Iš pradžių susimeskime premjero įkurtuvėms

Minėtame Gintauto Palucko ministrų kabineto užregistruotame plane – pokyčiai, susiję su mokestine ir verslo aplinka.

Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos prezidentas, jau spėjo pasidžiaugti – jam planas paliko gerą įspūdį, jis „gerai suplanuotas“, bet to, pasak jo, buvo atsiklausta verslo nuomonės.

„Vyko susitikimai su ministerijų vadovybe, ministerijos išplatino lenteles, kuriose buvo aiškiai matyti, kurios pastabos yra priimtos ir į kurias neatsižvelgta, – tokių dalykų anksčiau nebūdavo. Procesas profesionalus ir bendradarbiaujantis“, – apibendrina A. Romanovskis.  

Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) atstovai, regis, nelinkę aklai patikėti dosniais padalintais pažadais. 

„Iki šiol verslas daug kalbėdavo, prašydavo, į kai ką valdžia atsižvelgdavo, daug ko neišgirsdavo. O štai dabar atėjo nauja valdžia ir sako, kad viską padarysime, pinigų viskam užteks ir net mokesčių labai didinti nereikės. Norisi tikėtis, kad tie stebuklai išsipildys“, – sako Eglė Stonkutė, LPK ekonomistė-analitikė.

Jai atrodo, kad skaito ne Vyriausybės programą ir jos įgyvendinimo planą, o stebuklinę pasaką.

Tad labai maga kiek iš arčiau pažvelgti į kai kurias šios pasakos dedamąsias.

Verslas viliasi, kad Vyriausybė gali pritarti nuliniam reinvestuojamo pelno tarifui, kurio seniai (ir iki šiol nesėkmingai) pageidauja Lietuvos verslas. Tiesa, atrodo, kad jį norima taikyti labiau inovacijomis, ne visoms reinvesticijoms.

Projektuojamą biurokratinių barjerų naikinimą bei paramą stambioms užsienio investicijoms norėtų „pasimatuoti“ ir didelės Lietuvos verslo investicijos. Tik, ko gero, jos tokių dovanų dar „neužsitarnavo“.

 Ir, žinoma, kaip ši valdžia apsieis be socialdemokratiško mokesčių progresyvumo...

Vyriausybė planuoja Gyventojų pajamų mokesčio (GPM) įstatyme nustatyti didesnį pajamų mokesčio progresyvumą – tikisi, kad tokiu būdu aukštas pajamas gaunantys gyventojai svariau prisidės prie viešųjų paslaugų finansavimo, bus teisingiau paskirstyta mokesčių našta. 

Ši priemonė į gilesnius stalčius neguls – ją suplanuota įgyvendinti iki šių metų pabaigos.  

Ką reiškia tas socialdemokratiškas „teisingumas“? Tik tai, kad bus baudžiami tie, kurie uždirba daugiau, t. y. aukščiausios kvalifikacijos specialistai, aukštųjų technologijų įmonių darbuotojai, talentai, kuriantys aukštą pridėtinę vertę.

Beje, tenka priminti, kad GPM jau yra progresyvus: 20% tarifas taikomas, jei metinės asmens pajamos nesiekia 60 vidutinių darbo užmokesčių, šiemet tai sudaro 126.532,8 Eur, o 32% tarifas – viršijus šią pajamų ribą.

Pagirti Vyriausybę galima – už siekį atsisakyti neefektyvių mokesčių lengvatų.  

Bet čia skubama nebus: tai planuojama tik 2026 m. pabaigai.  

Ir plane net nėra įvardinta, nei kaip yra suprantamas (nors planuojamas) apmokestinimo bazės išplėtimas, nei kurias mokesčių lengvatas Vyriausybė laiko neefektyviomis. Ir kurių galėtų būti atsisakyta.

Kaip rašė VŽ, Lietuvoje galioja apie 70 įvairių mokesčių lengvatų, palengvinančių gyvenimą kuriai nors verslo ar visuomenės grupei. Vienos kainuoja brangiai, bet skatina verslumą, kitos neturi prasmės. Tik kol kas neatrodo, kad ši sritis apskritai būtų analizuojama, todėl kalbos apie lengvatų „(ne)efektyvumą“ kol kas lieka tik tušti žodžiai. Ir papildomų pajamų į biudžetą nepabarsto.

Ir čia pat vieną gerų sumanymų pliusą braukia minusas: Vyriausybė planuoja naujas lengvatas. Viena jų – ketinimas pakeisti Pridėtinės vertės mokesčio (PVM) įstatymą: nustatyti lengvatinį PVM tarifą ekologiniams ir pagal nacionalinę maisto kokybės sistemą sertifikuotiems vaisiams, uogoms ir daržovėms. Tai numatyta padaryti jau paskutinį šių metų ketvirtį.

Plano krepšelyje prismaigstyta aibė pakeitimų socialinių išmokų srityje – didinimo ir išplėtimo linkme. Tikras gražumėlis: visas problemas išspręsim, iš vienų daugiau paimsim, kitiems daugiau padalinsim.

Vėl klausiame Vyriausybės – ar iš tikrųjų dabar laikas rūpintis socialinėmis gėrybėmis, investuoti valstybės lėšas į miestų gražinimo ir kitokius abejotino skubumo ir poreikio projektus?  

Kaip sakė vienas LRT laidos pašnekovas, dabar turime kurti ne gerovės valstybę, o saugumo / atsparumo valstybę. 

Jei jau didinti mokesčius, jei jau skolintis – tai ginkluotei, šalies išsaugojimo labui. Ne metas taškytis pinigais – nes net ir, regis, neįspūdingi skaičiai, euras prie euro, suauga į didžiules sumas.   

Nota bene, galbūt G. Paluckas galėtų parodyti pavyzdį ir pats pradėti taupyti valstybės lėšas: ar taip jau nugyveno rezidenciją Turniškėse premjero pirmtakė, kad ją dabar būtina pulti atnaujinti? Ir ne bet kaip: tam skiriama per 127.000 Eur. Premjero šeimai prisireikė naujų baldų, užuolaidų, šviestuvų, kitų interjero detalių. Pasaka prasideda ten.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)