Š. Andriukaitis-Sutkus. Kam naudingi valdžios draudimai, šantažas ir visuomenės skaidymas?

Tad ar tikrai dviem mūsų šalį užklupusią pandemiją bandantiems valdyti buhalteriams rizikų valdymo analizė ir toliau lieka nesuprantama sąvoka? O gal yra kitaip – taip veidmainiškai slepiama purvina interesų užtikrinimo bei nevaržomo išlaidavimo politika?

Delta atmaina šiuo metu plinta ne tik vakcinavimo tempais atsiliekančiose šalyse, tokiose kaip Indija, bet ir šalyse – vakcinavimo lyderėse, tokiose kaip Izraelis arba Jungtinė Karalystė. Pastarojoje šalyje atliktas tyrimas rodo, kad tarp pilnai vakcinuotų asmenų tikėtinas ligos plitimas delta atmainos atveju yra tik 3 kartus mažesnis nei tarp nevakcinuotų, tuo tarpu alfa atmainos atveju šis rodiklis siekė 12 kartų. Bendras užsikrėtimų skaičius populiacinei imčiai susumavus visas grupes delta atmainos atveju buvo mažesnis nei alfa atmainos.

1. Pav.: Vakcinos efektyvumo prieš Alpha ir Delta Covid-19 atmainas palyginimas

[infogram id="4ac173ce-7aa6-455c-b4bd-9838bae3e7af" prefix="nzm" format="interactive" title="Vakcinos efektyvumo prieš alfa ir delta COVID-19 atmainas palyginimas"]

Šaltinis: https://www.nejm.org/doi/full/10.1056/NEJMoa2108891

Taigi, bendra visuomenės imunizacija neabejotinai prisideda prie apskritai lėtesnio viruso plitimo. Kartu virusas tampa atsparesniu vakcinavimui, nes jo plitimo santykis tarp vakcinuotų žmonių, lyginant su nevakcinuotais, tikėtina stipriai krito. Nepaisant to, vakcinavimas vis tiek vis dar yra sąlyginai efektyvi priemonė ribojant viruso plitimą.

Tačiau pagrindinis viruso pavojingumo matas yra ne jo užkrečiamumas, bet letalumas. Lyginant tos pačios Jungtinės Karalystės duomenis, kurioje delta atmainos plitimas praktiškai persirito per piką, darosi visiškai akivaizdu, kad ši atmaina yra daug mažiau pavojinga, nes hospitalizacijų skaičius lyginant su prieš tai buvusiomis bangomis yra keliasdešimt kartų, o mirčių – šimtus kartų mažesnis.

[infogram id="5b91a26c-6371-4204-9984-d87392f908e0" prefix="hSp" format="interactive" title="Susirgimų koronavirusu skaičius per dieną Jungtinėje Karalystėje"]

Parengta pagal: https://coronavirus.data.gov.uk

Tad pagrįstai galima teigti, kad, priešingai nei visaip kaip bando mus įtikinti du krizę Lietuvoje valdantys buhalteriai, COVID-19 delta atmaina plis sąlyginai lėčiau ir tikrai yra daug kartų mažiau pavojinga, nei pirmosios viruso atmainos. Su tokia išvada sutiktų ir vienas labiausiai pasaulyje cituojamų Stenfordo epidemiologijos profesorius Johnas Ioannidis. Anot jo, nesuprantama, kaip turint tiek daug realių mokslo duomenų apie jau nebe daug už gripą pavojingesnį virusą ir toliau gali būti taikomos viduramžių priemonės, kuriomis uždaromos ištisos verslo šakos, ribojamos žmonių teisės ir galimybės be jokios tų priemonių poveikio bei naudos/žalos analizės.

Visuomenės atskirtį didinančių draudimų bei ribojimų daromų žalų žmonėms sąrašas yra itin ilgas, kai kurių pasekmės tęsis ilgus metus. Jų rezultatus matome ir Lietuvoje, pradedant šeimų maršu, baigiant visuomenės supriešinimu dėl jų teisės ar noro skirstyti gyventojus į „išrinktuosius ir mutantus“. Tuo aktyviai naudojasi įvairūs radikalūs elementai, taikius mitingus paversdami riaušėmis, bei taip dar labiau diskredituodami taip reikalingo dialogo galimybę.

