Metus užbaigusi su 7,3% pakilimu, Lietuva lygiuojasi į sparčiausiai augusių Europos automobilių rinkų gretas

Aktyvus paskutinysis 2024-ųjų mėnuo leido bendrą metinį naujų automobilių prekybos augimą šalyje kilstelėti iki 7,3%, gerokai pranokstant 0,4% siekiantį pirmųjų vienuolikos mėnesių Europos vidurkį. Čekiškoms „Škodoms“ vis stipriau tvirtinantis antrojoje vietoje, „Toyota“ nerodo silpnumo, su valstybiniu užsakymu atgaivindama komercinių automobilių sektorių.

Preliminariais „AutoTyrimų“ duomenimis, 2024 m. gruodį Lietuvos naujų lengvųjų automobilių (M1 ir N1) registravimas ūgtelėjo 41,9% iki 2.826 vnt. 2023 m. gruodį šalyje buvo įregistruotas 1.991 automobilis.

Kaip jau įprasta, trumpalaikio registravimo mastai praeitą mėnesį buvo nedideli: 17 įregistruotų naujų automobilių (iš jų – 10 „Toyota“) buvo išregistruota iki mėnesio pabaigos, o dar 8 bus išregistruoti artimiausiu metu. 

Edmundas Povilauskas, vienos iš „Toyotos“ atstovybių – UAB „Mototoja“ vadovas, VŽ patikino, kad laikinos šio gamintojo modelių registracijos buvo susijusios su siekiu automobilius įregistruoti iki 2024-ųjų pabaigos, o ne su reeksportu, kai po laikinos registracijos automobiliai išvežami parduoti į užsienį.

„Tai buvo techninis sprendimas, nes dėl šiemet besikeičiančių taršos reikalavimų turėjome tuos automobilius registruoti 2024 m. O dabar visos tos mašinos jau bus perduotos pirkėjams“, – aiškina E. Povilauskas.

Pavėlavusių „Toyotų“ banga

Praeitą mėnesį Lietuvos naujų automobilių rinkoje pirmavo „Toyota“ markė, kurios registracijos apimtis Lietuvos mastu vėl pasiekė didelį, 700 vnt. viršijantį skaičių (palyginkime – lapkritį buvo 564 vnt.). E. Povilauskas aiškina, kad gerus „Toyotos“ registracijos rezultatus lėmė didelis kiekis automobilių, kurių pristatymas dėl tiekimo vėlavo vieną ar porą mėnesių.

„Pagrindinė vėlavimo priežastis buvo tiekimas – trukdė audros, dėl kurių negalėjo atplaukti laivai, strigo ir komercinių mašinų gamyba. Tai sugriovė mūsų planus. Daug mašinų gavome pačiomis paskutinėmis metų dienomis ir teko jas labai greitai suregistruoti, neperkeliant į šiuos metus. Suprantama, tai lietė visus „Toyotos“ atstovus ir dabar sugeneravo išskirtinius skaičius“. – aiškina „Mototojos“ vadovas.

Antrąją vietą užėmė „Škoda“ (364 vnt. gruodį ir 441 vnt. lapkritį), o į trečiąją vėl grįžo „Volkswagen“. Jis šią poziciją atsikovojo iš savo giminingo premium segmento gamintojo „Audi“. Pastarasis, paskutiniais mėnesiais klientams teikiantis daug patrauklių pasiūlymų, gruodį pardavė prabangių automobilių segmente neeilinį kiekį – 177 automobilius. Tai jam vėl leido nesunkiai išlaikyti šios nišos lyderio poziciją.

Į asmeninės paskirties (M1 kategorijos) populiariausių automobilių sąrašo viršūnę netikėtai išsiveržė naujasis „Škoda“ gamos flagmanas, didelis miesto visureigis „Kodiaq“. Jo registracijų skaičius siekia lygiai tuos pačius 139 vienetus, kaip ir lapkritį, tačiau jeigu tuomet šis skaičius užtikrino trečiąją vietą, tai gruodį toks pats rezultatas leido tapti populiariausiu modeliu.

Tomas Visakavičius, vieno iš „Škodos“ atstovų, UAB „ARX Auto“ vadovas, VŽ paaiškino, kad naujasis „Kodiaq“ šiuo metu yra čekų gamintojo „Nr. 1“, kurio pardavimus palaiko tiek privatūs pirkėjai, tiek nuomos kompanijos, tiek įvairaus masto verslas. „Kodiaq“ pardavimai praėjusį mėnesį sudarė 38% visų naujų „Škodos“ registracijų.

Likusias dvi lyderių vietas dalinasi du „Toyotos“ modeliai: antroje vietoje liko naujasis kompaktinis krosoveris „Toyota C-HR“ (126), trečiojoje – į vieną kategoriją statistikoje suplakami du iš esmės skirtingi kompaktiniai „Toyota Corolla“ modeliai: hečbekai, sedanai ir universalai „Corolla“ ir miesto visureigiai „Corolla Cross“.

