Atėjo laikas investuoti į Giraitės ginkluotės gamyklą!

Publikuota: 2021-12-01
Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas
Nuotrauka iš asmeninio albumo
svg svg
Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas Nuotrauka iš asmeninio albumo
BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Trumpai aptariame Giraitės ginkluotės gamyklos (GGG) realijas ir ateities iššūkius, siūlome sprendimus, ateityje leisiančius ne tik sustiprinti GGG kompetencijas, bet ir užtikrinti optimalų Lietuvos kariuomenės aprūpinimą šoviniais. Teikiami siūlymai reikalauja ne tik Vyriausybės, ministerijų pritarimo, platesnių diskusijų, bet ir ženklių finansinių investicijų.

Kauno rajone įsikūrusi, Giraitės ginkluotės gamykla (GGG) - tai valstybės valdoma akcinė bendrovė, gaminanti aukštos kokybės šaudmenis. GGG savo veiklą vykdo nuo 2000 m., o pagal paskutinės finansinės ataskaitos duomenis galima vertinti, kad įmonei sekasi gerai. Pardavimo pajamos 2020 m. sudarė 9,18 mln. Eur, o grynasis pelnas siekė 0,53 mln. Eur. Didžiausia įmonės ilgalaikė skola Finansų ministerijai nuolat mažėja ir 2020 m. pabaigoje sudarė tik 9,38 mln. Eur, kuriuos GGG turės grąžinti iki 2032 m. 

Įmonė, turėdama stambių užsakymų, gali gamybą vykdyti trimis pamainomis. Gamykla gamina dviejų tipų 5,56x45 mm ir 7,62x51 mm mažo kalibro šovinius, skirtus NATO valstybių kariuomenėms, sportui ir medžioklei bei šovinių komponentus. Gaminama produkcija daugiausiai yra eksportuojama į ES šalis, Ukrainą bei JAV.

Dabarties ir ateities tendencijos

2020 m. sumažėjo karinių šovinių užsakymų GGG, pvz. NATO Paramos ir įsigijimų agentūros (angl. NSPA) užsakymai krito net 70 %, o pardavimai augo civilinėje šaudmenų rinkoje. GGG direktorius metinėje 2020 m. ataskaitoje pažymi, kad varžytis civilinėje šovinių rinkoje yra labai sudėtinga - dėl didelės konkurencijos, įsigyjamų mažų kiekių, sudėtingesnės logistikos. Todėl dirbant civilinių šaudmenų rinkoje pelningumas niekad nebus didelis. Be to, direktorius atkreipia dėmesį, kad gaminant didesnių šovinių kalibrus didėja įmonės pajamingumas.

Nemokami naujienlaiškiai į savo el. pašto dėžutę:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 

GGG yra priskirta prie antros kategorijos nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių įmonių, tad jos galimybes pritraukti investicijas sąlygoja įstatymai.  Nieko nuostabaus, jog Vyriausybei vengiant investuoti į GGG, investuotojai, norintys prisidėti prie GGG gamybos pajėgumų didinimo, turi sulaukti Seimo ar Vyriausybės pritarimo bei atitikti investuotojui keliamus reikalavimus, o tai reikalauja daug laiko bei pastangų.

Pasak Krašto apsaugos ministerijos (KAM) Gynybos resursų agentūros direktoriaus Sigito Dzekunsko, vadovaujantis ES teisės aktais yra draudžiama tiesiogiai taikyti pirmenybę vietos gamintojams, tad Lietuvos kariuomenei reikalingi šaudmenys yra įsigyjami per NSPA. Vykdant pirkimą per NSPA varžosi NATO, ES šalių šovinių gamintojai, kur dažniau laimi tie, kurie gamina daug, nes tada kaina daug patrauklesnė.  

Ginkluotei bei kariavimo būdui kintant, griežtėjant aplinkosaugos reikalavimams, keičiasi ir reikalavimai mažo kalibro šoviniams kurie būtų naudojami ateityje.

Jau kurį laiką JAV kariuomenė intensyviai bando tarpinį 6,5 mm (Creedmor) kalibrą vietoje šiuo metu naudojamo 5,56 mm ar 7,62 mm kalibro pėstininkų skyriaus ginkluotėje.

Kita tendencija – aplinkosaugos reikalavimų griežtėjimas. Tai reiškia, kad ateityje gaminant šovinius nebus galima naudoti švino (naudojamas kulkos šerdyje) ir vario bei bronzos lydinių (naudojami tūtai). Turės būti kuriamos alternatyvios medžiagos su panašiomis techninėmis savybėmis.

 Kalbant konkrečiai apie 5,56 mm ir 7,62 mm kalibro šovinių gamybą reikia atkreipti dėmesį apie vykstančius pokyčius ES gamyklose. Šiuo metu Vyšegrado šalių mažo kalibro šovinių gamintojai perorientuoja gamyklas siekiant pradėti NATO standarto mažo kalibro šovinių gamybą.

Pasaulyje yra tik keletas gamyklų gaminančių šoviniams reikiamas kapsules. Kapsulių gamyba ir tiekimas yra šovinių rinkos „butelio kakliukas“.

Kalbant apie Lietuvos kariuomenės poreikius būtina pabrėžti, kad būtų ir stambesnio kalibro šovinių poreikis, kaip antai 12,7 mm - sunkiesiems kulkosvaidžiams bei snaiperiniams ginklams, 30 mm - JAV gamybos Bushmaster MK44 pabūklams montuojamiems naujai įsigytose “Boxer” pėstininkų kovos mašinose. Šiuo metu KAM vis dar vyksta diskusijos dėl tolimesnių pėstininkų kovos mašinų įsigijimų, tačiau tikėtina, kad jos būtų ginkluotos 12,7 mm arba 30 mm ginkluote. Vertinant ateities Lietuvos kariuomenės ir kaimyninių NATO valstybių vykdomus pėstininkų kovos mašimų ir šarvuočių įsigijimo projektus galima teigti, kad poreikis 12,7 mm ir 30 mm šoviniams ateityje regione tik didės.

Tam tikros, kad ir minimalios, pastangos siekiant užsitikrinti reikiamų šovinių bei ginkluotės tiekimo grandinių apsaugą duotų ženkliai geresnį atgrasymo efektą esamų ir artėjančių geopolitinių lūžių fone potencialių oponentų atžvilgiu. Tokiu atveju reikėtų diegti naujas šovinių gamybos, testavimo, sertifikavimo linijas, gauti reikiamas licencijas ar išmaniai pasinaudoti pramoninio kompensavimo, kitaip vadinamo ofsetu, mechanizmu ateityje įsigyjant technologijas iš strateginių partnerių.

Ką vertėtų keisti?

Siekiant, kad GGG atlieptų tiek į Lietuvos kariuomenės, tiek į kitų saugumo sektoriuje dirbančių įstaigų lūkesčius bei pokyčius ginkluotės rinkoje, į GGG valdybą, kurią šiuo metu sudaro trys nepriklausomi bei du deleguoti Finansų ministerijos nariai, būtų prasminga įtraukti gynybos ir saugumo institucijų atstovus arba reguliariai su jais konsultuotis.

GGG turėtų aktyviau komunikuoti apie gaminamą produkciją bei savo ateities viziją Lietuvoje ir regione vykstančių renginių, skirtų gynybos pramonei, metu, kaip antai: JAV ir Lietuvos gynybos forume, BALTIC Miltech Summit, Live firing show.

Šiuo metu susidariusi mažo kalibro šovinių deficito situacija JAV civilinėje rinkoje gali būti sėkmingai išnaudojama GGG siekiant įsitvirtinti šioje didelėje rinkoje. Tokiam veiksmui yra būtinas tinkamas priėjimas ir strategija susirandant reikiamą partnerį JAV.

Siekiant užtikrinti minimalią šovinių tiekimo grandinių apsaugą Lietuvos kariuomenei yra rekomenduojama ne tik išlaikyti esamą GGG pajėgumą, bet ir jį plėsti atsižvelgiant į ateities tendencijas.

Žinant, kad kai kurios ES šalys sėkmingai naudojasi numatyta išimtimi Sutarties dėl Europos Sąjungos veikimo 346 straipsnyje, yra būtina iš naujo vertinti ar Lietuvos kariuomenė galėtų tiesiogiai iš GGG įsigyti jų gaminamos produkcijos. Tokiu būdu nereikėtų skirti lėšų NSPA tarpininkams, bei lėšos skiriamos šoviniams įsigyti tektų ne užsienio, o Lietuvos gamintojui. 

Aštrėjant konkurencijai dėl 5,56 mm ir 7,62 mm kalibro NATO tipo šovinių gamybos, yra privaloma būti inovatyviais ir rinkai pasiūlyti šovinius, pagamintus iš medžiagų labiau tausojančių aplinką. Šioje vietoje prie progreso galėtų prisidėti Lietuvos mokslo institucijos ir tyrimų centrai.

Esant galimybei pradėti .30-06 Springfield, .300 Winchester Magnum, bei .338 Lapua Magnum tipo šovinių gamybą, nes jie yra ir bus paklausiausi rinkoje vidutinėje perspektyvoje.

Vertinti JAV tyrimo rezultatus dėl 6,8 mm (Creedmor) kalibro šovinio efektyvumo, ir esant finansavimui pradėti šio tipo šovinių gamybą, prieš tai užsitikrinus kontraktus.

Naudojantis ofseto mechanizmo galimybėmis ir strateginio partnerio geranoriškumu praplėsti GGG kompetencijas vietoje gaminant 12,7 mm ir 30 mm šovinius.

Kartu su kaimyninėmis ES/NATO valstybėmis svarstyti galimybę kurti regioninį šovinių kapsulių gamybos pajėgumą.

Svarstyti apie galimybes pritraukti investuotojus, atitinkančius nacionalinio saugumo interesus,  jei Vyriausybė nėra pasirengusi plačiai investuoti į GGG plėtrą perspektyviausiose kryptyse.

Komentaro autorius – Donatas Palavenis, BPTI jaunesnysis mokslo darbuotojas

Autoriaus nuomonė nebūtinai sutampa su redakcijos pozicija.

Pasirinkite jus dominančias įmones ir temas – asmeniniu naujienlaiškiu informuosime iškart, kai jos bus minimos „Verslo žiniose“, „Sodros“, Registrų centro ir kt. šaltiniuose.

Rašyti komentarą 0
Gerų naujienų ilgesys 2

Jei kas sekėte pirmadienio naujienų srautą, turėjote pajusti, kad pilnatis veikia mūsų sąmonę. Gal tai tik...

Nuomonės
05:50
Miražo gaubiama reforma 5

Vyriausybės pažadėta mokesčių reforma – tarsi miražas, kurį fata morgana kelia vis toliau už horizonto.

Nuomonės
2022.01.18
Neužmigti starte 2

Konkurencinėje kovoje dėl investicijų koja kojon turėtų žengti ne ką mažiau svarbi kova dėl talentų. Neturint...

Nuomonės
2022.01.17
N. L. Chruščiova. Kazachstanas ir Rusijos imperijos kaina

Kazachstane išsilaipinęs Rusijos elitinio dalinio „Specnaz“ (Rusijos kariuomenės smogiamųjų pajėgų)...

Nuomonės
2022.01.15
R. Vilpišauskas. Ar reikėtų remti nuostolius dėl sankcijų patiriantį verslą? 4

Klausimas apie valstybės poziciją dėl paramos verslui, kai jis patiria nuostolių dėl valstybių tarpusavio...

Nuomonės
2022.01.14
Žingsniai finansinio ešafoto link 2

Virš įmonių vadovų galvų kyla naujas Damoklo kardas – Lietuvoje formuojama praktika, kai už nesumokėtus...

Nuomonės
2022.01.14
U. Armalis. Turizmas nuostolius skaičiuoja rudenį

Peržvelkime, kokie metai buvo turizmui, kuris, pasak Vyriausybės, buvo paaukotas visuomenės sveikatos labui...

Nuomonės
2022.01.13
NT rinka: kaitino, kaitino, bet neiškepė 1

Rekordais, nerimu ir transformacija šiandien gyvena nekilnojamojo turto (NT) sektorius. VŽ apklausoje...

Nuomonės
2022.01.13
M. Jundulas. Strateginis kompasas darbdaviams: ko susirinksime į biurą

Šiandien galime sakyti, kad visuomenės ir verslo nerimas dėl pandemijos sumažėjo, o dabartinė situacija tapo...

Nuomonės
2022.01.12
Prezidento pusiaukelė: į kažkur ar iš kažkur 26

Graži, šventiška pradžia. Dar gražesni ir nuoširdesni pažadai tautai, t. y. mums. Galime neabejoti – tokie...

Nuomonės
2022.01.12
Kapitalo poreikis brangins pinigus

Neslopstantį pagreitį demonstruojanti infliacija palieka vis mažiau vilčių, kad dar ilgai bus galima naudotis...

Nuomonės
2022.01.11
Viešumas po užraktu 10

Įmonių vadovų duomenų viešumas gali tapti tabu: tuo rūpinasi Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI),...

Nuomonės
2022.01.10
T. Stonkienė. Filmą primenanti darbo rinka 5

Kalbama, kad vienas praėjusių metų top serialų, susijusių su kalmarais ir žaidimais, yra ne kas kitas, kaip...

Nuomonės
2022.01.09
E. Leontjeva. Apie šimtus milijonų vertą atsakomybę 1

2021-ieji atskleidė tai, kas ramiais laikais yra nematoma ir nevertinama. Verslininkus netikėtai giria už...

Nuomonės
2022.01.08
Molinės caro kojos, arba Akligatvis nebetoli

Lietuvos valdžios institucijų tarpusavio vaidai jau susilaukė ir užsienio žiniasklaidos dėmesio – „Financial...

Nuomonės
2022.01.07
Kai verslas skuodžia lyg olimpinis čempionas 1

Visų skeptikų ir senų bambeklių pykčiui Lietuvos verslas dar sykį įrodė, kad yra gajus ir gyvybingas. Ne...

Nuomonės
2022.01.06
A. F. Rasmussenas. NATO negali nusileisti dėl Rusijos 1

Kai, eidamas NATO generalinio sekretoriaus pareigas, pirmą kartą susitikau su Rusijos prezidentu Vladimiru...

Nuomonės
2022.01.05
N. Roubini. 2022-uosius temdantys debesys 2

Nepaisant nuosmukių ir nerimo dėl naujų COVID-19 atmainų, ekonomikoms ir rinkoms daugelyje pasaulio šalių...

Nuomonės
2022.01.05
Jei Gizos piramidės statytojai dirbtų Vilniuje 24

Vilniuje, ant Šeškinės kalvos, griovimo darbus vakar pradėjusi technika skelbia dešimtmečius stūksančių...

Nuomonės
2022.01.05
Keliais nudundėjusios pastangos 8

Valstybinė mokesčių inspekcija (VMI), nusižiūrėjusi papildomą pajamų šaltinį, esą galintį pagausinti mokesčių...

Nuomonės
2022.01.04

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Valdyti Sutinku