V. Šapoka Seime: įvedinėti visuotinį NT mokestį nėra prasmės
Vilius Šapoka, finansų ministras, Seime pristatydamas Vyriausybės siūlomus mokesčių pakeitimus akcentavo, kad Vyriausybė siūlo trejų metų planą, o tai leidžia prognozuoti mokestinę aplinką. Anot ministro, Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) pakeitimai sumažins pajamų mokesčio naštą mažas ir vidutines pajamas gaunantiems gyventojams, nes per trejus metus planuojama gerokai padidinti neapmokestinamųjų pajamų dydį (NPD) ir išplėsti jo taikymą iki 2,5 vidutinių darbo užmokesčių (VDU).
Taip pat planuojama bazinės pensijos mokėjimą perkelti iš „Sodros“ į Valstybės biudžetą, todėl prie pajamų mokesčio tarifo bus prijungta dalis „Sodros“ įmokų tarifo. Pats pajamų mokesčio tarifas didėja nuo 15% iki 21%, tačiau mokesčiai dėl pastarojo žingsnio nedidėja. Šis tarifas bus taikomas tik su darbo santykiais susijusioms pajamoms.
Finansų ministras sulaukė kai kurių Seimo narių priekaištų dėl to, kad siūloma reforma nedidina mokesčių perskirstymo Lietuvoje.
„Tai buhalterinė reforma – Vyriausybė nemato medikų, mokytojų problemų, kurias galima būtų išspręsti turint 200 mln. Eur, o padalina pinigus visiems po truputį“, – teigia Mykolas Majauskas, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys.
Naglis Puteikis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos frakcijos narys, akcentavo, kad ši reforma yra ultradešinės pakraipos, nes nesiūloma didesnio mokesčių progresyvumo, o individualia veikla užsiimantys asmenys ir toliau mokės mažiau mokesčių nei mokytojas.
Lemia korupcija
„Perskirstymas Lietuvoje mažas todėl, kad piliečiai nepasitiki valstybe, kurioje galima rasti ir korupcijos, ir šešėlio apraiškų, – pažymi p. Šapoka. – Per trejus metus perskirstymą planuojame padidinti 2 procentiniais punktais. Dabar artėjame prie 31% nuo BVP ir lenkiame pagal šį rodiklį Airiją, Rumuniją ir Bulgariją“. Anot p. Šapokos, gerokai padidinus mokesčius, gyventojų skaičius Lietuvoje mažėtų ir toliau.
Jis teigiamai atsakė į Ingridos Šimonytės, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narės, klausimą, ar ši Vyriausybė yra centro kairės. Po pateikimo už GPMĮ pakeitimus balsavo 52, prieš – 28, 15 susilaikė. Antrą kartą mokesčių reformos paketą Seimas planuoja svarstyti birželio 21 d.
Po balsavimo Andrius Kubilius, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, atkreipė dėmesį, kad mokesčių pakeitimai susilaukė menko Seimo narių palaikymo.
Lengva išvengti
Kalbėdamas apie Vyriausybės planus apmokestinti antrąjį būstą nekilnojamojo turto (NT) mokesčiu, ponas Majauskas atkreipė dėmesį, kad šio mokesčio bus galima lengvai išvengti, tokį būstą perrašius giminaičiams.
„Aš pasitikiu Lietuvos gyventojais, perrašinėti turtą nebus finansinės prasmės, nes mokestis yra mažesnis nei notaro mokesčiai už turto perrašymą“, – teigia p. Šapoka. – Jeigu manytume, kad visuotinis turto mokestis yra prasmigas, siūlytume jį įvesti. Anot ministro, šalyse, kur toks mokestis yra, taikoma daug lengvatų.
„Jeigu pradėsime nustatinėti lengvatas atsižvelgiant į gaunamas pajamas, atsiras dar viena paskata slėpti pajamas“, – teigia p. Šapoka.
Už NT mokesčio pakeitimus balsavo 56 Seimo nariai, prieš – 12 ir 27 susilaikė.
