Kaune – naujienos smaguriams

Arūnas Paulauskas, itališko stiliaus piceriją „Capo“ valdančios UAB „Makaronai“ direktorius, tikina, kad atidaryti maitinimo įstaigą ne pačiame traukos centre, o greta jo rizikavo dėl to, kad patalpos idealiai atitiko jo ir kitų dviejų picerijos savininkų – siciliečio Mario Salato ir portugalo Goncaloso Mendeso Costa de Barroso – vizijas.

Lemtingos pažintys
Laisvas patalpas sename pastate Palangos g., kur kažkada veikė studentiškas bilijardo baras, aptiko ne patirties pramogų ir restoranų versle turintis lietuvis, o bene mažiausiai šiuose reikaluose išmanantis p. Barrosas. Kaimynystėje gyvenančio ir stiuardu „Ryanair“ oro linijose dirbančio portugalo dėka p. Paulauskas susipažino su kitu verslo partneriu – M. Salato. Šis restoranų versle dantis prakandęs jau seniai – sykiu su giminaičiais valdo kelis restoranus Pietų Prancūzijoje.
Patalpos buvo renovuotos pagal p. Arūno sužadėtinės, interjero dizainerės Agnės Stanikūnaitės projektą. Idėjų ji sėmėsi keliaudama po Italiją, o kurdama itališko stiliaus interjerą naudojo plytas, medį, metalą.
Kas slepiasi po itališku picerijos pavadinimu? „El capo“ išvertus iš italų kalbos reiškia – bosą, o kokios struktūros vadovas turėtas galvoje, pasakoti nereikia“, – kvatoja „Capo“ vadovas.
Sicilietiškų akcentų yra ir valgiaraštyje – pasak p. Arūno, iš 35 kepamų picų rūšių šešios yra sicilietiškos. Jos išsiskiria storu traškiu padu, turtingu įdaru iš daugybės sudedamųjų bei savitais prieskoniais. „Capo“ picų kainos svyruoja nuo 5 iki 7 Eur. Pagrindinis valgiaraštis taip pat „uzurpuotas“ Italijos – čia galima paragauti brusketų (nuo 3 iki 3,5 Eur), salotų (4–6,5 Eur), makaronų (5–7 Eur), tradicinių desertų (apie 3 Eur). Picas kepa p. Salato rekomenduoti du siciliečiai, o virtuvei vadovauja virėjas iš Italijos.

Patekti nelengva
Picerijos vyno korta taip pat susieta su Italija, tačiau joje galima rasti ir kitų šalių vynų, siūloma ir itališko alaus bei stiprių tradicinių itališkų gėrimų – grapos, limončelo. „Stengiamės atvežti viską, ką italai turi geriausio“, – aiškina p. Arūnas.
Atrodo, picerijos, kurioje vienu metu telpa 60 svečių, šeimininkams pavyko pagauti sėkmės paukštę – užsimanęs čia pavakarieniauti tą patį vakarą greičiausiai liksi nieko nepešęs, nes stalai rezervuojami iš anksto. „Kaune tai nėra įprasta, dažnai žmonės net susierzina išgirdę, kad laisvų staliukų turėsime tik po dviejų savaičių“, – kalba verslininkas.
Bet „Capo“ ir orientuojasi ne į atsitiktinius praeivius, o į tuos svečius, kurie gali sau leisti ilgas, 2–3 val. trunkančias vakarienes, kurių metu atsiskleidžia visas itališkos virtuvės žavesys. „Stengiamės sukurti šiltą, Italijos restoranams būdingą atmosferą, kad svečiai pasijustų it namuose – su jais pabendraujame, kuo nors pavaišiname“, – pasakoja p. Arūnas. Sėkminga pradžia įkvėpė plėtrai – picerijos šeimininkai jau dairosi patalpų Vilniuje.

Genys ir pelėda
Vos kelias savaites M. Daukšos g. veikiančio gastropabo (lietuviško termino, apibūdinančio angliško stiliaus aludės ir restorano hibridą, kalbininkai dar nesugalvojo) „Genys“ svečiai, kaip ir „Capo“ lankytoja, grumiasi dėl kiekvienos laisvos kėdės nuo pat įstaigos atidarymo.
Laurynas Lisauskas, „Genį“ valdančios UAB „Vynas ir laikas“ savininkas ir vadovas, teigia, kad lankytojus veikiausiai vilioja ne tik didelė alaus įvairovė, bet ir galimybė paragauti „restoraninės“ kokybės maisto nerestoraninėje aplinkoje už draugišką kainą.
Prie sėkmės formulės, matyt, reikėtų pridėti ir jo patirtį – p. Laurynas yra vienas viskio barų „W 1640“ ir „King & Mouse“ įkūrėjų ir buvęs bendraturtis.
„Pardavęs turėtų akcijų dalį ilgą laiką ilsėjausi ir brandinau idėjas. Pamaniau, kad nuo gėrimų laikas pereiti prie maisto. Baltų staltiesių restoranai nėra tai, kur norėčiau save realizuoti, tad apsistojau ties „gastropub“ koncepcija“, – šypsosi p. Laurynas.
Intriguoja ir aludės pavadinimo kilmė. Verslininkas juokiasi, kad „genys“ tinka į porą „pelėdai“ – t. y. „Genio“ prekių ženklas gražiai dera prie žmonos Kristinos, kuriančios rankines „Gėda pelėda“, verslo. Pasak jo, prie pavadinimo dera ir interjeras, kurtas iš medžio ir betono. „Medis simbolizuoja gamtą ir natūralumą. Betonas – miesto dvasią ir nuotaikas“, – paaiškina verslininkas.

Nuo mėsainių iki austrių
Miesto dvasia alsuoja ir „Genio“ valgiaraštis. Jo pagrindą sudaro angliškoms aludėms būdingi patiekalai – mėsainiai (4,90 Eur), kepsniai (8–16 Eur), bulvytės (1–1.20 Eur) ir pan. Prie mėsainių patiekiami švieži, čia pat pagaminti pagardai – majonezas, pomidorų padažas. Gruzdintos bulvytės ruošiamos ypatingai: su trumais, parmezanu, citrinų sultimis ir laimo lapais.
Siūloma čia ir itin gurmaniškų patiekalų, pvz., užkeptų austrių ar midijų. Šviežios austrės į aludę atvežamos penktadieniais ir suvalgomos iki sekmadienio.
„Tai nėra autorinė virtuvės meistro virtuvė, – mums nereikia aukštų materijų su daug putėsių. Akcentuojame tik du dalykus – patiekalai turi būti iš šviežių produktų ir skanūs. Tai pasiteisina – visas maistas per dieną yra suvalgomas, dažnai net anksčiau laiko“, – kalba p. Laurynas. „Genyje“ rasi apie 100 alaus rūšių, 7 jų – pilstomos. Butelis ar bokalas kainuoja 2,50–10 Eur.

Pupeles skrudina patys
Kauno verslininkas Gražvydas Vilčinskas elgėsi priešingai – vietų „Green Cafe“ kavinėms ieškojo Kauno ir Vilniaus restoranų bei barų lankytojų traukos centruose. Kaunietiškoji „Green Cafe“ pernai gegužę atidaryta Laisvės alėjoje, neseniai Vilniuje jos filialas atidarytas Vilniaus gatvėje.
„Skrudintą kavą jau seniai pardavinėjame interneto svetainėje kavosbankas.lt. Prieš kelerius metus Kaune atidarėme nedidelę gourmet kavinukę-krautuvėlę „Kavos karieta“, po to nusprendėme rimtai žengti į kavinių verslą“, – priešistorę pasakoja Daina Bytautaitė-Motiejūnienė, UAB „Green Cafe“ rinkodaros skyriaus vadovė.
Pasak jos, „Green Cafe“ pateikiamos kavos kokybė kontroliuojama kone nuo sėklos iki puodelio. Pavadinime akcentuojama, kad kavos pupelės iš 20-ies pasaulio šalių atvežamos neskrudintos. Beje, „Green Cafe“ šeimininkas turi savo kavos plantaciją Brazilijoje, Pedregulho vietovėje. 100 ha dydžio žemės plotą kavai auginti p. Vilčinskas išsinuomojo iš vietos gyventojų, jie ir prižiūri kavos krūmus. „Gavę pupelių siuntą pirmiausia specialia įranga patikriname jų kokybę. Jei ji netinkama, partiją siunčiame atgal. Pupeles skrudiname patys, naudodami bene moderniausią Baltijos šalyje techniką“, – pasakoja p. Daina.

Siūlo retų rūšių
„Green Cafe“ siūlo apie 26 kavos rūšis. Iš keturių skirtingų rūšių kavos pupelių kava ruošiama klasikiniais būdais.
Dar 26 rūšių kava pateikiama vadinamajame „brew“ bare, baristos ją ruošia 10 skirtingų būdų.
Kavos gurmanams „Green Cafe“ išduoda specialias knygeles, kuriose sužymimos jau ragautos kavos rūšys. Čia galima paragauti ir trijų itin retų kavos rūšių – „Indonesia Luwak Kayumas Estate“ (puodelis – 11,60 Eur), „Jamaica Blue Mountain“ (5,80 Eur) ir „Yemen Mocha Matari“ (2,90 Eur). „Green Cafe“ valgiaraštyje yra ir vaikams tinkamos kavos, klasikiniais būdais ji ruošiama iš cikorijos.
„Propaguojame lėtą kavos kultūrą. Kavą pilstome į pašildytus keraminius puodelius, kad svečiai ja galėtų ilgiau pasimėgauti“, – pasakoja p. Bytautė-Motiejūnienė. Prie kavos siūloma įvairių užkandžių ir saldumynų.