Deja, bet Lietuvoje „gąsdink ir valdyk“ politika toliau sparčiai diegiama praktikoje, eskaluojant vienintelę likusią epidemiją – baimės epidemiją. Atsakymas, kodėl mūsų Vyriausybė elgiasi su savo piliečiais kaip su savo didžiausiais priešais, matyt, slepiasi besaikiame šalių išlaidavime be atsakomybės ir pasekmių. Nepaisant negirdėto masto deficitų, valstybės, padedamos centrinių bankų, gali skolintis beveik neribotas sumas ir, prisidengdamos krize, tais pinigais taškytis be jokios atskaitomybės.

Palūkanų normų signalo iš rinkos nebėra – jas kol kas praktiškai tiesiogiai reguliuoja centriniai bankai. Tad net gerėjančių BVP augimo prognozių fone „krizė“ tęsiasi – išlaidų planai neperžiūrimi, suplanuoti deficitai, skola po poros metų perkops 50% BVP.

Įsibėgėjanti infliacija, jeigu nebus suvaldyta, reiškia tik viena – didesnes palūkanų normas ateityje. Tuomet tą skolų kuprą refinansuoti ir išlaikyti kainuos net ne kelis, o keliolika kartų brangiau. Bet tai jau nebebus šios Vyriausybės problema.

Naudą iš „krizės“ žeria ir farmacijos pramonė. Lietuvoje veikianti ir pardavimus 2020 m. trigubinusi „Thermo Fisher Scientific Baltic“ iš per pandemiją uždirbto rekordinio kone 500 mln. Eur siekiančio pelno šiemet susimokėjo 100 mln. Eur pelno mokesčio – penkiskart daugiau nei pernai. Kai reagentus testams ir vakcinoms gaminti šitaip pelninga, nesinori, kad toks pinigų krioklys vėl virstu apgailėtinu upeliu. Galbūt todėl ir Lietuvoje atsiranda privalomi testai, vakcinacija ir revakcinacija? Ar tokie farmacijos sektoriaus viršpelniai būtų įmanomi, jei „krizė“ staiga imtų ir pradingtų? Galų gale net jei vakcinacija ir testavimas taptų privalomi, tai kodėl tuomet nieko negirdime apie šitų višpelnių reguliavimą?

Tikrasis atsakymas – skiepai ir testai šios ligos atveju neturi ir negali būti privalomi, o „krizei“ suvaldyti yra kitas būdas. Vietoje draudimų valdžia turėtų aktyviai skatinti nesiskiepijančius ir „statistiškai nepersirgusius“ žmones tirtis antikūnius. Taip ne tik sužinosime, koks yra tikrasis šalies imunizacijos lygis, bet ir paskatinsime skiepytis abejojančius, ypač senjorus virš 60 metų, kur turime siekti 80% imunizacijos.

Visiems kitiems – visų ribojimų ir reikalavimų panaikinimams, grįžtant prie klasikinės epidemiologijos, kai ligoniais nelaikomi visi a priori, bet tik žmonės su simptomais, kuriuos ir reikia izoliuoti bei gydyti. Tuo tarpu verslams – konkrečių sanitarinių reikalavimų nustatymas be kvailų ribojimų ir galimybių pasų.

Būtent taip elgiasi Švedija ir kitos protingos šalys.

Tačiau mūsų buhalteriai mums siūlo laukti rudens, su sugrįžtančiais segregaciniais nelygybių pasais, privalomais testavimais ir kitomis diskriminacinėmis priemonėmis. Ir toliau ‚krizę valdys“, remdamiesi vieno skaičiuko principu – šįkart 300 ligoninės čiužinių su (o gal be?) deguonies balionais.

Juk taip, matyt, kažkam naudingiau ir pelningiau. Ir buhalterija susives daug paprasčiau.

Komentaro autorius — Šarūnas Andriukaitis-Sutkus, nepriklausomas rizikos analitikas