Seimas po pakeitimo pritarė ir Akcizų įstatymo pataisoms, kurios didina akcizus cigaretėms ir kitiems tabako gaminiams bei jų pakaitalams. Ponas Majauskas diskusijos metu atkreipė dėmesį, kad dabar iš Latvijos ir Lenkijos apsimokės gabenti ne tik alkoholį, bet ir cigaretes.
Siūlomi mokesčių pakeitimai Pajamų mokestisPadidinus pajamų mokesčio tarifą nuo 15% iki 21% ir sujungus darbdavio ir darbuotojo „Sodros“ įmokas, dabartinio 380 Eur NPD taikymo poveikį galima pasiekti nustačius 272 Eur NPD.
Gyventojų pajamų mokesčio įstatymo (GPMĮ) projekte siūloma 2019 metais NPD padidinti iki 280 Eur, 2020 metais – iki 370 Eur, 2021 metais iki – 470 Eur, taip pat siūloma išplėsti jo taikymo apimtį iki 2,5 vidutinio darbo užmokesčio 2021 metais.
Pajamų mokesčio reformos poveikį pajus gyventojai, kurie uždirba iki 2,5 VDU (šiuo metu apie 1.725 Eur).
FM skaičiuoja, kad įgyvendinusi reformą Lietuva taps konkurencingiausia Baltijos šalyse pagal darbo apmokestinimą.
Pavyzdžiui, 2021 m. asmens, gaunančio minimalią algą, mokesčių našta nuo dabartinių 30,8% sumažės iki 24%, kai Estijoje šiuo metu ji yra 25%, o Latvijoje – 30,8%.
[infogram id=“883d14c0-662f-40b2-82b0-b6bcfbb1583e“ prefix=“Y1a“ format=“interactive“ title=“darbo jėgos apmokestinimas“]
Reformos šaltiniai
Mokesčių reformą planuojama finansuoti surinkus daugiau pajamų iš šešėlinės ekonomikos ir padidinus akcizus bei nekilnojamojo turto mokestį.
VERSLO TRIBŪNA
Nors neretai Lietuvoje manoma, kad nekilnojamasis turtas Vilniuje yra brangiausias Baltijos šalyse, visgi Talinas išlaiko lyderio poziciją, vidutinė kvadratinio metro kaina su pilna apdaila Estijos sostinėje siekia beveik 5000 eurų. Tačiau pastarųjų metų dinamika rodo, kad investuotojų dėmesys sparčiai krypsta į kaimynines rinkas.
LKU kredito unijų grupę vienijanti Lietuvos centrinė kredito unija (LCKU) kartu su Vilniaus kredito unija (VKU) suteikė 11,5 mln. Eur finansavimą vienai iš didžiausių šalyje nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovių „KAITA Group“, sostinės Viršuliškių rajone vystančiai išskirtinį 17 ir 18 aukštų modernių daugiabučių projektą „Newton“.
Tarptautinis investavimo brokeris „Freedom24“, NASDAQ kotiruojamos „Freedom Holding Corp.“ (FRHC) Europos padalinys, Vilniuje atidarė biurą. Čia dirbanti specialistų komanda užtikrins greitesnį ir kokybiškesnį klientų aptarnavimą: nuo pagalbos naudojantis investavimo platforma „Freedom24“ iki asmeninių finansinių konsultacijų ir edukacijų apie siūlomus produktus. Ši platforma suteikia prieigą prie 15 pagrindinių JAV, Europos ir Centrinės Azijos šalių biržų – daugiau kaip 1 mln. akcijų, obligacijų, biržoje prekiaujamų fondų, pasirinkimo sandorių, ateities sandorių ir kitų biržose prekiaujamų priemonių.
100 milijonų eurų – tiek pinigų investuotojai jau sutelkė per „Letsinvest“ platformą. Jos valdybos pirmininkas Vytenis Kinduris sako, kad ši suma atspindi ne tik pelnytą investuotojų bendruomenės pasitikėjimą, bet ir sukurtą realią ekonominę naudą visiems – nuo naujų darbo vietų iki pastatytų būstų.
