L. Grinevičius. Trąšų rinkoje – karšta: pajusime ir per maisto kainas

Publikuota: 2021-05-13
Bendrovės nuotr.
svg svg
Bendrovės nuotr.
UAB „Scandagra“ produkto vadovas

Nors dar tik pavasaris, o iki derliaus nuėmimo kai kam dar reikės išgyventi, jau dabar aišku, kad grūdų kainos kils, o joms, be kitų veiksnių, įtakos turės ir įtempta situacija trąšų rinkoje. Žieminių pasėlių tręšimo darbai – jau į pabaigą, o kadangi žieminės kultūros po stora sniego danga puikiai peržiemojo, šiemet šios kategorijos augalai tręšiami ypač aktyviai. Kai po gausaus kritilių kiekio pradžius dirva, ateis vasarinių pasėlių tręšimo darbai, ir jau dabar matyti, kad trąšoms skirtos išlaidos didžiąja dalimi bus neplanuotai didelės.

Šių metų pavasario sezonas trąšų rinkai buvo ypatingas ir gal kiek netikėtas: daugelis tikėjosi, kad azotinių trąšų kainos prieš sezoną, t. y. sausio–kovo mėnesiais, pradės kristi ir bus galimybė įsigyti trąšų už geresnę kainą, bet, deja taip neatsitiko. Buvo tikimasi panašių tendencijų, kokios buvo 2018–2020 m., tačiau dar lapkričio–gruodžio mėnesiais pradėjusios kilti trąšų kainos išlaikė augimo tendenciją iki dabar. Tokią situaciją lėmė kelios priežastys.

Pagrindinė trąšų kainų augimo priežastis buvo brangstančios žaliavos, augo dujų kainos, veiklos sąnaudas didino taršos leidimai, be to, augo trąšų paklausa kai kuriose specifinėse rinkose. Pavyzdžiui, fosforo, kalio, kompleksinės trąšos daugiausia importuojamos iš Rusijos ir Baltarusijos, kur šiemet buvo didesnė paklausa vietinėse rinkose – pastaruoju metu ten buvo plečiami pasėlių plotai, imamasi ūkininkauti intensyviau.

Kitų šalių pavyzdys jau dabar rodo, kad mūsų šalyje trąšų kainos gegužės-birželio mėnesiais greičiausiai išsilaikys pastebimai didesnės nei pernai. Tarkime, Prancūzijoje naujo sezono skystų trąšų kaina yra 45–50 Eur didesnė jei 2020 m. tuo pačiu metu. Todėl jau dabar galime prognozuoti rezultatą: aukštas azotinių ir kompleksinių trąšų kainų lygis tiesiogiai paveiks grūdų ir rapsų auginimo savikainas, o tolimesnėje šio sektoriaus veiklos grandinėje tai atsispindės ir galutinių produktų kainose.

Iššūkiai: pandemija, klimato kaita, gyventojų skaičiaus augimas

Nors yra teisėtai sakoma, kad žemės ūkis buvo vienas mažiausiai pandemijos paveiktų veiklų, tačiau tam tikras COVID-19 poveikis buvo jaučiamas. Didžiausias iššūkis ir nežinomybė buvo kilusi dėl karantinų įvairiose šalyse, nes pradžioje nebuvo aišku, kaip bus vykdomas trąšų pristatymas, ar visi klientai galės priimti trąšas. Iškilo būtinybė apsaugoti pagrindinius sandėlius nuo užkrato plitimo atvejų, kad nebūtų sutrikdyti nepertraukiamos krovos darbai.

Buvo šiek tiek neramu ir dėl to, kad nuo praėjusių metų lapkričio mėnesio įsigaliojo papildomi ženklinimo reikalavimai importuojamiems produktams, o visoms importuojamoms trąšoms privalomai atliekami sunkiųjų metalų tyrimai. Situaciją palengvino tai, kad Valstybinė augalininkystės tarnyba prie Žemės ūkio ministerijos suteikia galimybę tiek dokumentų, tiek tręšiamųjų produktų patikras atlikti nuotoliniu būdu ir logistikos grandinėje tai papildomų sunkumų nesukelia.

