L. Iržikevičienė. Lyderiai be dirbtinio intelekto? Jau nebeilgam
Proaktyvūs spurtuoja
Vien tik įmonių požiūris į DI išskiria jas iš kitų. Organizacijos, aktyviai įtraukiančios DI į procesus, edukuojančios darbuotojus, keičiančios verslo modelius, kuria savo konkurencinį pranašumą – jos valdo šį pokytį. Jei dar ne šiandien, tai ateityje jos tokių veiksmų naudą tikrai pajus, nes jos žino – savo srityse lyderiaujančios įmonės ateityje nebebus lyderės, jei neinvestuos ir aktyviai neplėtos DI.
Kaip rodo mūsų banko užsakymu tyrimų bendrovės „Rait“ atliktas įvairaus dydžio įmonių tyrimas „Baltijos šalių verslo pulsas“, šiai grupei galime priskirti apie ketvirtadalį verslų – 27% apklaustų įmonių vadovų patvirtino, kad jau aktyviai diegia DI savo organizacijų veikloje.
Įmonės DI taiko plačiai – dažniausiai (78%) DI įrankiais naudojasi rinkodaroje, 74% automatizuoja duomenų analitiką ir ataskaitų rengimą. Pusė apklaustųjų (52%) su DI pagalba efektyvina pardavimus ir klientų aptarnavimą (48%). DI taip pat padeda įmonėms valdyti finansus (56%), vesti apskaitą (52%), informacinių technologijų (41%) bei teisės ir atitikties vertinimo srityse (22%).
Tai reikšmingi skaičiai, už kurių slypi šių įmonių strateginis pasirengimas proaktyviai įgyvendinti DI atnešamus pokyčius.
Kas atsakingas?
Tam, kad DI diegimas būtų dar tikslingesnis ir neapsiribotų vien tik pavieniais bandymais, įmonėms verta apsvarstyti galimybę kurti atskirą padalinį ar bent sudaryti norinčiųjų komandą, kuri inicijuotų DI plėtrą įmonėje.
Dedikuota struktūra leidžia dirbti sistemiškai, vertinti ir tobulinti procesus, kur DI gali sukurti didžiausią vertę. Vis dėlto, atskirą padalinį kurti gali tik didesnės organizacijos, jau matančios strateginę DI reikšmę jų veiklai.
Šį kelią pasirinko ir mūsų bankas – grupėje „OP Financial Group“ jau veikia nauja komanda, kuri inicijuoja pokyčius ir kuria vidinius DI įrankius.
Padalinio veiklos rezultatai – jau daugiau nei prieš metus visoje grupėje pradėjo veikti vidinis DI įrankis „Maiju“, kuris sukurtas taip, kad veiktų tik mūsų uždaroje sistemoje, kurioje operuojame vidiniais duomenimis. Vėliau į komandų veiklą įtraukėme DI asistentą „Microsoft Copilot“.
Vadovams – dar viena lyderystės kryptis
Vis dėlto didžioji dalis įmonių prie DI adaptuojasi. Pagal Harvardo verslo mokyklos pokyčių valdymo modelį, jos prie pokyčių prisitaiko, todėl jie vyksta lėtai, laipsniškai, atsargiai.
Neretai tai priklauso nuo vadovų požiūrio bei galimybių, ar DI klausimui atsiranda vietos jų darbotvarkėje.
DI integracijoje pirmiausia veikia kultūrinis, įpročių keitimo aspektas, ne tiek technologinis, nes DI įrankiai prieinami visiems. Svarbu padėti darbuotojams ir patiems vadovams pradėti naudotis tuo, kas keičia jų kasdienius darbo įpročius. Visi žinome, kaip nelengva keisti nusistovėjusius dalykus, tačiau greičiau vystosi tos įmonės, kurių vadovai supranta šio pokyčio neišvengiamybę ir būtinybę.
Antras svarbus aspektas – domėjimasis naujovėmis, mokymasis, skaitmeninio mąstymo ugdymas. Čia galima semtis įkvėpimo iš Z bei Alfa kartų, kurios jau užaugo su technologijomis, arba iš technologijų entuziastų (ang. early adopters), kurie pirmieji išbando atsirandančias naujoves.
Šiemet mūsų banke organizavome iniciatyvą, kurią pavadinome „Inovacijų mėnesiu“, per kurį tobuliname skaitmeninius komandos gebėjimus bei mokomės praktiškų aspektų – šį laiką skiriame gilesniam DI pažinimui. Smagu, kad mūsų komandoje yra tiek pažengusių narių, kurie jau galėjo mokyti kitus, kaip naudotis DI įrankiais. Tikiu, kad tokių žmonių yra kiekvienoje organizacijoje.
DI atėjimas į bankinį sektorių
Vieniems verslams lengviau pritaikyti DI galimybes, kitiems – sudėtingiau. Kaip rodo įmonių tyrimas, kol kas tik 26% įmonių pritaiko DI gamyboje, 15% logistikoje, dar penktadalis (22%) atranda DI panaudojimo galimybių kitose ne pagrindinėse bendrovių veiklos srityse.
Mūsų banko grupė yra įvertinusi DI panaudojimo galimybes visoje bankinių paslaugų vertės kūrimo grandinėje ir parengusi DI poveikio žemėlapį.
Įdomu, kad net 68% procesų DI gali sukurti didelę arba vidutinę vertę ir tik trečdalyje (32%) operacijų DI poveikis būtų mažas. Verslo bankininkystė kaip tik priskiriama šiai sričiai, nes čia labai svarbus asmeninis dėmesys ir individualus poreikių atliepimas.
Vis dėlto bendrieji procesai, tokie kaip rinkodara, dokumentų ir žinių valdymas, pajamų apskaita, IT sistemų kūrimas, teisė, personalo valdymas, rizikų, atitikties vertinimas, sukčiavimo prevencija ir kitos, gali būti dalinai patikėtos DI įrankiams.
Tą ir siekiame padaryti, grupėje jau vyksta pilotiniai projektai, kurie atskiras funkcijas optimizuoja ir perduoda DI įrankiams, o darbuotojų rankas atlaisvina tiesioginiam darbui su klientais.
Pasaulinės technologijų įmonės „Accenture“ duomenys rodo, kad tikslingas DI panaudojimas bankiniame sektoriuje gali 20-30% padidinti efektyvumą bei 3% pagerinti sąnaudų ir pajamų santykį.
Norėdami pasiekti šiuos rodiklius praktikoje, turime maksimaliai integruoti DI į kasdienius procesus, o čia grįžtame prie darbo įpročių keitimo ir organizacinės kultūros, palaikančios inovacijas.
Tai įgyvendinę, naudą pajus ne tik tie, esantys organizacijų viduje. Technologiniai pokyčiai klientų akyse matomi paprastai – kai procesas tampa sklandesnis, greitesnis, patogesnis. DI potencialo panaudojimas jautriausiuose taškuose, kur susitinka verslas su klientu, padeda dar greičiau reaguoti ir užtikrinti geresnę patirtį – o tai itin svarbu dinamiškoje rinkoje.
Kuo nuosekliau organizacijos mokysis integruoti DI į kasdienius sprendimus, tuo natūraliau technologijos papildys žmogiškus ryšius. Versle empatijos ir tarpusavio pasitikėjimo svarba nepasikeis, tačiau DI suteikia galimybę padaryti kokybinį klientų aptarnavimo šuolį.
VERSLO TRIBŪNA
Nors kibernetinis saugumas išlieka didžiausiu Šiaurės ir Baltijos šalių regiono IT vadovų prioritetu, Baltijos šalių IT lyderių planuose didelis dėmesys ir verslo plėtrai bei inovacijoms. Tokias tendencijas išryškino naujausias Šiaurės ir Baltijos šalių IT vadovų nuomonės tyrimas, kurį atliko IT sprendimų ir paslaugų teikėja „Atea“ grupė. Tyrimas taip pat atskleidė, kad dirbinio intelekto panaudojimas vis dar lieka dideliu iššūkiu organizacijoms. Nors brandos lygis DI srityje auga, tikrą vertę, pasinaudojant DI sprendimais, pavyksta sukurti tik nedaugeliui organizacijų.
Verslui liko visai nedaug laiko pasiruošti dideliems pokyčiams. Pagrindinė to priežastis – griežtėjančios pakuočių atliekų tvarkymo taisyklės ir naujas mokesčio už aplinkos teršimą skaičiavimo modelis.
Jaunajai kartai kibernetinio saugumo įgūdžiai šiandien tampa tokie pat svarbūs kaip skaitymas ar rašymas. Be jų ateities darbo rinka susidurs su rimta problema – darbuotojai, neturintys bazinių žinių apie duomenų apsaugą ir saugų elgesį internete, taps pažeidžiami tiek asmeniniu, tiek profesiniu lygmeniu, todėl gebėjimas užtikrinti saugumą tampa universalia kompetencija.
Moksliniams tyrimams ir eksperimentinei plėtrai (MTEP) skirtos išlaidos Lietuvoje pernai augo 6,5 proc. Didžiausią indėlį į šį augimą įnešė valdžios sektoriaus ir aukštojo mokslo investicijos – jos užtikrino stabilų rezultatą ir sustiprino ilgalaikį pagrindą šalies verslo inovacijoms bei tarptautinei plėtrai. Inovacijų agentūros ekspertai įžvelgia, kad įmonės MTEP pradeda matyti kaip ilgalaikę investiciją, o ne laikinus valstybės ar Europos finansuojamus projektus, tačiau siekiant transformuoti ekonomiką būtinos reikšmingesnės investicijos.
Maži pokyčiai kuria didelius
Vieni iš svarbių bet kokio pokyčio valdymo žingsnių – darbuotojų įtraukimas ir nuolatinis mokymasis. Šiemet per „Inovacijų mėnesį“ surengėme vidinį idėjų hakatoną, kuriame komandos ieškojo būdų, kaip DI galėtų palengvinti ar paspartinti procesus bei kaip darbuotojus paskatinti naudoti DI įrankius.
Sulaukėme įvairių idėjų, tarp jų: skirti laiko eksperimentavimui su DI įrankiais, rinkti taškus už jų naudojimą, įvertinti ir apdovanoti tuos, kurie padeda kolegoms perprasti DI subtilumus.
Kai kurias iš hakatone darbuotojų sugalvotų idėjų įgyvendinsime. Tuo pačiu tai buvo geras būdas įvardinti baimes, kliūtis ir trukdžius, kurie žmonėms gali kilti dėl DI naudojimo. Nes neužtenka tik duoti įrankius – svarbu kurti saugią erdvę diskusijoms, mokymuisi, patirties dalinimuisi, kad darbuotojai susigyventų su DI ir jo atnešamais pokyčiais bei juos priimtų. Ir tai svarbu daryti nuolatos – technologijos tobulėja kiekvieną dieną, o žmonės nenori nuo jų atsilikti.
Visa tai leidžia prieiti prie trečio, svarbiausio, pokyčių diegimo aspekto – komandos kūrimo, kuri turi žinių ir gebėjimų laiku priimti sprendimus, kaip, kada ir kokius DI įrankius diegti, kurie kurtų vertę ir padėtų organizacijai transformuotis.
Ilgainiui tą turėsime padaryti visi, nes pasaulyje nebėra gamyklų, varomų garo varikliais ar kurjerių, vežančių siuntas arkliais. Išliko tos, kurios sugebėjo transformuotis ir tai padarė tinkamu laiku.