[infogram id=“6c01121b-5a83-4260-893d-f1cdcb0d6882“ prefix=“WvQ“ format=“interactive“ title=“mokesčių reformos finansavimo šaltiniai“]
GPMĮ projekte siūloma praplėsti iš pajamų atimamų gyventojo patirtų išlaidų sąrašą nustatant, kad tokiomis išlaidomis laikomos ir sumos, sumokėtos už atliktus pastatų ir kitų statinių apdailos ir bet kokio remonto, išskyrus daugiabučių namų atnaujinimą (modernizavimą), darbus. Į šį sąrašą taip pat patenka paslaugos, suteiktos už lengvųjų automobilių remonto, vaikų priežiūros paslaugas. Kartu siūloma nustatyti 2000 Eur šių išlaidų atskaitymo ribojimo sumą. Tikimasi, kad tai padės sumažinti šešėlinę ekonomiką.
NT mokestisVyriausybė siūlo susiaurinti lengvatą, taikomą fizinių asmenų nekomercinės paskirties nekilnojamajam turtui, t. y. 220.000 Eur neapmokestinamąjį dydį taikyti tik vienam didžiausios mokestinės vertės gyvenamosios paskirties nekilnojamojo turto objektui (kartu su kitu nekomercinės paskirties nekilnojamuoju turtu).
Antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turtą apmokestinti neatsižvelgiant į vertę, t. y. tokio turto vertė nebūtų įtraukta į 220.000 Eur lengvatą.
Didžiausioji gyvenamosios paskirties turto objekto (vieno būsto) vertė būtų susumuojama su viso kito nekomercinio nekilnojamojo turto (išskyrus antrąjį ir paskesnį gyvenamosios paskirties turto) verte ir šiai sumai taikomas progresyvūs mokesčio tarifai:
0 % – iki 220.000 Eur
0,5 % – iki 300.000 Eur;
1 % – iki 500.000 Eur;
2 % – virš 500.000 Eur.
Antrojo ir paskesnio gyvenamosios paskirties turto objektų vertės susumuojamos ir apmokestinama atskirai nuo pirmojo būsto. Šiai sumai taikomas progresyvumas:
0,3 % – iki 220.000 Eur
0,5 % – iki 300.000 Eur
1 % – iki 500.000 Eur;
2 % – virš 500.000 Eur.
Plačiau apie tai, kaip būtų apmokestinamas sutuoktinių NT, skaitykite čia.
Planuojama pakeisti ir Akcizų įstatymą. Siūloma akcizų už cigaretes specifinį elementą padidinti iki 62,25 Eur už 1.000 cigarečių kartu nustatant, kad minimalus kombinuotasis akcizų tarifas už 1.000 cigarečių būtų ne mažesnis kaip 102 Eur. Taip pat siūloma didinti akcizų tarifus ir cigarams bei cigarilėms iki 42 Eur už kilogramą produkto ir rūkomajam tabakui – iki 68 Eur už kilogramą produkto.
Cigarečių pakelis (kuriame yra 20 vnt.) vidutiniškai galėtų pabrangti apie 0,11 Eur (pakelis pigiausių cigarečių – 0,15 Eur). Atitinkamo svorio cigarilių pakelis (kuriame yra 10 vnt. cigarilių) – apie 0,12 Eur, o 30 gramų rūkomojo tabako – apie 0,30 Eur.
Atsižvelgiant į tai, kad kaitinamojo tabako produktai savo savybėmis yra artimi rūkomajam tabakui, tokiems produktams siūloma nustatyti tokį patį akcizų tarifą, kaip ir kitam rūkomajam tabakui – 68,6 Eur už kilogramą produkto.
Taip pat siūloma nustatyti akcizus nikotino turinčiam elektroninių cigarečių skysčiui. Dėl mokestinių veiksnių 2 ml šio skysčio galėtų pabrangti apie 0,48 Eur.