Trąšų rinką po truputį kaitina ir – iš vienos pusės – globalūs klimato kaitos iššūkiai, ir – iš kitos pusės – dėl didėjančio gyventojų skaičiaus pasaulyje auganti maisto rinka. Prognozuojama, kad 2045–2050 m. planetoje gyvens apie 9 milijardų žmonių, jiems pamaitinti reikės pasaulinę maisto gamybą padidinti 60–70%. Intensyviai ūkininkaujant trąšų tikrai reikės. Kita vertus, jau dabar trąšų poveikis esamoms ekosistemoms vertinamas neigiamai, aiškinant, kad trąšose esantys cheminiai junginiai pažeidžia pusiausvyrą, o ši turi tiesioginę įtaką klimato kaitai.

Negana to, intensyviai ūkininkaujant, mažėja dirvožemio derlingumas – augalai išsineša su savimi naudingas medžiagas, keičiasi dorvožemio struktūra, prastėja vandenų būklė. Dėl to pernai pavasarį Europos Komisijos (EK) strategijoje „Nuo lauko iki stalo“ yra numatyta bent 50% sumažinti maisto medžiagų nuostolius, kartu užtikrinant, kad nemažėtų dirvožemio derlingumas. Numatyta, kad iki 2030 m. trąšų naudojimas sumažės bent 20%.

Ta pačia strategija deklaruojamas siekis užtikrinti saugų maistą ir visuomenės sveikatą, dėl to numatyti griežtesni reikalavimai dėl mažesnio sunkiųjų metalų (kadmio, arseno, chromo, nikelio, švino ir kt.) kiekio trąšose. Didžiausias dėmesys skiriamas kadmiui, ES narėms yra nustatytas limitas 60 mg Cd / kg P2O5.

Teks investuoti į inovacijas ir taršos sprendimus

Su augalininkystės problematika nesusidūrusio miestiečio akimis žiūrint, gera išeitis gali atrodyti tiesiog trąšų normų ar augalų apsaugos priemonių mažinimas. Deja, praktika rodo, kas svarbiausia yra laiku ir tinkamomis priemonėmis tręšti augalus bei didinti trąšų efektyvumą. Sumažinus tręšimo normas ir pačių trąšų naudojimą, sumažėtų derlius, o – vykdant tą pačią EK strategiją – apribojus augalų apsaugos priemonių normas, derlius dar labiau sumažėtų bei greičiau išsivystytų atsparumas augalų apsaugos priemonėms, tai irgi turėtų neigiamą poveikį derliaus kiekiui bei kokybei.

Kitaip sakant, trąšų rinka privalės išgyventi investuodama į inovatyvias trąšų gamybos ir efektyvaus trąšų panaudojimo technologijas, tai irgi augins augalininkystei reikalingas išlaidas bei pavirs didesnėmis žemės ūkio produktų kainoms, jei nebus imtasi papildomų politinių priemonių.

Kritinis metas ateina ir, sprendžiant šiltnamio efektą sukeliančių dujų anglies dvideginio (CO2) išmetimo problemą. ES siekiant iki 2050 m. tapti CO2 neutralia šalių bendrija, pramonė, o su ja – ir trąšų gamyklos, susidurs su vis didesniu spaudimu. Nuo 2023 m. planuojama panaikinti nemokamus taršos leidimus ir įvesti CO2 importo mokestį.

EK šių metų birželio mėn. pateiks planą dėl CO2 pasienio koregavimo mechanizmo ir tikėtina, kad tai pirmiausia palies daug energijos reikalaujančius pramonės sektorius. Reguliavimo mechanizmas turėtų apimti visą importą, tačiau kaip atspirties taškas jau iki 2023 m. jis turėtų apimti energetikos sektorių ir daug energijos reikalaujančius pramonės sektorius, pvz., cemento, plieno, chemikalų ir trąšų gamintojus, kurie ir toliau gauna daug nemokamų leidimų, ir vis dar sudaro 94% ES pramonės išmetamų teršalų.

Biržoje kylanti taršos leidimų kaina didina gaminamų trąšų savikainą, o tai mažina ES gamintojų konkurencingumą tarptautinėje rinkoje. Tolesnėje gamybos grandinėje brangiai realizuojant vietinėje ES rinkoje pagamintas trąšas mažinamas ūkininkų pagamintos produkcijos konkurencingumas. Ir nors padėtį pereinamuoju laikotarpiu šiek tiek švelnintų CO2 importo mokestis, leidžiantis konkuruoti su kitose šalyse veikiančiomis ir kol kas CO2 iššūkių nepatiriančiomis įmonėmis, tačiau perspektyvoje matyti bendra tendencija. Rinkoje jau kalbama apie „žaliąjį“ amoniaką, kaip energijos šaltinį, negeneruojantį CO2 – žadama energetikos ar net visos pramonės revoliucija.

Papildomi sunkumai Lietuvai: ką daryti?

Beje, Lietuvos trąšų rinka greitu metu gali sulaukti ir papildomų iššūkių. Savo šalyje turime tik azotinių ir fosforo trąšų gamyklas, o fosforo žaliavą ir kalio ar mikroelementines trąšas esame priversti atsivežti. Tačiau geopolitiniai sprendimai gali apsunkinti tokių trąšų patekimą į mūsų rinką. JAV paskelbus sankcijas Baltarusijai nuo birželio 3 d. Lietuvos verslo subjektai negalės vykdyti sandorių su devyniomis sankcionuotomis Baltarusijos valstybei priklausančiomis naftos chemijos įmonėmis (į sarašą papuola ir įmonės, gaminančiomis tokias trąšas kaip KAS-32, karbamidas, amonio sulfatas).

Nesibaigiant aistroms dėl Astravo atominės elektrinės Baltarusija vis žada nukreipti kalio trąšų eksportą per Latvijos ar kitus uostus, taip sumažinant krovos kiekius Klaipėdos uoste – mūsų šaliai įprasti trąšų srautai būtų sutrikdyti.

Įvertinus visus ekonominius ir politinius veiksnius, galėtume prognozuoti dar aukštesnį azotinių ir kompleksinių trąšų kainų lygį – nepaisant to, kad jis jau dabar yra aukštas. Belieka pasikartoti: galutinį šio vyksmo rezultatą pajusime per žemės ūkio produktų kainas.

Ar įmanoma kaip nors užkirsti tam kelią, perkant trąšas tada, kai jų kainos mažiausios? Iki šiol logiška būdavo patarti pirkti trąšas tada, kai jų paklausa mažiausia. Su viena sąlyga – tam reikia pasirūpinti tinkamomis sandėliavimo vietomis. Nenuostabu, kad dalis mūsų įmonės klientų jau yra apsirūpinę trąšomis rudeninei sėjai.

Vis dėlto visada yra tokių, kurie perka trąšas per patį tręšimo sezono įkarštį ir važiuoja tiesiai į laukus. Mes klientams tradiciškai rekomenduodavome pirkimus vykdyti dalimis ir taip iš dalies apsidrausti nuo galimų kainų svyravimų. Kita vertus, universalaus recepto, kada geriausiai pirkti trąšas, nebėra, ypač dabar, kai kainoms įtaką darančių veiksnių – tiek daug.

Komentaro autorius – Linas Grinevičius, UAB „Scandagra“ produkto vadovas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą 0
J. Akelis. ES naujasis žaliojo susitarimo etapas netrukus pasibels į verslo duris. Ar būsime tam pasiruošę? 1

Visi esame girdėję apie Europos Sąjungos (ES) žaliąjį susitarimą, kurio tikslas – iki 2050 m. pasiekti...

Verslo aplinka
2021.06.15
Kiek efektyvus iš biudžeto katilo iškeliavęs euras? 3

Šiandien Lietuvoje minima Laisvės nuo mokesčių diena vėluoja beveik trimis savaitėmis. Ekspertai aiškina, kad...

Verslo aplinka
2021.06.15
Didysis septynetas - už švaresnį, sveikesnį ir saugesnį pasaulį

Tris dienas Anglijos pietvakarinėje Kornvalio grafystėje vykusį didžiojo septyneto (G7) lyderių susitikimą...

Verslo aplinka
2021.06.14
D. Palavenis. Europos gynybos fondas - 7,9 mlrd. Eur. Kas imsis iniciatyvos?

