Užduotis: pavalgyti Nidoje

„Naujausi naujokai“ – nuo birželio viešbutyje „Jelita“ veikiantis kaukazietiškos virtuvės restoranas „Grill 7“. Tikėtina, skaičius 7 jo pavadinime nereiškia, jog tai – septintoji maitinimo įstaga toje pačioje vietoje: prieš „kaukaziečius“ čia veikė „kinai“, „Čili picerija“ ir t. t. „Grill 7“ vadovas Liutauras Markevičius Nidoje taip pat nėra naujokas.

„Grill 7“ triūsia kaukazietiškos virtuvės meistras Vazgenas Kazarianas. Virtuvė čia puiki – teko girdėti giriant ir „labai gerai paruoštus šonkauliukus“, ir plovą. Ne tik girdėti, bet ir šio to paragauti.

Vėlyvą liepos pradžios vakarą, po saulės laidos, užsukome į „Grill 7“. Žmonių nėra, kepsnių nėra, – pasirodo, pirmadieniais valoma kepsninė. O karštymo vis tik norisi. Gal dar ko liko? Liko sriubos. Gaunu didelį dubenį šviežių daržovių sriubos (15 Lt), tikrai labai skani. Daugiau tą vakarą virtuvėje nebuvo likę nieko, tik vyno bare. Padavėjas pasiūlo makedonietiško. Beje, restorano vyno sąraše esantis vynas – iš Makedonijos vyninės „Bovin“, ji antrus metus Lietuvos vyno čempionate išrinkta Geriausia metų vynine.

Neįtikėtina – raudonasis iš dėžutės, – džiuginantis vynas. Taip pat iš dėžutės pilstomas„Riesling“ tokio įspūdžio nepalieka. Tiesą sakant, jis nepalieka jokio. Užtai iš ‚Merlot‘, ‚Cabernet Sauvignon‘ ir ‚Vranec‘ vynuogių pagamintas „Alexandar“ buteliuose – puikus, vien dėl jo čia verta užsukti.

Verta ir dėl aptarnavimo. Negiriant, – „Grill 7“ personalas yra puikus, bent jau iš asmeninio patyrimo. Kainos – prie aukštesniųjų Nidoje. Jo vadovas sako, kad jos atliepia produktų kokybę ir pastangas jų įsigyti. O Klaipėdos rajone nuolatos gauti geros mėsos kepsniams, ypač avienos, – sudėtinga. „Nebuvome numatę, kad žaliavų paieškoms reikės skirti tiek daug pastangų ir laiko. Tiesa, kol kas su daržovėmis problemų nėra, ūkininkai jų siūlo šviežių ir geros kokybės“, – yra sakęs p. Markevičius. Žuvų restoranas perka iš vietos žvejų.

Visai netoliese, per kelis kiemus, viešbutyje „Nerija“ veikia restoranas tokiu pačiu pavadinimu. Jį galima vadinti vieninteliu tikru restoranu visoje Nidoje, atitinkančiu žanro reikalavimus, – su baltomis staltiesėmis, skirtingomis taurėmis skirtingam vynui, puikia, į Viduržemio jūros regioną besiorientuojančia virtuve, geru aptarnavimu. Tiesa, čia taip pat nepigu. Tačiau kaina atitinka kokybę. Maistas „Nerijoje“ stabiliai geras ir įdomus, – kaip ir vyno sąrašas.

Kad nuomonė apie maitinimo įstaigas Nidoje nebūtų „į vienus vartus“, pasirankiojome jų daugiau.

„Aš išskirčiau keletą vietų Nidoje, į kurias užeinu kasmet. Viena jų – baras „In Vino“. Gal kažkam pabodęs, tačiau visuomet mielas, išlaiko gerą atmosferą. Nesvarbu, kad vyno sąrašas čia nesikeičia daug metų (gal tik vyno kainos kyla, bet jis išties visur brangsta). Patiekalai irgi beveik tie patys: „Caprese“ salotos, marinuotos alyvuogės, mamos kotletukai, triušis, šokoladinis suflė, kurį mūsų kompanijos vaikai vadina „keksiukais“. Kokybė čia išlieka stabili. Kaip ir draugiškas, greitas aptarnavimas.

Beje, aptarnavimas šiemet man pasirodė puikus visur, kur tik  teko lankytis. Jauno kolektyvo darbas „Kitchen“ – puikus. Tiesa, pietauti šiemet čia neteko, tačiau viršutinėje terasoje aptikome, jog vyno pasirinkimas čia įdomus, o jo kainodara – liberali.

Norėčiau paminėti ir „Sensus Grill and Wine“ restoraną. Sunku patikėti, – čia galima gauti šviežios puikiai pagamintos žuvies! Tie, kurie dažnai poilsiauja Lietuvos pajūryje, mano nustebimą supras.

Su vynais čia šiek tiek problematiška, jų kokybė ir pasirinkimas ne itin tinka prie puikaus maisto. Padėtį gelbsti atskiras vyno lapas, kuriame – šių metų Lietuvos vyno čempionato prizininkai. Deja, tik vieno importuotojo, bet tai jau šis tas.

Ir restorano personalą norėčiau pagirti“, – VŽ „Savaitgaliui“ pasakojo šampano ekspertė Jolanta Smičienė.

Senbuviai nusileidžia

Kolegė Marta, beje, vegetarė, pasakoja restorane „Kuršis“, esančiame pačiame kurorto centre, užsisakiusi didžkukulių su varške. Atnešė su spirgais, nors apie tokį padažą meniu nebuvo užsiminta.

Tiesą sakant, seniai veikiantis „Kuršis“ kasmet vis prastėja, nors valgytojų jame, priešingai nei greta, per tvorą esančiame restorane (apmaudu, tačiau jo pavadinimas niekaip neiškyla iš atminties, o Nidos informacinio centro svetainė, deja, pateikia informaciją vos apie kelias kurorto maitinimo įstaigas), nuolatos daug.

„Kuršyje“ teko pietauti vėlyvą rudenį. Tiksliau, gerą valandą pralaukus užsakyto maisto – bulvinių blynų (jie čia skanūs, kad ir ką sakytum), ir nesulaukus ne tik jų, bet ir menkiausios užuominos, kad blynai vis dėlto bus iškepti, teko eiti lauk, nusipirkti „Maximoje“ produktų ir pasigaminti pietus patiems, – ne sezono metu Nidoje veikia tik „Kuršis“.

Suprantama, vasarą jame tenka palaukti ne ką trumpiau. „Užtrukome apie pusantros valandos: 10 min. laukdami, kol kas nors prieis (susiradome padavėją ir paprašėme, kad atkreipų į mus dėmesį), tada 10–15 min. laukėme gėrimų, dar kokias 25 min. – patiekalų. Tas pats su sąskaita“, – lenkia pirštus kolegė. Priduria, jog prie kompanijos prisėdęs jaunuolis, dirbantis padavėju kitoje Nidos maitinimo įstaigoje, su profesiniu džiugesiu vardijo aptarnavimo klaidas: paprašius vandens iš čiaupo, padavėja neperspėjusi atnešė mineralinio buteliuką ir net nepaklausė, kokio svečias norėtų – gazuoto ar ne; numetusi įrankius ant žemės, juos pakėlė ir lyg niekur nieko padėjo atgal ant stalo; paprašius naujų, ilgai jų nepakeitė – laukti įrankių, kai patiekalas jau ant stalo, dar didesnė kančia nei laukiant patiekalo.

„Įmantresni kepsniai „Kuršyje“ kainuoja daugiau nei „Kitchene“, – įspūdžiais dalijasi kolegė.

Palyginome ir mes – vištienos kepsnius minėtajame restorane „per tvorą nuo „Kuršio“, ir taip pat minėtame „Kitchen“. Kainos – beveik vienodos, apie 24 Lt. O kalbant apie vienos ir kitos lėkštės turinį skonio bei išvaizdos požiūriu, jis galėtų būti vaizdi mokomoji medžiaga kulinarijos mokyklų studentams. Užtenka pasakyti, kad garnyras pirmajame buvo „senoviškai“ skiltelėmis supjaustyti pomidorai, rauginti ir žali agurkai, krūvelė morkų, kelios apelsino skiltelės, taip, kaip gali pamatyti kokiame gūdžiame provincijos užkampyje. Pati vištiena – sausa kaip padukas. O charčio sriuba čia buvo puiki – tiršta, aštri, soti.

Kolegė Marta pataria: naktį Nidoje nuo bado gelbsti pašiūrė „Kaštonas“ prieplaukos prieigose, ji dirba iki 3 val. ryto.

***
Tekstas skelbtas rugpjūčio 3 d. dienraštyje "Verslo žinios".