Rožiniai vasaros vyno eskizai

Publikuota: 2011-08-06
Atnaujinta 2015-06-02 13:27
„Verslo žinios“

Kai pasakai „rožinis vynas“, pirmiausia mintyse iškyla Provansas: karšta vasaros diena, levandos, cikadų cypimas. Pagal rožinio kiekį šis kraštas pirmauja pasaulyje. Kitaip nei baltasis ar raudonasis, rožinis keliauja mažai: daugiausia jo išgeriama tame regione ar šalyje, kur jis padaromas.

Štai Provanso vyndariai eksportuoja į kitas šalis tik dešimtadalį savo produkcijos, ir tai – bene vien į kaimynines. Kone trečdalis pasaulyje rožinio pagaminama kaip tik Prancūzijoje, prancūzai kasmet jo išgeria maždaug 7 mln. hektolitrų. Rožinis gali pakeisti raudonąjį ar baltąjį valgant, bet jis ir puikiai gaivina, gal todėl jo taurės vaizdas akyse asocijuojasi su ledukų skimbčiojimu ausyse – jų gali įsidėti daug drąsiau nei į baltąjį, ką jau kalbėti apie raudonąjį, – sako rašytojas Valdas Papievis, ilgus metus gyvenantis Paryžiuje, o vasaromis vis nuvažiuojantis į Provansą.Viena iš dingsčių pakalbėti apie rožinį vyną buvo Edgaro Pliauškos, vilniškės vyninės „Notre vie“ bendraturčio ir vadovo, surengta jo degustacija. Ponas Pliauška pasiūlė žaidimą – ragaujant vynus aklai apibūdinti jų aromatus, bandyti atspėti vynuogių veislę, iš kurios jie pagaminti, ir kilmės šalį. Vėliau p. Edgaras, atskleidęs ragautų vynų tapatybę, pasakojo tokias degustacijas rengiantis dažnai ir, sako, jau pats pradėjo atskirti, kas yra kliento, o kas – jo skonis.„Notre vie“ veikia nuo praėjusių metų rudens. Vynų atsiveža patys, turi jų apie 120 pavadinimų iš 10–12 gamintojų. Pasak p. Edgaro, lentynose dominuoja prancūzų ir italų vynai, tačiau ne todėl, kad jaustų jiems išskirtinę simpatiją. Tiesiog Italija ir Prancūzija bene aktyviausiai dirba su galimais Lietuvos importuotojais. „Notre vie“ daugiausia vynų atsiveža iš mažų ūkių, esant galimybei, keliauja į juos patys.„Reikia su vyndariu vienas kitam į akis pasižiūrėti. Susitikti rekomenduotina – tolesnis bendradarbiavimas priklauso ir nuo to, ar patiksi vienas kitam“, – šypsosi p. Pliauška.„Notre vie“ turi 8 pavadinimų rožinių vynų. Iš 5 degustuotų nedidelė kompanija bene geriausiai įvertino „Invivo Sophies Rose“ iš Naujosios Zelandijos, Malboro regiono. Iš beveik 100% „Pinot Noir“ su keliais procentais 'Sauvignon blanc' vynuogių pagamintas rožinis – sodrios, beveik granato spalvos, išraiškingo raudonųjų uogų aromato su atogrąžinių ir citrusinių vaisių natomis, ragaujant pinasi raudonųjų uogų ir vaisių, citrusų skoniai. Pažįstantiems mūsų rinkoje esančius rožinius vynus jis primintų ispaniškąjį „Enate Cabernet Sauvignon DO“ iš Somontano krašto.O labiausiai nustebino austrų gamintojo Hagerio Matthiaso rožinis iš 100% 'Zweigelt“ vynuogių – švelnus, itin blyškios rausvai pilkos spalvos vynas, minerališkas, su vos vos juntamu braškių ir rabarbarų aromatu bei skoniu. Gamintojas sako, kad ragautasis 2008 m. derliaus vynas tinkamas laikyti iki 2014 m., tačiau, mano galva, jis jau apvytęs – rožiniai vynai nėra skirti ilgai laikyti, jie trumpaamžiai. Gaiviausi – jauni, išlaikyti iki vienų metų. Vėliau gali kisti ir spalva, ir aromatas, ir skonis.

Kaip ant mielių

Lygiai prieš 10 m. VŽ Lietuvos parduotuvių lentynose suskaičiavo 7 pavadinimų rožinius vynus – „Torres De Casta“, „Calvet Chamboustin Rose“, „Calvet Rose d'Anjou“, „B G Tradition Rose d'Anjou“, „J P Chenet Cinsault Rose“, „Cuvee Georges Duboeuf Rose“, „Baron d'Arignac Rose“. Dabar ir skaičiuoti nebeverta. Dažnas, lankęsis šių metų „Vyno dienose“, atkreipė dėmesį, kad importuotojai savo stenduose į pirmąsias gretas išstatė būtent rožinius vynus. Ne po vieną, ir ne po du.Arminas Darasevičius, vilniškio „Vyno klubo“ (VK) komercijos direktorius ir 5 metus paeiliui – Lietuvos someljė čempionas, patvirtina:„Tikrai, smarkiai išaugo ir rožinio vyno poreikis, ir jo kiekis rinkoje. Vien VK per pastaruosius dvejus trejus metus jo paklausa padidėjo dvigubai.“Anot pašnekovo, VK „tuo rožiniu vynu“ gyvena jau seniai – kai 2007 m. klubas šventė ketvirtąjį gimtadienį, jis buvo skirtas būtent šios rūšies vynui. Tuomet, pasak p. Armino, žmonės dar nelabai suprato, kuo gi čia džiaugtis – rinkoje rožinio vyno buvo visai nedaug. VK jo turėjo gal 11 pavadinimų.Dabar tiek pat – vien prancūziško. Rimčiausiu šios šalies rausvuoju vynu p. Arminas vadina garsiausios prancūziškos rožinio vyno apeliacijos „Tavel AOC“ (pietinis Ronos slėnis) sausąjį rose, kuris stipriai skiriasi nuo lengvų, vaisiškų Provanso, vadinamo rožinio vyno kraštu, vynų. „Tavel AOC“ vynai – intensyvios spalvos, tvirti, minerališki, turi daugiau rūgšties, o dėl šių savybių priskiriami gastronominių vynų kategorija.

Rožinis su maistu

Kalbant apie rožinio vyno derinimą su maistu mėgstama sakyti, kad šiuo požiūriu jis yra liberaliausias: tinka prie visko.Someljė čempionas p. Arminas sako, jog prie lengvesnio rožinio vyno derės salotos, užkandžiai, vieno kąsnio sumuštiniai, gėlavandenės žuvys. Prie lašišos jau reiktų paieškoti intensyvesnio rausvojo. Toks derės ir prie paeljos.Kalbant apie mėsą – tiks balta, lengvesnė, mat rausvasis vynas neturi taninų. Galima pabandyti prie virtos kiaulienos, bet ir prie jos geriau derėtų baltieji – dėl tvirtumo burnoje ir minerališkumo. Dažnas rožinis vynas to stokoja, jie paprastesni, lengvesni, ir geriau tinka kaip aperityvas.„Bet kuriuo atveju, – sako p. Arminas, – rausvasis vynas prie maisto reikalo nepagadins, tačiau stulbinamų derinių reiktų gerai paieškoti.“Kalbantis apie tokius derinius į galvą šauna mintis: austrų rožinis vynas „Schilcher“ (Šilcheris; gaminamas tik Vakarų Štirijoje, tik iš vietinės 'Blauer Wildbacher' veislės vynuogių), jis gali būti ir labai rūgštus. Toks, kuris prašyte prašosi tradicinės sočios austrų virtuvės patiekalo, kad ir kiaulienos kepsnio.Kita proga iš Anžu provincijos (Luaros slėnis) kilęs vyndarys VŽ „Savaitgalį“ tikino, jog rožinis tinka prie žalių salotų ir įvairiausių jų mišinių, lauke kepamų bet kokių kepsnelių, jūrų gėrybių, ypač skanu prie į meliono skiautę suvynioto kumpio. Užgerti rausvuoju kepsnį su padažu – jau akibrokštas, šiuo atveju teks kimšti raudonojo butelį. Rausvasis, patarė vyndarys, nederės ir prie sūrių.Kad rožinis vynas nedera prie sūrių, įsitikino ir p. Edgaro surengtos degustacijos dalyviai, kuriems buvo pasiūlyta paieškoti tinkamiausių rožinio vyno derinių su užkandžiais: kelių rūšių sūriais, Parmos kumpiu, chorizo dešra, užtepėlėmis ir pan. Tinkamiausi rose palydovai buvo kumpis ir dešra, o sūriai – tarsi skirtingomis kojomis toje pat gretoje žygiuojantys kariai.Vardindamas savybes, skiriančias rožinį vyną nuo baltojo ir raudonojo, svečias iš Anžu minėjo ir tai, jog rožinis – išskirtinai vasaros gėrimas.„Man niekada nekilo mintis atkimšti butelį rose žiemą, – šis vynas geriamas gamtoje, kaime, kai karšta, plieskia saulė“, – sakė pašnekovas.Anot jo, prancūzai rožinį vyną mėgsta pirkti tiesiai iš vyndario arba smulkiuosius gamintojus vienijančiame kooperatyve, čia pat pilasi gėrimo į statinaites ir – į iškylą. Su raudonuoju šitaip elgtis netiktų, tačiau su rožiniu – galima, jo net ir į grafiną perpilti nereikia.

Asmeniniai atradimai

Išties – rožinio vyno turime, ir tykaus, ir putojančio. Dar ne marias, kad viso nepajėgtum išragauti, bet nemažai. Iš šios vasaros puikiausių atradimų išvardinčiau keletą:„Albet y Noya Cava brut rosat“ – iš Ispanijos Penedeso regiono, organinės ekologinės vynininkystės principus puoselėjančio „Albet y Noya“ ūkio. Pagamintas iš 100% 'Pinot Noir' veislės – tamsios, gilios avietinės spalvos, tvirto kūno putojantis vynas. Aromatas galingas – raudonųjų uogų, prieskonių, džiovintų vaisių. Sausas, gaivus, geros rūgšties, turi migdolų prieskonio.„Lacheteau Brut Rose Cremant de Loire A.C.“ – klasikiniu dvigubos fermentacijos metodu gaminamas vynas iš Luaros slėnio. Šviesaus aviečių atspalvio, švelnaus raudonųjų uogų aromato ir skonio. Gaivus, minerališkas.„Scalabrone Bolgheri Rosato“ – vienu iš Italijos vyndarystės vėliavnešiu vadinamo markizo Piero Antinori ūkyje Toskanoje pagamintas rožinis iš 40% 'Cabernet Sauvignon', 30% 'Merlot', 30% 'Syrah' ir kt. raudonųjų veislių. Ryškus prinokusių aviečių ir vyšnių, lengvas rudens miško aromatas. Ragaujant justi raudonųjų uogų, mineralų, malonus vaisių, erškėtuogių poskonis. Šiuos tris vynus importuoja bendrovė „Mineraliniai vandenys“.Skonių atmintyje įsirašė du garsiojo ispano, ekologijos puoselėtojo Miguelio Torreso ūkiuose Čilėje pagaminti vynai – su asilėliu ir pingvinu etiketėse. Pirmasis, „Torres Las Mulas Cabernet Sauvignon Rose Organic“ – gaivus, šviežias, kvepiantis sunokusiais vaisiais ir raudonomis uogomis. „Las Mulas“ – p. Torreso šių metų naujasis organinių vynų projektas.„Hemisferio Cabernet Sauvignon Rosé“ vyno etiketėje stypso pingvinas, o už šį vyną gautas lėšas Torresų šeima skiria Patagonijos ekosistemai saugoti. Vynus importuoja bendrovė „Bennet Distributors“.Dar vienas ragautas, kurį džiugia širdimi „pasidėjau“ į asmeninį rinkinį, – „Pares Balta Ros de Pacs“ iš Penedeso regiono.Iš ‘Cabernet Sauvignon‘, ‘Merlot‘ veislių pagamintas vynas – itin gaivus, kvepia avietėmis, vyšniomis, puikus rūgšties ir lengvo saldumo balansas. Tai „Vyno klubo“ importuojamas vynas.

***
Rožinis vynas
Rosé (prancūzų k.), rosado (ispanų k.), rosato (italų k.) ar blush (anglų k.) – šie pavadinimai reiškia rožinį arba rausvąjį vyną.Jo spalva gali būti įvairiausia – nuo vos blyškios, pilkšvos rožinės iki ryškios ir gilios, priklausomai nuo vynui gaminti naudojamų vynuogių ir maceracijos trukmės, t. y. to, kiek ilgai vynuogių odelės mirkomos vynuogių sultyse.Kuo trumpesnė maceracija (ji gali siekti nuo vos kelių valandų iki kelių parų), tuo vynas bus šviesesnis, ir priešingai.Rožiniai vynai gaminami saldūs, pusiau sausi ir sausi. Būtent pastarojo stiliaus yra dauguma Europos vynų.Dauguma rožinių vynų gaminami iš raudonųjų vynuogių veislių. Dažnai – iš 'Pinot Noir', 'Syrah', 'Grenache', 'Merlot', 'Malbec', 'Cabernet Sauvignon', 'Tempranillo', 'Sangiovese', 'Zinfandel' ar mažai žinomų vietinių veislių, priklausomai nuo šalies ar regiono tradicijų.Rožiniai putojantieji rose, kaip ir rožinis šampanas, tradiciškai gaminami iš raudonųjų ir baltųjų veislių mišinių. Kartais taip gaminami ir tykieji vynai, tačiau rimti gamintojai šio metodo netaiko.
Rožiniai vynai patiekiami tik labai gerai atšaldyti, nuo 4 iki 8 C.***Tekstas skelbtas liepos 29 d. „Verslo žinių“ priede „Savaitgalis“.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą LAISVALAIKIO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Savaitgalį – tradicinės Sartų žirgų lenktynės

Vasario 2 d., šeštadienį, 500 metų sukaktį mininčiose Dusetose, ta proga paskelbtose mažąja kultūros sostine,...

Laisvalaikis
2019.01.31

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau