Ž. Vaičiūnas: po sinchronizacijos susitarsime dėl bet ko

„Manau, kad mūsų regionas stiprus ir atsparus kaip niekados. Energetinė priklausomybė truko 65 net metus“, – teigė ministras.

Jis taip pat atkreipė dėmesį į tai, kad Ukraina vis dar kovoja dėl laisvės, o Lietuvoje senos sistemos įrenginiai keliaus į agresorės užpultą šalį, kur bus labai naudingi.

Savo ruožtu Estijos klimato ministrė Yoko Alender teigė, kad viskas prasidėjo nuo tarp šalių rastų bendrų vertybių.

„Pasitikėjimas kuriamas įgyvendinant pažadus. Tada siunčiama teigiama žinia visuomenei. Tam reikėjo ne tik energetikos žmonių, bet ir politikų pastangų“, – sakė ji.

Ministrei pritarė ir Kasparas Melnis, Latvijos klimato ir energetikos ministras. 

„Dabar galime vienas kitu pasitikėti. Yra daug dezinformacijos, bet nieko nenutiko. Siunčiame signalą, kad esame patikimi ir viską padarome, kaip planuota. Dėkoju techniniam personalui ir sutarimus radusiems politikams“, – kalbėjo jis.

Lenkijos klimato ir aplinkos ministrės Paulinos Hennig-Kloskos teigimu, energetika daugiau nebus Rusijos šantažo įrankis, o labiausiai to šantažo skausmus jautė centrinės ir rytinės Europos šalys.

„Turime sumažinti Rusijos įtaką mūsų bendruomenėms. Sinchronizacija tą padeda daryti.

VŽ paklausus ministrų, kodėl politikams reikėjo tiek daug laiko susitarant ir kodėl buvo pasirinktas variantas sinchronizuotis per Lenkiją, o ne, pavyzdžiui, per Suomiją, jie atsakė, jog svarbiausia, kad projektas baigtas sėkmingai.

„Tai komplikuotas procesas, reikėjo kompleksinių sprendimų. Po šio projekto, manau, kad galime susitarti dėl visko. Klausimas buvo, kokie bus sinchronizacijos kaštai, Sinchroniniai kompensatoriai ir jų technologijos sumažino kaštus. Be to, EK parama leido neužkrauti naštos vartotojams“, – nurodė Ž. Vaičiūnas.

Kolega iš Latvijos taip pat tikino, kad svarbiausia ne detalės, o tai, kad projektas buvo užbaigtas.

„Nuo 2007 m. daug kas pasikeitė. Diskusijų bus ir dabar, bet svarbiausia, kad tai padarėme. Diskutuoti yra normalu“, – kalbėjo latvis.