Terorizmo pavojus realus ir mūsų galvose

Publikuota: 2021-07-22 00:01
 Petro Maluko (AFP / „Scanpix“) nu
svg svg
Petro Maluko (AFP / „Scanpix“) nu
„Verslo žinios“ Redakcijos nuomonė

Prieš kelias dienas, eidamas 86-uosius metus, mirė danų karikatūristas Kurtas Westergaardas, kurio prieštaringai vertinamos pranašo Mahometo karikatūros, publikuotos 2005 m., sukėlė teroristų išpuolius, pražudžiusius dešimtis žmonių. Jis kalbėjo siekęs sukelti reikšmingą diskusiją apie islamo vietą pasaulietines vertybes turinčiose Vakarų šalyse, apie islamo prisitaikymą Vakarų kultūroje.

K. Westergaardas sąmoningai siekė atkreipti dėmesį į Vakarų demokratijose nepriimtinus dalykus, tokius kaip tabu islamo kritikai. Pagal islamo tradiciją pranašo Mahometo vaizdai yra draudžiami ir daugelis musulmonų karikatūras laikė sąmoningu įžeidimu.

Prabėgus dešimčiai metų islamo karikatūros Prancūzijos satyriniame žurnale „Charlie Hebdo“ jau sukėlė kruvinų išpuolių Paryžiuje – tuomet islamo fundamentalistai nužudė 12 žmonių leidinio biuruose.

K. Westergaardas vėliau kalbėjo niekada nesigailėjęs dėl karikatūrų publikavimo, nors buvo persekiojamas, kėsinamasi jį nužudyti ir jam teko slapstytis, gyventi akylai saugomam asmens sargybinių. „Mes diskutuojame apie dvi kultūras, dvi religijas kaip niekada anksčiau, ir tai yra svarbu“, — kalbėjo karikatūristas.

 Diskusijos apie dviejų kultūrų sugyvenimą įprastos senosiose Vakarų Europos demokratijose, bet, nepaisant daugybės pastangų, išlieka didžiulė atskirtis su visomis kultūrinėmis, socialinėmis problemomis. Prieglobsčio ieškantys islamo kultūros žmonės skirtingi – dalis jų yra linkę integruotis ir perimti Vakarų vertybes, pagrįstas žmogaus teisėmis ir žodžio laisvėmis. Yra ir kita dalis: nenorinti pritapti, linkusi gyventi uždarose bendruomenėse – būtent šioje terpėje bręsta potenciali aktyvių kovotojų ar vadinamųjų miegančių teroristų grėsmė. Jų mes labiausiai bijome. Bet būtų naivu tikėtis, kad drauge su naująja migracijos banga Lietuva išvengs panašių problemų.

Kaip elgiamės ir elgsimės? Vienas požiūris ryškėja ir pamažėle tampa dominuojantis: statyti sienas, tiesti spygliuotą vielą, uždaryti migrantus stovyklose, juos išsiųsti ir pan. Tai pastanga įrodyti, kad niekas čia jų nelaukia, kad jie Lietuvoje neras patogaus gyvenimo, nors už savo kelionę į Europos Sąjungą moka 15.000 Eur.

„Tai milžiniški pinigai, kuriuos jūs sumokate už bilietą į Europos Sąjungą. Atvykstate į ES ir esate palapinių stovykloje, 35 laipsnių karštyje. Ir joje būsite, nes Lietuva turi įsipareigojimą jūsų nepraleisti. Mes negalime jūsų praleisti. Jeigu jūs surasite būdą pabėgti į Lenkiją, jus grąžins Lenkija atgal“, – taip Lietuvos UR ministras Gabrielius Landsbergis apibendrino žinią, kurią mėgina pasiųsti migrantams dar jų kelionės pradžioje.

Žinant, kad ministras savo partijoje priklauso nuosaikesniam ir liberalesniam sparnui, nesunkiai galima įsivaizduoti ką apie migrantų krizę mąsto vadinamasis konservatyvusis valdančiųjų sparnas arba tos Lietuvos politinės jėgos, kurios šiomis dienomis jau protestavo piketais, mitingais ar atviru pasipriešinimu migrantų laikinam apgyvendinimui.

Garsiausiai nuskambėjo Šalčininkų rajono sprendimas užkirsti kelią migrantų apgyvendinimui Dieveniškėse. Situacija nulemta stereotipų, kad į palyginti ramią Lietuvos provinciją migrantai atneš nusikalstamumą, susipriešinimą ir įtampą. „Nusikalstamumas didės“, — prieš televizijos kameras kalbėjo įsiaudrinusi vietos bendruomenės aktyvistė, kuri, žinoma, greičiausiai jokio ekonominio migranto ar politinio pabėgėlio iki šiol nė akyse nebuvo mačiusi.

Žinoma, gali dešimtys migrantų darbuotis vietos bendruomenės labui, bet užteks vieno, kuris padarytų ką nors nederamo ar nusikalstamo.

Taikliai padėtį interviu portalui „bernardinai.lt“ apibūdina Audronė Kairienė, katalikiškos pagalbos organizacijos „Caritas“ užsieniečių integracijos programos vadovė: „Manau, kad migrantų atvykimas ekonominiam gyvavimui ar socialiniam stabilumui grėsmės nekelia. Grėsmių gal labiau atsiranda mūsų galvose.“

Politikų pasimetimą demonstruoja aplinkybės ir komentarai, po kurių prezidentas Gitanas Nausėda trečiadienį pasirašė įstatymo dėl užsieniečių teisinės padėties pataisas. Priminsime, kad Baltarusijos diktatoriui Aliaksandrui Lukašenkai ėmus skatinti nelegalių migrantų tranzitą į Lietuvą, liepos viduryje Seimas priėmė įstatymo pataisas, sutrumpinusias prieglobsčio prašymo terminą, apribojusias migrantų galimybę judėti Lietuvos teritorijoje ir apskritai apribojusias jų teises bei galimybes, šalyje esant ekstremaliai situacijai. Tokią padėtį Lietuva jau yra paskelbusi.

Nevyriausybinės organizacijos yra įspėjusios dėl galimų žmogaus teisių pažeidimų, o prezidento patarėjas Povilas Mačiulis vos prieš kelias dienas pareiškė, kad šiomis pataisomis migrantų teisės „išmestos į šiukšlių dėžę“. Tiesa, kai trečiadienį prezidentas galiausiai pasirašė pataisas, paraginęs Seimą taisyti įstatymo trūkumus, patarėjas jau kalbėjo nuosaikiau, pavadinęs įstatymą „skylėtu žmogaus teisių prasme“.

Nuo politinių epitetų įstatymas nei pablogėjo, nei pagerėjo, kaip ir migrantų teisinė, socialinė padėtis ar paprasčiausia buitis laikinojo apgyvendinimo stovyklose.

Tai tik liudija, kad tam tikra prasme A. Lukašenka savo tikslą pasiekė – Lietuva, panašu, yra politiškai labiau vieninga ištverti baltarusiško tranzito netektis, negu migrantų antplūdį.

Šiandien niekas negali atsakyti, kaip suveiks UR ministro G. Landsbergio pastangos bent dalį migrantų grąžinti į jų atvykimo šalis. Didžioji dalis mėgins toliau iš Lietuvos išvykti į Vakarų Europos valstybes (kurios ir yra tikrasis jų kelionės tikslas), dalis jų liks Lietuvoje. Tam, kad jų pasilikimas taptų bent jau priimtinas, drauge su jų atvykimo stabdymo ir grąžinimo iniciatyvomis reikia integravimo pastangų. Užuot vien juos išlaikius, derėtų galinčius ir norinčius dirbti įdarbinti, vaikus – padėti mokyti, o visą margą jų bendruomenę skatinti prisitaikyti gyventi mūsų šalyje. Tai sunkus darbas, gerokai sunkesnis negu spygliuotos tvoros tvėrimas. Ir kainuoja brangiau.

VŽ požiūriu, Lietuvoje nėra jokios veiksmingos migrantų integravimo programos. Ta, kuri parengta pagal Lietuvos migrantų priėmimo kvotų įsipareigojimą ES, yra pasenusi ir veiksni nebent tiek, kiek tie žmonės planuoja praleisti laiko mūsų šalyje, kol ras būdų išvykti į turtingesnę Vakarų Europą.

Matant Dieveniškių atvejį, akivaizdu, kad problema Lietuvoje pernelyg centralizuota – ministerija sprendžia už savivaldybes. Tačiau būtent savivaldybės drauge su vietos verslais galėtų bent jau norinčiuosius dirbti įdarbinti – nuo braškių skynimo laukuose iki darbo paslaugų sektoriuje. Užsieniečių įdarbinimo sistema, kai tikimės sulaukti tik IT specialistų ar bent jau vairuotojų ir statybininkų, šiuo atveju negelbsti.

Tai kas dabar nutiko – nutiko staiga, priimami neatidėliotini sprendimai. Tačiau, kuo greičiau savo galvose suprasime, kad jau dabar turime planuoti bent dešimčiai metų į priekį – tuo bus lengviau.

Skeptikai visuomet pasakys, kad jokiomis programomis neišgyvendinsime potencialaus nusikalstamumo ar terorizmo pavojaus. Galbūt. Bet, VŽ požiūriu, laikiname palapinių miestelyje gyvenantis pabėgėlis kelia didesnį pavojų nei iš to „migracijos užribio“ ištrauktas ir naują gyvenimo perspektyvą matantis žmogus.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku