Šešėlio dydis miškuose ministro nenustebino

Publikuota: 2015-06-06
Atnaujinta 2015-06-22 13:38
Nuotrauka: Vladimiro Ivanovo („Verslo žinios“)
„Verslo žinios“

Kęstutis Trečiokas, aplinkos ministras, sako, kad per birželį, vėliausiai liepą, turės išvadas apie ekonominę urėdijų padėtį ir jas pateiks Seimui, kuris mūru stojo už nekintamą 42 urėdijų skaičiaus įtvirtinimą įstatymu.

Dėl Seime parodyto vieningumo p. Trečiokas daro prielaidą, kad galbūt urėdai paremia, palaiko Seimo rinkimuose dalyvaujančius kandidatus vienmandatėse apygardose.„Tas klausimas yra aiškus, kur yra interesai. Urėdai yra visur įtakingi, regionuose gerbiami žmonės, bet situacija verčia mąstyti šiek tiek kitaip. Nesakau, ar ten reikia devynis ar devyniolika subjektų daryti, jokio išankstinio varianto neturiu. Norima, kad liktų, kaip buvę, bet aš bijau, kad bus daug problemų“, – kalba VŽ p. Trečiokas.Jo įsitikinimu, buvo įdėta daug pastangų, kad nevyktų jokių pokyčių.„Mes dabar turėsime kiekvieną kartą, kai urėdijai blogai, eiti į Seimą, siūlyti, įrodinėti, kad ten yra prastai, arba prašyti paremti iš biudžeto ar ją prijungti. Bet žinote, kai ligoniui reikia kviesti greitąją, ne laikas eiti į Seimą“, – piktinasi p. Trečiokas.Pasak jo, jeigu Rimantas Prūsaitis, generalinis urėdas, yra teisus, kad net keliolika urėdijų ateityje gali turėti finansinių problemų, tai šiandien tylėti ir nieko nesakyti būtų tiesiog elgtis neatsakingai.„Tuomet manęs paklaustų, buvai ministras, tai kodėl nieko nedarei“, – tikina p. Trečiokas. Ar taip yra iš tiesų, ministras numato įsitikinti per keletą ateinančių savaičių.

Išvadas neš į Seimą Šiuo metu padėtį valstybiniame miškų ūkyje vertina ministerijos sudaryta ekspertų grupė, kurioje yra mokslininkų, Generalinės miškų urėdijos (GMU) atstovų, pačių urėdų, Aplinkos ministerijos atstovų. Ministras paprašė, kad ta grupė taip pat įvertintų ir užsienyje nusistovėjusią valstybinių miškų valdymo praktiką, kurią urėdijų stambinimo oponentai, tokie kaip Algimantas Salamakinas, Seimo Aplinkos komiteto pirmininkas, ignoruoja.„Mes esame jau žiūrėję ir, kiek domiuosi, tai absoliuti dauguma Europos šalių turi po vieną įmonę“, – pabrėžia p. Trečiokas.Pasak jo, patys urėdai iš tikrųjų pripažįsta, kad pokyčių reikia, bet galbūt ta griežta Generalinės miškų urėdijos pozicija, dar neturint sektoriaus pertvarkos projekto, sukėlė ir tą pasipriešinimą Seime. Ponas Trečiokas sako, kad iki birželio pabaigos, vėliausiai liepą, jau turės išvadas apie ekonominę urėdijų padėtį ir jas pateiks Seimui. Jo įsitikinimu, sprendimai turi būti priimti ne taip karštai, bet viską gerai apsvarsčius ir įsitikinus, kad padėtis yra tokia.„Tada Seimas tegul apsisprendžia, ar jų tas sprendimas nebuvo skubotas, o gal sakys, na matot, čia viskas yra gerai, gal ir taip bus“, – aiškina ministras.

