Ką valgė prezidentas A. Smetona

Zita Rimkienė, restorano „Mykolo 4“ direktorė, pasakojo, kad, sumanę pasiūlyti šventinius tarpukario pietus, siekė žmones paskatinti dalyvauti Vasario 16-osios renginiuose, o po jų pasisotinti. Anot restorano vadovės, šventinis valgiaraštis buvo sudarytas interpretuojant 1925 m. Kaune išleistos knygos „Virėja. Praktiškas šeimininkės vadovas“ receptus: „Originaliais receptais griežtai nesivadovavome, nes mūsų skoniai jau pakitę. Pavyzdžiui, desertui „Vyšninis leguminas“ trūko skonio, tad pastiprinome jį šokoladiniais putėsiais.“

Pasak p. Rimkienės, tarpukario Kauno virtuvė pasižymėjo paprastumu: „Lietuviai virtuvėje nuo seno buvo konservatyvūs, taip išliko dar barokinės virtuvės tradicijos. Tiesa, tarpukariu nuo sunkių patiekalų pereita prie lengvesnių, mažėjo porcijos. Virtuvė ryškiai modernėjo, nors patiekalai vis dar išliko paprasti.“

Pirmieji pokyčiai

Justina Minelgaitė, Istorinės Lietuvos Respublikos prezidentūros Kaune istorikė, pasakoja, kad tarpukariu sparčiai didėjo ir įvairėjo maisto produktų pasiūla – „Maistas“, Pieno centras per visą Lietuvą kūrė savo filialų tinklą. Anksčiau žmonės vartojo daugiausia mėsos ir grūdinių kultūrų, bet tarpukariu pradėjo valgyti daugiau daržovių. 1932 m. Kaune atsirado pirmoji vegetariška kavinė.

Istorikė pasakoja, kad, augant pajamoms, žmonės galėjo įsigyti ir išbandyti daugiau produktų, apie kuriuos sužinodavo iš reklamos: „Šeimininkės, žurnaluose pamačiusios gerai išreklamuotą produktą, būtinai užsigeisdavo jį išbandyti.“

Tarpukario Lietuvoje jau buvo galima užsisakyti ir maisto į namus: „Kavinės siūlė iškepti kumpių ar užkandžių ir juos atvežti nurodytu adresu. Kita vertus, tų pačių kumpių buvo galima nusipirkti ir parduotuvėse. Reklama išradingai siūlė kumpių siųsti giminėms į Ameriką.“

Kauno elito stalas

Anot istorikės, tarpukario Kauno elito pietų stalą įprastai sudarydavo 2–3 patiekalai: sriuba, karštasis patiekalas ir desertas, o vakarienei prie arbatos buvo valgomi šaltieji patiekalai: „Mėgstamiausios buvo kopūstų ir barščių sriubos, o karštieji patiekalai galėjo būti kepsniai, maltiniai, tuo metu vadinti bifšteksais, zrazais. Iš esmės tai buvo šventiniai patiekalai, kurie tarpukariu vis dažniau atsirasdavo ir ant kasdienio pietų stalo. Populiariausi ne mėsos: sklindžiai, kukuliai ir netgi cepelinai, tik tuo metu receptuose jie vadinti trintų bulvių virtiniais. Buvo mėgstamas bulvių plokštainis, įvairūs blynai: nalesnikai, lazankės. Desertui ant stalo atsirasdavo egzotinių vaisių, tuo metu tai buvo apelsinai, bananai, vynuogės.“

Pasak p. Minelgaitės, tik aukštuomenės vartoti produktai, tokie kaip kava ir kakava, tarpukariu palengva pradėjo rastis ant visų miestiečių stalo, o neįstengiantys nusipirkti tikros kavos rinkosi jos pakaitalus.

Pietaudavo namuose

Istorikė pasakoja, kad pietauti buvo įprasta namuose. Tarkime, rašytojas Balys Sruoga pietų visada grįždavo namo. Vėlavimas į šeimos pietus buvo netoleruojamas. Vienos šeimos prie stalo sėsdavo apie 12 val., kitos –14 val. Vakarieniaujama buvo apie 20 val.

„Šeimos pietų stalas būtinai buvo dengiamas balta staltiese, tokie šeimos pietūs trukdavo 2–3 valandas. Viengungiai pietaudavo kavinėse arba grįždavo namo, nes dažniausiai turėjo šeimininkes, kurios jiems gamindavo“, – šypteli pašnekovė.

Valgiaraščiai

Populiariausiomis pietų vietomis Kaune istorikė vadina Konrado kavinę ir restoraną „Metropolis“.

Anot jos, maitinimo įstaigų meniu matome labai daug užsienietiškų pavadinimų. Pavyzdžiui, kavinės „Trys milžinai“ valgiaraštį 4-ojo dešimtmečio pabaigoje sudarė bulionas, barščiukai, lydekos arba lašišos polianka. Antrasis patiekalas galėjo būti totoriškas bifšteksas, Hamburgo bifšteksas, Holšteino šnicelis, šašlykas, filė wellington. Tame pačiame meniu šalia užsienietiškų pavadinimų buvo ir paprastų patiekalų, tokių kaip rūgštus pienas su bulvėmis arba silkė su cibuliais.

Anot pašnekovės, restorane, skirtingai nei kavinėje, buvo parduodami stiprieji gėrimai: „Kavinėse buvo gurkšnojama tik kava, o restoranuose buvo galima įsigyti alaus, krupniko, konjako, degtinės.“

To meto mėgstamiausias gėrimas buvo ne visai lietuviškas, bet senas tradicijas Lietuvoje jau turintis krupnikas. Būtent šią žolelių ir midaus trauktinę gamino kai kurie Kauno restoranai.

Kauno arbatėlė

Kauno elitas mėgo rinktis popiečio arbatos. Bičiuliai susitikdavo 17 val. vaišintis arbata, kava su pyragais ir vieno kąsnio sumuštiniais. Istorikė pasakoja, kad šios arbatėlės buvo rengiamos ne tik restoranuose, bet ir namuose ar pareigūnų rezidencijose.

Arbatėlės tapo labai populiarios, nes jas suruošti buvo labai pigu. Užtekdavo sumuštinių ir sausainių, o, siekiant paįvairinti arbatėlės padėklą, buvo siūloma vaisių, uogų kompoto, ledų. Kuklioms arbatėlėms užtekdavo biskvitų, didesnėms reikėdavo tortų.

Neįmantrus prezidento skonis

Pašnekovė pasakoja, kad prezidentūroje dirbo virėja, kuri gamindavo pietus šalies vadovui: „Prezidentas pusryčiauti dažniausiai eidavo su savo adjutantu apie 10 val. Ant pusryčių stalo prie arbatos buvo patiekiama duonos, sviesto, sūrio arba mėsos.“

Antanas Smetona su šeima pietaudavo 14 val. Pietus sudarydavo mažiausiai du patiekalai. Prezidentas labiausiai mėgo kopūstų, barščių sriubas ir miltinius arba bulvių sklindžius: „Prezidento pietūs buvo kuklūs, bet visada skanūs ir gražiai patiekti. Tuo visada kruopščiai rūpinosi ponia Smetonienė.“

Tarpukario protokolas

Oficialius kviestinius pietus Kaune sudarė 5 patiekalai, užsienio šalyse – 7–12. Kviestiniams priešpiečiams patiekiami 3 patiekalai, svetur – 2: karštasis patiekalas ir desertas. Lietuvoje visada buvo pateikiama ir sriuba.

„Vasario 16-osios iškilmių metu prezidentūros valgiaraštis buvo sudarytas iš 5 patiekalų. Ant stalo buvo tiekiamas šaltasis užkandis, sriuba, žuvies arba daržovių ir mėsos patiekalas bei desertas. Po vakarienės visada buvo sakomas tostas, o keliama galėjo būti nebūtinai šampano, bet ir lietuviško midaus taurė.“

Pasak p. Minelgaitės, tarpukaris pasižymėjo modernios ir tradicinės virtuvės derinimu.

„Šalia ištaigingų patiekalų vis dar buvo patiekiamas rūgpienis su bulvėmis. Būtent šis patiekalas buvo ypač mėgstamas visų trijų prezidentų“, – sako pašnekovė.

FOTOGALERIJA WEB_Vasario_16-osios_meniu (4 nuotr.)