė padėtis, jų įtaka Lietuvos politikai ar užimamos pareigos. Tai pagrindinė šio nuosprendžio žinia“, – teigė J. Laucius.
Kaltintojas aiškiai neįvardijo, ar jį tenkina paskirta bauda, kuri yra dešimt kartų mažesnė už jo siūlytą.
„Tokiose bylose, kuriose teisiami valdžioje esantys politikai, ne baudos ar bausmės dydis yra svarbus. Svarbus pats faktas jų veiksmų įvertinimo“, – baudos dydį pakomentavo prokuroras.
Pasak kaltintojo, bausmės dydžiui įtakos turėjo tai, kad R. Žemaitaitis nuteistas ne už visą kaltinamojo akto apimtį – dalį epizodų, kurie buvo jam inkriminuoti, teismas įvertino kaip esančius ant ribos, nuo kurios kyla baudžiamoji atsakomybė, bet jos neperžengiančius.
LSDP: gerbiame teismo sprendimą
Su „aušriečiais“ koaliciją sudariusi Lietuvos socialdemokratų partija (LSDP) sako gerbianti teismo sprendimą, tačiau pabrėžia, kad jis nėra galutinis.
„Bet kokios antisemitizmo, neapykantos kalbos ar Holokausto menkinimo formos mums yra nepriimtinos ir nesuderinamos su mūsų vertybėmis“, – teigiama ketvirtadienį feisbuke išplatintame LSDP pranešime.
„Gerbiame teismo sprendimą. Kartu atkreipiame dėmesį, kad šis sprendimas dar nėra galutinis“, – rašoma jame.
Socialdemokratai akcentavo, kad kova su antisemitizmu, ksenofobija ir bet kokios formos neapykantos kurstymu yra įrašyta ir dvidešimtosios Vyriausybės programoje, bendradarbiaujant su įvairiais partneriais tam parengtas veiksmų plano projektas.
„Kaip politinė jėga esame įsipareigoję ginti žmogaus teises, gerbti istorinę atmintį ir užtikrinti, kad viešojoje erdvėje nebūtų toleruojamas neapykantos kurstymas bet kuriai žmonių grupei“, – rašoma pranešime.
„Projektas šiuo metu intensyviai derinamas su institucijomis bei visuomene. Planuojama, kad Vyriausybė patvirtins veiksmų planą kitų metų pradžioje“, – teigiama jame.
Baudžiamoji byla R. Žemaitaičiui iškelta dėl jo įrašų apie žydus, paskelbtų užpernai gegužę ir birželį socialiniame tinkle „Facebook“, viešų pasisakymų. Juose, be kita ko, Izraelis vadintas gyvuliais, teigta, kad žydai prisidėjo prie lietuvių tautos naikinimo.
Politikui dėl minėtų įrašų buvo inicijuota ir apkalta. Konstitucinis Teismas pernai balandį pripažino, kad jis sulaužė priesaiką ir šiurkščiai pažeidė Konstituciją.
Po šio sprendimo R. Žemaitaitis atsisakė parlamentaro mandato, kad galėtų kandidatuoti į prezidentus ir Seimo narius. Pernai rudenį jis vėl išrinktas į Seimą.
