Apie kavą – lengvai

Kava – puiki tema ir dingstis pokalbiui. Apie ją gali šnekėtis gurmanai, mokslininkai, kultūros antropologai ar įkvėpimo ieškotojai. Dingsčių ir temų jiems susitikti siūlo manufaktūros „Crooked Nose & Coffee Stories“ rengiama kavos konferencija „Dark Times“, spalio 25 d. vykstanti Vilniaus galerijoje „Vartai“. Kavos meistrai iš Lietuvos ir užsienio mėgins į kavą pažvelgti iš aštuonių kampų – tiek planuojama pranešimų.

VŽ „Savaitgalis“ kalbėjosi su konferencijos dalyviu dizaineriu, keliautoju ir žurnalistu Brianu W. Jones'u – lengvai, apsieidami be gurmaniškų ar antropologinių intarpų. Mat į kavą galima žvelgti ir kaip į aplinkybes, tepusias ratus gyvenimo posūkiuose.

Rašo iš meilės
Iš JAV kilęs, šiuo metu Švedijoje gyvenantis dizaineris pirmiausia žinomas dėl tinklaraščio „Dear Coffee I Love You“. Kaip matyti iš pavadinimo – Brianas mėgsta kavą ir dalijasi jos atradimais. Vis dėlto tekstuose slypi ne tik meilė, bet ir gilus išmanymas.
„Pradėjęs rašyti daugiausia ieškojau saitų tarp kavos ir dizaino. Dizaineriai dažnai geria kavą – ji yra rytinių ritualų dalis, arba gelbsti plušant per naktį, – paprašytas prisiminti kelią nuo dizaino iki kavos, sako Brianas. – Vėliau ėmiau ieškoti dizaino kūrinių, kuriuose būtų vaizduojama kava, o dar vėliau – kavos platintojų, pasižyminčių dėmesiu dizainui.“
Anot pašnekovo, jų nėra daug. Gal todėl, kaskart aptikus įdomaus dizaino, jam kirbėdavo noras apie jį parašyti.
„Susipažindamas su kavos dizainu, nejučiomis susipažinau ir su kava“, – šypteli jis. O susipažinęs ėmė pasakoti ir apie šią pažintį – kaip pats ruošia kavą, kaip ją mala, kokią renkasi. Kad, kaip pats sako, ir kiti sužinotų, kokia kava galinti būti.

Kultinė, bet nuvertinta
Aukščiausios rūšies kava turi savo rinką, ir ji vis auga, tikina pašnekovas. Augimą jis pastebi ne tik Europoje, espreso žemyne, bet ir tuose JAV miestuose, kur iki šiol buvo geriama tik filtrinė, be to, silpna kava.
„Gal tai kartos bruožas, bet akivaizdu, kad trisdešimtkelerių metų žmonės bodisi masine produkcija, kurią mėgsta mūsų tėvai. Nenorime didelių prekių ženklų, mus labiau domina rankų darbo, meniškeni, išskirtiniai daiktai. Jei žinome, kad jie buvo kurti su aistra ir susidomėjimu, mūsų akyse išauga tokių daiktų vertė, – kalba Brianas. – Jei galiu paragauti ko nors puikaus, kodėl turėčiau rinktis prastesnį variantą? Kas norėtų susitikti su draugais vakarienės „McDonald's“?“ Jo įsitikinimu, jei išgali įsigyti taurę „Carlsberg“ alaus bare, veikiausiai nenuskursi skyręs truputį daugiau įdomesniam skoniui.
Vis dėlto kava – net išskirtinė – yra sąlygiškai nuvertinta.
„Jei neskaičiuosim kvailos kavos „iš kakučio“, brangiausia pasaulio kava tekainuoja 120 USD už puskilogramį, – skaičiuoja jis. – Matau čia takoskyrą tarp to, kaip žmonės mėgsta kavą ir kaip ją įvertina finansiškai. Manau, aukštos kokybės kava turės brangti, kad jos gaminimas būtų ekonomiškai tvarus: mes investuojame vis daugiau lėšų į įrangą, keliaujame į atokius ūkius, daugiau mokame ūkininkams, bet puodelis kavos stipriai nebrangsta.“
Kokybiška kava, be abejo, brangesnė nei malta nedidelio prekybcentrio kava, bet, jo nuomone, ji turėtų būti dar brangesnė.

Daug mums reikšmingų dalykų nutinka prie kavos puodelio. Paprašėme Briano W. Jones'o įvardyti jam reikšmingiausius.

Pirmasis kavos puodelis
Neišgėriau viso puodelio – tik paragavau. Kava atrodė pasišlykštėtina. Man buvo kokie 10 metų. Vieną rytą turėjau anksčiau nei visada keltis į mokyklą. Pasiskundžiau patėviui, koks esu pavargęs. „Pabandyk“, – pasiūlė jis man kavos. Manė, kad ji mane prabudins. Tai buvo viena pigesnių prekybos centro kavų, skonio – nelyginant purvinas vanduo. Prisipyliau daug pieno, prisibėriau cukraus, bet tai vis tiek negelbėjo.
Kitą kartą kavos ragavau tik paskutiniais mokyklos metais, kai dirbau „Starbucks“ kavinėje. Kartais ten tekdavo ragauti įvairių rūšių kavos, ir jos man visos nepatiko. Žmonės prašydavo patarimo, o aš sakydavau: „Visų jų skonis man kaip purvo.“ Ko gero, netiko man tas darbas.

Svarbiausias pokalbis prie kavos
Maždaug prieš metus begeriant kavą mano dabartinis verslo partneris papasakojo turįs idėją pradėti kavos skrudinimo verslą ir paklausė manęs, ar padėčiau jį įsukti („Supersonic Coffee“ Kalifornijoje) ir galėčiau būti atsakingas už mūsų dizainą. Sutikau.
Nuolat dirbau su įvairiomis kavos kompanijomis kaip konsultantas arba dizaineris. Bet šis pokalbis buvo kitoks – galimybė pradėti kai ką visai naujo.

Puodelis, pasukęs karjeros kelią
Papasakosiu apie puodelį, pakeitusį požiūrį į kavą. Svečiavausi pas bičiulį dizainerį Meine, šiaurrytiniame JAV kampe. Vieną rytą gėriau kavą – kai dabar galvoju, tai nebuvo ypač gera kava. Tačiau lauke buvo tamsu ir šalta, o aš sėdėjau šiltoje, jaukioje virtuvėje, gerdamas karštą kavą, paruoštą prancūzišku kavinuku. Pamaniau sau – kaip vis dėlto ją dievinu! Nemėgau iki tol, bet tą akimirką kava man pasirodė geriausias dalykas pasaulyje. Užsirašiau bloknote: „Dear coffee, I love you“ („Miela kava, myliu tave“) ir sumaniau pradėti rašyti trumpus tekstukus. Rytinėmis valandėlėmis, kol geriu kavą. Vienas puodelis – viena istorija. Ši mintis išaugo į mano tinklaraštį. O kavos puodelis pasuko mane iš grafikos dizainerio kelio į dizaino darbus kavos industrijos srityje.

Kava padaryti įspūdžiui
Ko gero, rinkčiausi Kenijos kavą – tai mano mėgstamiausia kavos šalis. Saldi, elegantiška, išskirtinė kava, gal net unikali. Ruoščiau ją užplikydamas – pvz., su „Chemex“ arba „V60“ kavinukais, kad sukurčiau ypač švarų skonio pojūtį.

Niekada neragauta, bet trokštama
Nesinorėtų sakyti, kad jau viską ragavau... Kartais geri skrudintojai dirba su ypač mažų ūkių savininkais, auginančiais kad ir penkis hektarus kavamedžių. Kartais iš šių hektarų teišeina 100 kg geros kavos, o kitais metais – nė tiek. Taigi pasiūla ribota. Net jei paragauji „pačios pačiausios“ kavos, tikimybė dar kartą gauti tokios pačios – ypač maža.
Jei galėčiau rinktis, darkart ragaučiau nedidelio Kenijos kooperatyvo „Mugaga“ kavos. Vis dar prisimenu jos skonį – tarsi karštas, lydytas sviestas, dvelkiantis juodaisiais serbentais. Vėliau mėginau aplinkinių ūkių kavos, bet niekad neradau to paties.