2021 m. balandžio 29 d. Europos Parlamentas patvirtino 7,9 mlrd. Eur finansavimą Europos gynybos fondui (EGF)...

Verslo aplinka
2021.06.13
E. Leontjeva. Apie dviguba bausme virtusį karantiną 5

Karantino atlyginimo teisingumas vėl visuomenės akiratyje. Kadaise padarytos klaidos lemia vis daugiau...

Verslo aplinka
2021.06.12
S. Dennison. Europos Sąjunga kryžkelėje: tolimesni jos žingsniai nulems Europos projekto ateitį

Per koronaviruso pandemiją nusivylimas ES institucijomis išlindo į viešumą iš antro plano. Šią savaitę...

Verslo aplinka
2021.06.11
Kai arklius perkėloje keisti būtina 13

Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko Žygimanto Pavilionio komentarai Rusijos provokatoriams,...

VŽ požiūris
2021.06.11
R. Valiūnas. Lenk medį, kol nulauši... 17

Gaila, tačiau politikai, kalbėdami apie poreikį didinti mokesčių progresyvumą, orientuojasi į mažas pajamas...

Verslo aplinka
2021.06.10
Blogio ašies centras nėra Minskas 3

Penktadienį prasidėsiantis Europos futbolo čempionatas jau sunervino Rusiją. Tiksliau, ne pats čempionatas, o...

Verslo aplinka
2021.06.10
Prezidento kalboje – tikslinis gerų žodžių deficitas 21

Prezidento Gitano Nausėdos metiniame pranešime politologai pasigedo konkretumo, ypač – dėl užsienio...

Verslo aplinka
2021.06.09
M. Ivanauskas. Biuras mirė, tegyvuoja biuras!

Pasaulyje nuolat didinant vakcinacijos apsukas, įmonių vadovų darbotvarkėse vėl aktualus klausimas – kaip ir...

Verslo aplinka
2021.06.08
„Rūpestis“, smogęs antru galu 39

Neteisėtas Vyriausybės 2019 m. spalio 16 d. priimtas nutarimas dėl komandiruočių kompensacijos koeficiento...

Verslo aplinka
2021.06.08
Su ministerija už parankės

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM), įžvelgusi puikias eksporto perspektyvas lietuviškam agroverslui, pasirengusi...

Verslo aplinka
2021.06.07
M.B. Kraussas. Macrono veiksnys 1

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas yra geriausias Jungtinių Amerikos Valstijų sąjungininkas, kokio...

Verslo aplinka
2021.06.06
A. Sagatauskas. Veržlumas NT sektoriuje: vis dar pagrįstas ar jau neracionalus

Prieš metus mažai kas tikėjosi, kad pandemijos poveikis NT sektoriui bus toks švelnus. Šiandien butų ir biurų...

Verslo aplinka
2021.06.05
A. Kapitanovas. Ar įmonės, pirkusios brangius automobilius, pažeidė įstatymus? 14

Praėjusią savaitę paaiškėjo, kad dalis įmonių, kurios buvo nukentėjusios nuo COVID-19, gavo valstybės paramą...

Verslo aplinka
2021.06.04
Visus - ant vieno kurpaliaus 8

Atrodo, kad kiekviena partija, gavusi valdžią, iš savo pirmtakų perima jau kone tradicija tapusį verslo...

VŽ požiūris
2021.06.04
V. Lukoševičius. Kvailystė ar tvarka: apie tikrą ir tariamą konkurenciją šilumos ūkyje 2

Neseniai bendrovė „Panevėžio energija“ jau pasibaigus šilumos supirkimo aukcionui gavo žymiai pigesnės...

Verslo aplinka
2021.06.03
EK atstovą sužavėjo, bet ar įtikins vietos valdžią? 3

Europai siekiant suvienyti gamybines ir mokslines pajėgas tolesnei kovai su pandemija bei mutuojančiais...

Verslo aplinka
2021.06.03
D. Kleponė. Lietuvos gyvybės mokslų sektorius: kad šiandienos sėkmė taptų rytojaus laimėjimais 1

COVID-19 pandemijos metai buvo sėkmingiausi metai Lietuvos gyvybės mokslų sektoriui per visą jo vystymosi...

Verslo aplinka
2021.06.02

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku