Giliausias Lietuvos ežeras: Valstybės duomenų agentūra turi savo atsakymą

Stebėtojams, kuriems duomenų tema nėra artima, gali atrodyti, kas gi čia tokio – nesuvokiamai didelis duomenų kiekis turbūt saugomas kažkokioje platformoje, už kurią atsakinga Valstybės duomenų agentūra. Bet kodėl tai svarbu?

„Galiu suprasti, kodėl gūžčiojama pečiais. Tačiau taip pat manau, kad dar po kelerių metų nekils klausimų, kodėl efektyvi duomenų valdysena yra tokia svarbi ir kam duomenys gali būti panaudojami. Šiuo metu, kilus abejonių, siūlyčiau panaršyti Oficialiosios statistikos portale. Ko gero, jo turinys sudomins labiau, nei tikitės, – sako Valstybės duomenų agentūros generalinė direktorė dr. Jūratė Petrauskienė. – Gyventojai čia gali rasti jiems naudingos informacijos – nuo plačiausio spektro žinių apie vietą, kurioje gyvena, iki švieslenčių, kuriose pateikiama informacija apie eiles sveikatos įstaigose, švietimo įstaigų prieinamumą, kitas viešąsias paslaugas. Verslas gali naudotis įvairiausiais duomenimis, kurie padeda kurti inovacijas ir efektyviau planuoti veiklą, valstybės institucijos – gauti duomenis, būtinus racionaliausiems sprendimams priimti. Ir tai tik nedidelė dalis to, kas yra duomenų valdysena.“

Valstybės duomenų ežeras yra tai, prie ko agentūra toliau intensyviai dirba, integruodama valstybės informacinius išteklius į bendrą duomenų ekosistemą. Siekiama, kad iki 2026 m. vasaros visi svarbiausi valstybės valdomi duomenys būtų integruoti į bendrą duomenų ežerą.

Valstybės duomenų agentūra, inventorindama valstybės duomenis, šiuo metu jau bendradarbiauja su beveik 300 įstaigų. Iš viso iki 2026 m. birželio Valstybės duomenų valdysenos informacinėje sistemoje turėtų būti inventorinta apie 400 duomenų sistemų. Kitas žingsnis – valstybės duomenų atvėrimas pakartotiniam panaudojimui, kas apskritai yra kertinė skaitmenizuotos valstybės atrama.

„Į klausimą „Koks Lietuvos ežeras yra giliausias – Tauragnų, Platelių, o gal koks nors kitas?“ galime drąsiai atsakyti – valstybės duomenų ežeras. Ir jis toliau gilinamas, tampa vis „skaidresnis“, tai yra atviresnis“, – priduria dr. J. Petrauskienė.

Telkiami daugybės sričių duomenys

Tarp svarbiausių pastarojo laikotarpio projektų, kurie lėmė svarbius postūmius valstybės procesuose, agentūros vadovė įvardija sveikatos duomenų „įtekėjimą“ į duomenų ežerą. Su sveikatos klausimais susiduriama įvairiose situacijose – ar tai būtų pandemija, ar pabėgėlių krizė, ar bet kuris kitas sukrėtimas. „Tai viena svarbiausių sričių, sveikatos tema nuolat vyrauja, todėl skiriame jai itin daug dėmesio“, – sako dr. J. Petrauskienė.

Ji pabrėžia, kad visi jautrūs duomenys ežerą pasiekia nuasmeninti ir užšifruoti. Jokia jautri informacija negali nutekėti – saugumą užtikrinti leidžia agentūros įdiegti technologiniai įrankiai.

Dauguma institucijų, su kuriomis šiuo metu dirbama, siekiant įveiklinti jų turimus duomenis, yra iš sveikatos priežiūros ir apsaugos, socialinės apsaugos, transporto, energetikos, aplinkos, švietimo, valstybės valdymo sričių.  

Valstybės duomenų panaudojimo galimybės beribės – tai mokslinių tyrimų, eksperimentinės veiklos ir inovacijų plėtra, valstybės bei savivaldybės įstaigų strateginių procesų valdymas, valstybės ekonominės ir socialinės raidos stebėsena ir analizė. Taip pat būtent duomenys pirmyn stumia ir verslo inovacijas. 

Vienas svarbiausių aspektų – operatyvumas

Valstybės duomenys, patenkantys į duomenų ežerą, gali būti pasiekiami labai operatyviai.

„Operatyvumas – labai svarbus duomenų valdysenos aspektas. Galime užmiršti „statistinės senovės“ laikus, kai analizėms prireikdavo kelių mėnesių, o būtini sprendimai gimdavo pavėluotai. Kelios pastarųjų metų krizės įrodė, kad daugelis sprendimų reikalingi čia ir dabar, ne rytoj ar poryt. Pagrindinis mūsų veiklos tikslas – tai užtikrinti. Net ir ekstremaliausiam atvejui – „dienai X“, apie kurią niekas nenori kalbėti, – dabar esame nepalyginamai geriau pasiruošę nei prieš kelerius metus. Lūžis įvyko tuomet, kai kilus COVID-19 pandemijai staiga susivokėme, kaip svarbu operuoti duomenimis iškart, nedelsiant. Dabar valstybė jau turi įrankius ir prielaidas tinkamai valdyti situacijas“, – pasakoja pašnekovė.

Vis dėlto ekstremalios situacijos yra išimtis, o valstybės duomenys svarbūs kasdien. Valstybės duomenų agentūra teigia, kad į ją gali kreiptis bet kuri institucija ar asmuo, norintis išspręsti problemą ar tam tikroje situacijoje ieškantis atsakymų. Pirmasis agentūros darbuotojų būna klausimas – kokią problemą reikia išspręsti? Tuomet aiškinamasi, ar egzistuoja tam reikalingi duomenys, o jei jų valstybės duomenų ežere dar nėra – galbūt juos galima pakeisti kitais, tinkamais atsakymui į klausimą pagrįsti.  

Naudojant valstybės duomenis ne tik sprendžiamos iškilusios problemos, bet ir kyla netikėtų naudingų įžvalgų. Beje, agentūros įrankiais jau įgunda naudotis mokslo darbus rašantys aukštųjų mokyklų studentai, kuriems norisi dalykus tyrinėti giliau ir originaliau, ne vien remiantis kitomis, anksčiau atliktomis analizėmis.

Kaip ir vykstant visoms didelėms permainoms, taip ir įveiklinant valstybės duomenų ežerą, kyla iššūkių. Pavyzdžiui, dalis informacinių sistemų ir valstybės registrų tebėra uždari, orientuoti į žinybinio informacijos poreikio tenkinimą, informacinės sistemos „nesikalba“ tarpusavyje.

„Vis dėlto net ir tokiais atvejais galime būti naudingi – prireikus sunkiau pasiekiamų duomenų, Valstybės duomenų agentūra yra tas tarpininkas, kuris paskatins ar padės duomenis valdančiai institucijai juos inventorinti ir jais pasidalyti. Tai ir būtų svarbiausia žinutė – valstybės duomenų pritaikymą ir svarbą galbūt sunku protu aprėpti, bet tam yra Valstybės duomenų agentūra, žingsnis po žingsnio padedanti apsibrėžti uždavinius ir surasti duomenis, padedančius priimti realius sprendimus, darančius teigiamą įtaką mūsų visų gyvenimui“, – sako dr. J. Petrauskienė.