Šešėlis miške normalu? Kita vertus, ministras gina savo ir jo ministerijos kuruojamą sritį, kai pokalbis pakrypsta apie tai, kad valstybiniame miškų ūkyje, kai kurių ekspertų vertinimu, iki 25% gali sudaryti šešėlinė ekonomika.„Na manęs tai labai nestebintų, nes apskritai šešėlis šalyje yra panašaus dydžio, tai kuo šita šaka būtų išskirtinė? Aš nenoriu įtarti, kad urėdijose kažkas panašiai vyksta, bet kaip toje patarlėje, žinote, reikia pasitikėt, bet ir kontroliuoti“, – aiškina p. Trečiokas.VŽ šaltinių teigimu, valstybiniuose miškuose oficialiai iškertama apie 3 mln. kub. m, o dar 1 mln. kub. m medienos lieka neapskaityta, tai reikštų, kad šešėlinė ekonomika valstybės miškų ūkyje sudaro apie 25%. Taip nutiko todėl, kad šalies miškuose labai sumažėjo eigulių, o kuo jų mažiau, tuo mažiau kontroliuojama, kas vyksta miške. Neatmetama, kad prieš kurį laiką įsteigta mobilioji kontrolės grupė GMU ir jos atliekamas darbas galėjo prisidėti prie Seimo sprendimų, nukreiptų prieš valstybinių miškų ūkio pertvarką. Mobilioji grupė įsteigta šiemet pagal pernai Specialiųjų tyrimų tarnybos pateiktą pažymą dėl galimų įvairiausių neskaidrios veiklos apraiškų urėdijose. VŽ dar pernai gegužę rašė, kad Valstybinės miškų tarnybos (VMT) kontrolieriams nustačius, jog urėdijose miško iškertama mažiau, nei reikalaujama pagal patvirtintus normatyvus, valstybė 2014 m. galėjo negauti iki 50 mln. Lt (14,5 mln. Eur) pajamų. Padėtis per metus ne ką pasikeitė. Pagal aplinkos ministro patvirtintą normą siektina likvidinio tūrio normatyvinė išeiga, arba vadinamosios siektinos ribos, yra 83,6%, o pernai faktinis rodiklis sudarė 72,9%. 15-oje urėdijų likvidinė tūrio išeiga nesiekė net 70%.

Trūksta eigulių Pono Trečioko įsitikinimu, šiandien pagrindinė problema, kad silpnos urėdijos negali rinkai pasiūlyti tokių kiekių medienos, kurie domintų pirkėjus, tad ta žaliava pigiai ir nuperkama.„Aišku, galima taip gyventi, kaip nors suvienyti prekybą ar kitaip, bet nemanau, ar ten yra kokia logika fiksuoti įmonių skaičių, nesvarbu, ar tai būtų urėdijos, plytinės, pieninės“, – gūžčioja p. Trečiokas.Jis apgailestauja, kad Lietuvoje nueita ne urėdijų stambinimo, o girininkijų, kuriose žmonės tiesiogiai dirba miške, mažinimo keliu, o tai nėra gerai.Šiuo metu iš maždaug 4.000 darbuotojų valstybinių miškų sistemoje yra tik 2.000 tiesioginį darbą miškuose dirbančių specialistų, o visi likę užsiima administraciniu darbu urėdijose. Nuo 1997 metų girininkijų skaičius sumažėjo 124: nuo 474 iki 350. Girininkijose dabar paliktas pats mažiausias per visus laikus darbuotojų skaičius: girininkas, jo pavaduotojas ir vienas ar du eiguliai. VŽ šaltinių teigimu, urėdijose numatoma atleisti 350 apskaitininkų, o vietoj jų įdarbinti 500 eigulių, tad darbo vietų, dėl kurių nuogąstauja miškininkų profsąjungos, būtų dar daugiau.Ponas Trečiokas nepritaria Seime atsiradusiems siūlymams naikinti GMU, siūlant kai kurias jos funkcijas perduoti VMT.„Iš šalies žiūrint ten kertasi logika, kadangi ir sprendimų priėmimas, ir kontrolė vienoje vietoje negali būti“, – pabrėžia p. Trečiokas. Jis mini, kad su generaliniu urėdu yra kalbėjęs apie būtinas permainas ir pačioje GMU.Straipsnis publikuotas  VŽ rubrikoje „Premium“ gegužės 25 d.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą AGROVERSLO savaitraštį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
IKEA tapo didžiausia privataus miško valdytoja Lietuvoje Premium 2

Šią savaitę Latvijoje pasikeitė didžiausios privačios miško valdos savininkai, kurie už daugiau nei 100.000...

Agroverslas
06:00
Rusiški grikiai kiršina augintojus ir perdirbėjus Premium 3

Lietuvos grūdų augintojai sunerimo dėl grikių importo iš Rusijos – šiemet išaugęs tris kartus, jis, ūkininkų...

Agroverslas
06:00
Lietuvai reikalingas intensyvesnis miško ūkis 4

Jei Lietuvos miškų ūkio intensyvumas būtų toks kaip Suomijoje, medienos resursų šalyje padaugėtų, teigia...

Agroverslas
2018.11.15
ES maisto pramonė: auga ne tik sektoriaus svarba, bet ir spaudimas jam Premium

Europos maisto ir gėrimų pramonė tampa didžiausia ES gamybos pramone – čia jau dirba daugiau kaip 4,57 mln.

Agroverslas
2018.11.15
Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos įmones

Pietų Korėjos ekspertai Lietuvoje tikrina paukštienos įmones – jei šalis atitiks reikalavimus, jos galės...

Agroverslas
2018.11.15
Kinijos atstovai baigė Lietuvos grūdininkų patikras 1

Kinijos liaudies Respublikos Muitinės generalinės administracijos (GACC) atstovai baigė 10 dienų vizitą...

Agroverslas
2018.11.15
Liofilizavimą panevėžiečiai taikys plačiau: maistas tabletėse, kaip rodoma filmuose Premium 2

Jaunos įmonės, pristačiusios naują rinkoje idėją, užtrunka, kol su ja supažindina vartotojus, bet kai kurios...

Agroverslas
2018.11.15
Pieno supirkimo kaina toliau didėja 1

Spalio mėnesį vidutinė natūralaus pieno kaina toliau kilo – ji siekė 307,3 Eur už t ir buvo 3,56% didesnė nei...

Agroverslas
2018.11.15
„Kėdainiu konservų fabrikas“ į naują gamybos  padalinį investavo 1,5 mln. Eur 2

„Kėdainių konservų fabrikas“ baigė įrengti naują majonezų ir padažų gamybos padalinį, kuris padidins...

Agroverslas
2018.11.14
„Dotnuva Baltic“ 2% augino pajamas ir pelną

„Dotnuva Baltic“ 2017-2018 finansiniais  metais pajamas ir ikimokestinį pelną didino po 2%. Augimą lėmė geri...

Agroverslas
2018.11.14
Liko dvi dienos, o žemės mokestį sumokėjo tik kas antras 7

Likus dviem dienoms iki žemės mokėjimo termino pabaigos už žemę dar neatsiskaitė apie pusė gyventojų ir...

Finansai
2018.11.14
Lietuvoje toliau mažėja gyvulių bandų skaičius 6

Lietuvoje ir toliau mažėja gyvulių bandų skaičius. ŽŪIKVC (Ūkinių gyvūnų registro) duomenimis, spalio 1 d.

Agroverslas
2018.11.12
Ūkininkų kooperacijai – 788.000 Eur 1

Siekiantys bendradarbiauti ir taip didinti savo konkurencingumą bei produkcijos pridėtinę vertę ūkininkai...

Agroverslas
2018.11.12
„ADAMA Northern Europe“ skatina agronomijos specialistų rengimą Lietuvoje Rėmėjo turinys 2

Viena didžiausių augalų apsaugos produktus gaminančių ir parduodančių bendrovių UAB „ADAMA Northern Europe“...

Agroverslas
2018.11.12
Prekybos centrus iškeitė į firmines parduotuves – sprendimas pasiteisino Premium 1

Daugelis smulkių gamintojų tiki, kad jei jų produkcija atsidurtų prekybos tinklų lentynose, atsirastų antras...

Agroverslas
2018.11.12
Olandai pradėjo gaminti degtinę iš tulpių 3

Sąrašas dalykų, iš kurių galima gaminti degtinę – ilgas. Ir dabar jis tapo dar ilgesnis, nes viena kompanija...

Agroverslas
2018.11.10
Baimės dėl „Brexit“ – UK sandėliai nebesutalpina maisto atsargų 4

Šaldytų produktų sandėliavimo paslaugas teikianti bendrovė „Wild Water“ sako nebeišgalinti patenkinti visų...

Agroverslas
2018.11.09
Eksporto rinkose – ne pyragai, bet perdirbėjai randa būdų prisitaikyti Premium

Pieno perdirbėjams metų pabaiga – ne pati saldžiausia. Pieno produktų eksporto apimtis traukiasi, o kainos...

Agroverslas
2018.11.09
„Agrokoncernas“ žada nebepirkti A. Rotenbergo įmonės trąšų 26

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ žada nebepirkti kol kas...

Agroverslas
2018.11.08
„Agrokoncernas“ trąšas perka iš sankcijų sulaukusio rusų verslininko įmonės 5

Valdančiųjų „valstiečių“ lyderiui Ramūnui Karbauskiui priklausantis „Agrokoncernas“ trąšas per tarpininką...

Agroverslas
2018.11.08

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau