Vartotojų kainų lygis gegužę kilo iki 18,5% – toliau vejamės estus
Tekstas papildytas ekonomisto Aleksandro Izgorodino komentaru
Palyginkime: 2021 m. gegužę infliacija siekė 3,5%.
Statistikos departamentas pirmadienį pranešė, kad metinei infliacijai daugiausia įtakos turėjo maisto produktų ir nealkoholinių gėrimų, būsto, vandens, elektros, dujų ir kito kuro prekių ir paslaugų, transporto prekių ir paslaugų kainų padidėjimas.
Mėnesinė infliacija siekė 2,2%.
VŽ jau rašė, kad patikslinta metinė infliacija balandį euro zonoje (palyginti su 2021 m. balandžiu) siekė 7,4% ir buvo tokia pat kaip kovą.
Didžiausias kainų augimas balandį fiksuotas Estijoje (19,1%), mažiausias – Maltoje ir Prancūzijoje (5,4%).
Europos centrinis bankas, kuris liepą planuoja padidinti palūkanas ir taip išeiti iš neigiamų palūkanų ciklo, siekia, kad infliacija euro zonoje vidutiniu laikotarpiu svyruotų apie 2%.
[infogram id="19401394-dcde-43e5-8068-0f00bbf84b40" prefix="gQq" format="interactive" title="Metinė infliacija Lietuvoje 1997-2022 05"]
Kainas šokdina brangstanti maistas
Rekordinei infliacijai Lietuvoje vis didesnės įtakos turi vidiniai procesai, ypač maisto kainų augimas – jis yra spartesnis nei kitur Europoje, sako „Luminor“ banko ekonomistas Žygimantas Mauricas.
„Mūsų infliaciją sudaro du šaltiniai: išorinis – dėl geopolitinių įvykių – ir vidinis – iš dalies jaučiamas ir per maisto kainų augimą, kuris atlieka vis didesnį vaidmenį. Tas augimas yra sparčiausias visoje Europos Sąjungoje ir kelia labai daug klausimų, kai kurie produktai Lietuvoje smarkiai brangsta, kai kitur kainos taip nekyla. Vidinis spaudimas vis didėja“, – sakė ekonomistas.
Jo teigimu, toks spartus kainų kilimas nėra ilgalaikis reiškinys, o atskiri produktai brangsta dėl specifinių aplinkybių.
„Toks kainų šuolis tikrai nėra tvarus, kai kurių maisto produktų kainos kyla tiesiog dėl tam tikrų susiklosčiusių aplinkybių, pavyzdžiui, bulvės per metus brango labiau nei per pastaruosius 20 metų, daržovių, pieno rinkoje vyksta fenomenai. Klausimas, kiek ilgai tai išsilaikys“, – kalbėjo Ž. Mauricas.
Pasak jo, kainų kilimas taip pat atspindi tam tikrą elgseną, kai bandoma pasinaudoti bendromis tendencijomis, tačiau analitikas tokią taktiką vadina pavojinga.
„Manau, kad tie, kurie planavo kelti kainas, daro tai dabar, kol dar nėra recesija, o bendras kainų lygis yra didelis. Gal tokius sprendimus net labiau lemia psichologinis veiksnys: visi kelia – ir aš keliu. Tai ir yra pavojingiausia, dėl to centriniai bankai ir imasi kelti palūkanas“, – sakė Ž. Mauricas.
Jis mano, kad infliacija Lietuvoje artimiausiu metu gali kilti dar labiau, o piką pasieks tik liepą.
„Vidinės infliacijos ratukui įsisukus gali būti, kad aukšta infliacija dar išliks kurį laiką, o piką galbūt pasieksime liepą. Vis dėlto išlieka tikimybė, kad kitų metų viduryje tikriausiai turėsime defliaciją“, – teigė Ž. Mauricas.
Kas antras gyventojas apribojo išlaidas
Infliacijai Lietuvoje pasiekus aukščiausią lygį per pastaruosius dešimtmečius, savo išlaidas apribojo iki 50% šalies gyventojų, senjorai priversti taupyti maistui. Tuo metu penktadalis žmonių savo vartojimo įpročių dėl padidėjusių kainų nepakeitė, rodo BNS užsakymu atlikta „Vilmorus“ apklausa.
Daugiausiai – 49,5%. – apklaustųjų nurodė, jog dėl aukštos infliacijos sumažino savo išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms.
Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos viceprezidentė Evalda Šiškauskienė sako, kad žmonės taupyti ėmė ir dėl to, kad Rusija pradėjo karą Ukrainoje,
„Nors išoriškai atrodo, kad srautai dideli, viskas atsistatė, tačiau taip nėra. Prasidėjus karui žmonės įjungė taupymo režimą ir tai labai pasijuto SPA viešbučiuose, kur daugiausiai vietiniai gyventojai važiuodavo“, – sakė ji.
VERSLO TRIBŪNA
Pasak asociacijos vadovės, vietos gyventojai negali pakeisti turistų iš užsienio srautų, todėl sektoriuje situacija nepagerėjo.
„Juk vietiniai gyventojai negali užpildyti to, ką užpildydavo užsieniečiai – iki 85%. Kalbu ir apie restoranus, ir apie viešbučius. Situacija kaip buvo liūdnoka, taip ir yra. Tikėjomės atsigavimo po pandemijos, taip tiesiog neįvyko“, – sakė E. Šiškauskienė.
Tarp išlaidas laisvalaikiui ir pramogoms dėl infliacijos apribojusių gyventojų išsiskyrė 30-59 metų amžiaus grupė – tam taupo daugiau nei pusė šiai amžiaus grupei priskiriamų žmonių.
Leidžia santaupas
Išlaidas maistui dėl augančių kainų labiausiai apribojo bedarbiai (58%) bei tie, kurių vienam šeimos nariui tenka iki 350 Eur pajamų per mėnesį (55,3%).
Maistui buvo priversti taupyti ir vyresni Lietuvos gyventojai – tai patvirtino 54% vyresnių nei 70 metų apklaustųjų ir pusė 60-69 metų gyventojų.
Kas trečias 18-39 metų respondentas sako, kad infliacija jų išlaidų nepaveikė, jie rečiau taupė maistui, atostogoms ir kelionėms bei daiktams.
Marius Dubnikovas, Lietuvos verslo konfederacijos viceprezidentas, pastebi, kad vartojimas Lietuvoje šiuo metu yra netgi išaugęs, nes gyventojai leidžia santaupas.
„Vertinant pagal tai, kas šiuo metu vyksta einamosiose gyventojų sąskaitose, tai atrodo, kad pakilus kainoms žmonės vartoja netgi daugiau, labai tikėtina, kad atostogauja. Ko gero, didelė dalis leidžia pinigus, kuriuos sutaupė per paskutinius dvejus metus“, – sakė jis.
„Labai tikėtina, kad išleidus atsargai atidėtus pinigus – o tai gali būti jau po vasaros, vartojimas pradės mažėti, tam tiek verslas, tiek gyventojai turėtų ruoštis“, – kalbėjo M. Dubnikovas.
Kitąmet neatmeta defliacijos
Ekonomistas Aleksandras Izgorodinas VŽ komentavo, kad realiausias laikotarpis, kada būtų galima tikėtis infliacijos piko Lietuvoje, yra š. m. liepa-rugpjūtis, bet ne anksčiau.
Pirma, jo teigimu, artimiausiu metu gali išaugti naftos kaina, kadangi atsiranda vis daugiau signalų, jog Kinija švelnina griežtą karantino režimą. Antra – Europa yra vis arčiau pavasario derliaus nuėmimo, o šis derlius buvo siejamas su naudojama brangia energetika ir brangiomis trąšomis.
„Tai reiškia, Lietuvoje ir euro zonoje vasarą matysime maisto kainų šuolį. Todėl iki infliacijos piko Lietuvoje dar reikėtų palaukti porą mėnesių“, – kalba A. Izgorodinas.
Apskritai, bene vienintelis veiksnys, kuris lems infliacijos piką yra bazės efektas – t.y. tas faktas, kad kainos Lietuvoje pradėjo sparčiai augti praėjusių metų vasarą, todėl, pašnekovas kartoja, kad kuo būsime arčiau rudens, tuo labiau lyginsime šių metų kainas su augančiomis praėjusių metų kainomis.
A. Izgorodinas vertinimu, realus progresas kalbant apie infliaciją bus pasiektas 2023 m., bet ir čia yra rizikos veiksnių.
„Aš manau, kad tam tikra prasme dabartinė infliacija suvalgys pati save – pavyzdžiui, jau dabar euro zonos vartotojų nuomonė apie savo finansų padėtį yra bene prasčiausia per visą istoriją, vartotojai euro zonoje vis mažiau turi motyvacijos leisti pinigus stambesniems pirkiniams, tai jau netrukus neigiamai paveiks ilgo galiojimo prekių paklausą“, – tęsia A. Izgorodinas.
Panaši situacija gali atsirasti ir JAV, kur vartotojų optimizmas dėl kylančių kainų taip pat mažėja. Tad kylančios energetinių išteklių kainos skatins vartotojus daugiau pinigų leisti būtiniausioms prekėms ir paslaugoms, dėl ko mažės ilgo galiojimo prekių vartojimas, ilgainiui mažės ir bendri vartojimo rodikliai.
Kaip aiškina ekonomistas, vartojimo kritimas, tikėtina, prives prie JAV ir euro zonos BVP susitraukimo, o tai atitinkamai paskatins žaliavų kainų nuosmukį rinkose ir galimai netgi defliaciją.
„Manau, kad toks scenarijus gali materializuotis 2023 m. Bet tai yra itin rizikingas aspektas: mažėjant prekių ir paslaugų kainoms, kitąmet vartotojai dar labiau bus linkę atidėti pirkinius, tai skatins įmones dar labiau mažinti kainas, dėl ko vartotojai toliau bus linkę atidėti pirkinius. Kitaip sakant, pasaulis pereina nuo vieno rizikingo faktoriaus, t.y. infliacijos, iki kito rizikingo faktoriaus, t.y. defliacijos“, – pabrėžia A. Izgorodinas.