Kelią skinasi Elektroninių ryšių sistemos pertvarka – palies RRT, eSIM, susirašinėjimo programėles

Pakeitimus įstatymuose inicijuoja Susisiekimo ministerija. Jos vadovas Marius Skuodis sako, kad paskutinį kartą Elektroninių ryšių įstatyme tokio masto pakeitimai daryti dar prieš Lietuvai įstojant į Europos Sąjungą (ES).

Komiteto nariams anksčiau šiemet registruotą naują įstatymo redakciją pristatęs ministras teigia, kad ją sudaro trys esminės dalys – ES teisės perkėlimas į nacionalinę teisę, eSIM technologijos įtraukimas ir pakeitimai, susiję su Ryšių reguliavimo tarnybos (RRT) valdysena.

Siekiant nuosekliai diegti ir plėtoti naujos kartos 5G ryšį, procesą bus siekiama harmonizuoti su ES, numatant tam reikalingų dažnių skyrimo ir naudojimo derinimą visos ES mastu.

Taip pat iš įstatymų apibrėžties ruošiamasi išbraukti tokias atgyvenusias paslaugas kaip taksofonai.

Kalbėdamas apie pirmąjį punktą dėl ES teisės perkėlimo į nacionalinę teisę, M. Skuodis sakė, kad Lietuva turi taikytis prie pasikeitusių aplinkybių.

„Keičiama elektroninių ryšių paslaugų apibrėžtis, įtraukiamos ir su numeriu nesusiejamos paslaugos, kaip feisbuko programėlė „Messenger“, „WhatsApp“ ir kitos programos“, – sakė M. Skuodis.

Šio pakeitimo esmę komiteto nariams paaiškino Darius Stravinskas, susisiekimo ministro patarėjas.

„Su šiuo įpareigojimu atsiranda visos atsakomybės ir pareigos užtikrinti ryšį taip, kaip su numeriu susietomis paslaugomis, – teigė D. Stravinskas. – Tai yra, užtikrinti galimybę paskambinti pagalbos tarnybų numeriais, užtikrinti ryšio kokybę. RRT turės galimybę nagrinėti skundus, susijusius su šių paslaugų teikimo kokybės užtikrinimu ir kitomis vartotojų teisėmis.“

Be to, įstatymų pakete sudaroma galimybė RRT nustatyti naujus įpareigojimus didelę įtaką rinkoje turintiems žaidėjams. Šis klausimas itin aktualus fiksuoto ryšio rinkoje, kur reikšmingą galią sukaupė ir plačią infrastruktūrą išvystė „Telia Lietuva“. Ji dėl savo dominuojančios padėties įstatymais įpareigota suteikti prieigą prie savo infrastruktūros konkurentams.

Ruošiamasi eSIM

Antroji įstatymų paketo dalis apima eSIM – į mobilųjį įrenginį integruotos SIM kortelės – paslaugos plėtrą Lietuvoje.

M. Skuodžio teigimu, ši technologija skatintų esmines inovacijas daiktų interneto rinkoje, taip pat būtų aktuali viešajam sektoriui.

„Keičiant operatorių rinkoje, kas viešojo sektoriaus subjektams įpareigojama daryti kas trejus metus, šiuo metu su įteisinta eSIM paslauga būtų galima padaryti dar greičiau“, – sakė ministras.

Pasak jo, eSIM plėtrai būtų galima pasirengti iki 2023 m., o iki šių metų pabaigos bus atlikta studija, kaip Lietuvoje būtų galima šią paslaugą įdiegti.

VŽ primena, kad kai kuriuos įrenginius su eSIM jau pradėjo siūlyti Lietuvos telekomunikacijų operatoriai – „Bitė“ su ja startavo dar 2019 m. rudenį, vėliau – ir „Tele2“ bei „Telia“.

RRT valdysena

Trečioji siūlomo Elektroninių ryšių įstatymo paketo dalis apima RRT valdyseną – anot M. Skuodžio, norima, kad tarnybos valdymas labiau atitiktų gerąją Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijos (EBPO) praktiką.

Ministerija dėsto, kad pagal dabartinį valdymo modelį per daug funkcijų ir galios suteikiama RRT vadovui ir tokią tvarką reikėtų keisti.

Pagal siūlomus pakeitimus gerokai išaugtų RRT tarybos galios ir funkcijos – norima, kad taryba, šiuo metu veikianti kaip patariamoji, taptų kolegialiu valdančiuoju RRT organu, kurio narius premjero teikimu skirtų prezidentas.

„Šiuo metu premjero teikimu prezidentas skiria reguliuotojo vadovą, kuris skiria savo pavaduotojus. Mes siūlome taikyti gerąją EBPO praktiką, kad premjeras teiktų prezidentui 5 (tarybos – VŽ) narių kandidatūras ir kad RRT valdymas būtų kolegialus, pereiti nuo vienasmenio į kolegialų“, – Seimo nariams aiškino M. Skuodis.

Siekiant, kad visiems tarybos nariams kadencija nesibaigtų vienu metu, pirmą kartą du jos nariai būtų skiriami 3 m. kadencijai, likę trys, įskaitant tarybos pirmininką – 5 m. kadencijai. Skirtingai nei dabar, tarybos narys tuo pačiu metu negalėtų dirbti kito darbo ir turėtų būti nesusijęs su reguliuojamais rinkos dalyviais.

Kadangi šiuo metu patariamosios tarybos nariai dirba neatlygintinai, natūralu, kad darbui taryboje tampant nuolatiniu, už tai būtų mokamas atlyginimas. Siūloma, kad jų darbo užmokestis būtų nustatomas taip, kaip Valstybinės energetikos reguliavimo tarybos (VERT) pirmininkui ir nariams.

Šiuo metu RRT taryboje, be jos pirmininko ir RRT vadovo Felikso Dobrovolskio, taip pat dirba Jonas Matukas, Vilniaus universiteto Taikomosios elektrodinamikos ir telekomunikacijų instituto direktorius, Kęstutis Budrys, Valstybės saugumo departamento (VSD) direktoriaus pavaduotojas, Rimantas Sanajevas, Lietuvos metrologijos inspekcijos vyriausiasis patarėjas, bei Algimantas Valinevičius, Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakulteto dekanas.