Elektromobilių antirekordas

Elektromobilių segmentas metus simboliškai užbaigė su antirekordu – 113 įregistruotų naujų elektromobilių ir 46,2% prekybos nuopuoliu. Populiariausiu modeliu tapo naujasis prabangus elektra varomas SUV tipo „Porsche Macan“. Lyderio pozicijai užsitikrinti jam pakako vos dešimties registracijų.

Tokie prasti rezultatai lėmė, kad elektromobilių dalis gruodį sudarė vos 3,9% visų pardavimų. Tai – blogiausias praėjusių metų rezultatas. Per visus metus įregistravus 1.853 elektromobilius, jų pardavimo skaičius, lyginant su 2023 m., krito 18,9%, o jų rinkos dalis šiuo lyginamuoju laikotarpiu smuktelėjo nuo 7,4% iki 5,6%.

„Regitros“ pateikiama statistika rodo, kad 2024 m. sausio-lapkričio mėnesiais Lietuvoje registruojamų naujų elektromobilių skaičių beveik dvigubai lenkė pirmą kartą šalyje registruojami naudoti elektromobiliai. Finale naujų ir naudotų rezultatai per pirmus 11 mėnesių siekė atitinkamai 1.651 ir 3.341 vnt.

Toks santykis leidžia daryti prielaidą, kad naujų elektromobilių rinką apkandžiojo Vakarų Europoje atsiradusi didelė naudotų ir jau gerokai nuvertėjusių elektrinių transporto priemonių pasiūla.

T. Visakavičius sako, kad naujų elektromobilių prekyba Lietuvoje ir toliau gyvens nelengvus laikus, o konkurenciją mažėjančioje rinkoje aštrins Vilniuje veiklą pradėjęs pirmasis autorizuotas „Teslos“ salonas.

„Mes sandėlyje turime kažkiek „Enyaq“ elektromobilių, kuriuos siūlome su kosminėmis 30% nuolaidomis. Ir net tai žmonių nedomina“, – pasakoja „Škodos“ atstovas.

Energetikai pakėlė komercinius

Tačiau gruodį pagaliau sulauktas lengvųjų komercinių transporto priemonių (N1 kategorijos) apimties augimas: jis šoktelėjo 52,0% iki 336 vnt. Tai – antras geriausias metinis rezultatas, kuris buvo pranoktas tik vasarį, kai bendrą rezultatą pagerino reikšmingas pikapų „Toyota Hilux“ pristatymo skaičius.

Gruodį komercinių modelių segmente populiariausi buvo tie patys du automobiliai, kaip ir lapkritį: padidinto pravažumo pikapas „Toyota Hilux“ ir stabilus segmento lyderis, didelis furgonas „Renault Master“. Tik 95 įregistruoti automobiliai „Toyotai“ leido aplenkti varžovą, kurio pardavimo skaičius nebuvo ypatingas ir siekė tik 35 vienetus. E. Povilauskas patvirtino, kad „Hilux“ sėkmę dabar lėmė „valstybinės energetikos įmonės“ užsakymas.

Sieks mažesnės taršos

Pasak „AutoTyrimų“, per visus 2024-uosius Lietuvoje įregistravus 33.024 naujus lengvuosius automobilius, bendra rinka pernai augo 7,3%. Palyginti su Europos automobilių gamintojų asociacijos ACEA pateikiama vienuolikos pirmųjų mėnesių statistika, rodančia tik 0,4% siekiantį metinį augimą, šį rezultatą galima vertinti kaip pavyzdinį. Remiantis praėjusių metų sausio-gruodžio rezultatais, Lietuvą prekybos augimo tempu lenkė tik Bulgarija, Kroatija, Vengrija, Lenkija ir Slovėnija. Galutinis rezultatas su visų metų prekybos skaičiais turėtų būti paskelbtas sausio viduryje.

VŽ rašė, kad 2025-ieji metai turėtų reikšmingai pakeisti naujų automobilių prekybą visoje Europos Sąjungoje. Tai lems nuo sausio 1 d. įsigalioję griežtesni CO2 taršos ribojimai, kurių neatitinkantiems automobilių gamintojams numatytos milijardus eurų galinčios pasiekti baudos. Todėl prekybininkai sieks parduoti mažiau taršius automobilius, ypač – elektromobilius arba įkraunamus hibridus. Vieni jų, kaip, pvz., „Volkswagen“, ketina pirkėjus vilioti specialia tokių automobilių kainodara, kiti taršių modelių prekybą ribos kvotomis arba padidintomis kainomis.

VŽ kalbinti prekybininkai pastebėjo, kad tiek praėjusių metų pabaigoje, tiek pirmosiomis sausio dienomis salonuose mato neįprastai aktyvų potencialių klientų susidomėjimą.

„Metų pabaigoje salonuose pasirodo daugiau žmonių, kurie galbūt tikisi gerų pasiūlymų, bet toks didelis aktyvumas, kaip dabar, nėra įprastas“, – sako T. Visakavičius.