Koinvestavimas: tegul pinigai dirba už jus

Sutelktinis finansavimas arba koinvestavimas – itin sparčiai auganti sritis Lietuvoje, suteikianti tiek naujų investavimo, tiek verslo finansavimo galimybių. Kasmet didėja investuojančiųjų per sutelktinio finansavimo platformas skaičius, taip pat – sutelktų paskolų ir finansuojamų projektų sumos. Nors pastaraisiais metais šioje srityje stebime itin didelį proveržį, rinkos ekspertai pastebi, kad visuomenei dar trūksta žinių apie sutelktinį finansavimą ir potencialią jo naudą.

Statistika rodo spartų augimą

Kaip rodo šių metų sausį paskelbta Europos vertybinių popierių ir rinkų institucijos parengta 2024 metų Europos sutelktinio finansavimo rinkos ataskaita, Lietuva yra trečia Europoje pagal sutelktinio finansavimo platformų skaičių. Pagal šį rodiklį nusileidžiame tik Prancūzijai ir Nyderlandams. Šioje ataskaitoje nurodoma, kad Lietuva Europoje yra ir tarp pirmaujančių valstybių pagal sutelktas sumas ir investuotojų per vietines sutelktinio finansavimo platformas skaičių.

Lietuvos bankas dar nėra paskelbęs mūsų šalies sutelktinio finansavimo 2024 m. statistikos, o kaip rodo 2023-ųjų duomenys, per mūsų šalyje veikiančias sutelktinio finansavimo platformas finansuota suma užpernai siekė 230,2 mln. eurų. Tai yra beveik 43 proc. daugiau, palyginti su ankstesniais metais, ir net 2600 proc. daugiau, palyginti su 2018-aisiais, kai buvo sutelkta 8,5 mln. eurų.

Labai sėkmingi sutelktiniam finansavimui buvo ir 2024-ieji. Tai rodo kai kurių Lietuvos platformų paskelbti duomenys. Štai vien tik platforma „Letsinvest“ nuo veiklos pradžios jau yra sutelkusi daugiau nei 62 mln. eurų sumą, o finansavimas per šią platformą 2024 m. augo beveik 90 proc., palyginti su 2023 m.

Pasak patyrusio investuotojo ir koinvestavimo platformos „Letsinvest“ valdybos pirmininko Vytenio Kindurio, statistika tik įrodo, kad šio sektoriaus augimo potencialas tiek Lietuvoje, tiek ir visoje Europos Sąjungoje yra milžiniškas.

Kas lėmė populiarumą ir šuolį?

Koinvestavimo platformos yra tarsi inovatyvios technologinės tarpininkės, suvedančios verslus, kurių įgyvendinamiems projektams reikia finansavimo, su investuotojais. Šis investavimo ir finansavimo įrankis dažniausiai pasirenkamas dėl patogumo, trumpų paskolų terminų ir investicijoms užtikrinti maksimalia hipoteka įkeičiamo nekilnojamojo turto (NT).

„Nekilnojamojo turto projektų sutelktinis finansavimas sujungia visas gerąsias kitų investavimo įrankių ypatybes – trumpus terminus, fiksuotą grąžą, ekspertų atliekamą projektų atranką, šiuolaikinių technologijų suteikiamą pranašumą investuoti patogiai, paprastai, greitai, iš esmės – iš bet kur (kad ir slidinėjant kalnuose ar ilsintis paplūdimyje), nes tam pakanka turėti mobilųjį telefoną“, – sako V. Kinduris.

Taip veikdamos platformos suteikia anksčiau neregėtų investavimo ir investicijų portfelio diversifikavimo galimybių, įdarbinant laisvas lėšas į NT projektus ne tik Lietuvoje, bet ir kitose šalyse: Latvijoje, Ispanijoje, Portugalijoje, Norvegijoje.

Tai, kas anksčiau buvo pasiekiama tik didiesiems rinkos dalyviams, šiandien prieinama visiems. Tiek investuotojas, turintis 500 tūkst. eurų, tiek turintis 500 eurų, gali prisidėti prie didelių NT ir kitų verslo projektų finansavimo, užsidirbti apie 8–10 proc. metinę grąžą ir turėti pirmine hipoteka įkeisto NT, užtikrinančio konservatyvią riziką.

Esminis pranašumas prieš kitus įrankius

Būtent galimybė visiems investuotojams turėti retą prabangą investavimo rinkoje – pirmine hipoteka įkeisto NT – yra esminis šio investavimo įrankio pranašumas.

Pasak V. Kindurio, nėra nieko saugiau už įkeistą kokybišką NT, todėl itin svarbu užtikrinti, kad įkeičiamo turto likvidumas, kokybė ir vertė būtų įvertinama kuo atsakingiau. Tai daro itin patyrę ir gerą reputaciją turintys turto vertintojai, tokie kaip „Ober-Haus“ ar „Newsec“, CBRE. Be to, turtas įkeičiamas ne sutelktinio finansavimo verslo naudai, o tiesiogiai susiejamas su kiekvieno investuotojo investicija ir įkeičiamas būtent investuotojams, o sutelktinio finansavimo bendrovė veikia tik kaip operatorė ir investuotojų atstovė.

Koja kojon su technologijomis

Spartų sutelktinio finansavimo augimą Lietuvoje ir pasaulyje, be jokios abejonės, lėmė ir pastarąjį dešimtmetį įvykę verslo kultūros pokyčiai. Daugelyje sektorių, taip pat ir finansų rinkoje, ima dominuoti technologijos, atsiranda vis daugiau platformiškumo. Viešbutį užsisakome per booking.com, taksi – iš „Bolt“ ar „Uber“, maistą – iš „Barboros“ ar „Wolt“.

Su investavimu lygiai tas pat: dabar nebereikia eiti pas notarus dėl kiekvienos individualios investicijos, paskolos ar hipotekos įregistravimo. Užtenka tiesiog užsiregistruoti platformoje, atsirinkti patinkančius projektus ir per kelias minutes gali investuoti, o visą sutelktinio finansavimo veiklą prižiūri Lietuvos bankas.

Finansuojami ir labai dideli projektai

Koinvestavimas tampa vis populiaresnis ir tarp investuotojų, norinčių įdarbinti laisvas lėšas, ir tarp patyrusių NT vystytojų, kurie siekia greitai pritraukti finansavimą (nes reikiamos sumos per platformas sutelkiamos vos per kelias dienas).

Neretai sutelktiniu finansavimu pasinaudojama projekto finansavimo eigoje, pavyzdžiui, kaip tarpine paskola, kol projekto finansavimą perima tradicinės finansų įstaigos. Pagrindiniai sutelktinio finansavimo pranašumai, kaip teigia šiuo įrankiu besinaudojantys projektų vykdytojai, yra greitis, lankstumas, prisitaikymas prie verslo plano, maža biurokratija, investuotojų bendruomenės įsitraukimas, o tuo pačiu – ir reklama.

Dabar per platformas finansuojami ir dideli – milijoniniai projektai, prie kurių gali prisidėti visi investuotojai. Pernai per „Letsinvest“ platformą sutelkta vidutinė paskolos suma viršijo 1 mln. eurų, o didžiausia vienu etapu finansuota projekto suma siekė net 5 mln. eurų. Tai rekordinė suma Lietuvoje, sutelkta pavienių investuotojų per vieną finansavimo etapą. Ši paskola buvo skirta finansuoti įmonės „Saulės grąža“ vystomą atsinaujinančios energetikos projektą.

Per platformas finansuojami dideli projektai ir garsūs jų vystytojų vardai į šią rinką pritraukė ir stambius investuotojus. Pavyzdžiui, per „Letsinvest“ platformą investuota didžiausia vieno asmens suma siekia net 1,7 mln. eurų. Tai rodo ne tik pasitikėjimą „Letsinvest“ platforma, bet ir koinvestavimu kaip patraukliu finansiniu įrankiu įdarbinti lėšas. O kartu su didžiaisiais turi unikalią galimybę investuoti ir mažesni, nes investuoti pradėti galima vos nuo 500 eurų.

Miegantys milijardai

Vis dėlto kol kas Lietuvoje išnaudojamos ne visos investavimo galimybės, nes kaip rodo Lietuvos banko duomenys, gyventojai ir įmonės einamosiose sąskaitose dar laiko milijardus neįdarbintų eurų, kurie ne tik neuždirba papildomų pajamų, bet dėl infliacijos dar ir nuvertėja.

„Sąskaitose turime miegantį milžiną – lėšas, kurias galima įdarbinti. O investuojant svarbiausia – rizikų valdymas. Kiekvienas investuotojas ar įmonė turi nuspręsti, kiek rizikingai nori investuoti ir pasirinkti tinkamą instrumentą. Patarčiau pirmiausia žiūrėti ne į pinigų grąžą, o investicijų saugumą, kad investuotos lėšos tikrai sugrįžtų. Mes savo platformoje laikomės būtent tokios konservatyvios strategijos“, – sakė „Letsinvest“ vadovas.

Ir ši konservatyvi strategija pasiteisino. Per visą šios platformos veiklos istoriją paskolų gavėjai dar nė karto nevėlavo atsiskaityti su investuotojais, taip pat nebuvo nė vienos nemokios paskolos.

Daugiau apie „Letsinvest” investicinius NT projektus sužinoti galite https://letsinvest.eu/