Prognozės – (ne)dėkingas dalykas

Pagal įvairias prognozes, Lietuvos BVP augimas ateinančiais metais priartės prie 3%, Lietuvos bankas (LB) įžvelgia ir 3,1% augimą.

Pasak Gedimino Šimkaus, LB vadovo, besibaigiantys metai buvo geri,  todėl yra nemažai prielaidų tikėtis, kad ateinantys metai bus dar geresni. 

Gana optimistinį scenarijų dėlioja ir Valstybės kontrolės (VK), ir Finansų ministerijos specialistai.  Tiesa, pastarosios institucijos prognozės dėl BVP augimo kiek nuosaikesnės – FM įžvelgia 2,8% augimą.

VK, prognozuojanti 3% augimą, pažymi, kad prie tokios raidos labiausiai prisidės veržlesnis eksporto augimas, kurį lems atsigaunanti užsienio paklausa, ir investicijos, palaikomos ES paramos srautų. Namų ūkių vartojimą ir toliau skatins stiprėjanti gyventojų perkamoji galia. 

Tačiau išlieka jau kelerius metus egzistuojančios rizikos – sudėtinga geopolitinė situacija, galimi nesklandumai tarptautinėje prekyboje. Čia laukiama, kokių priemonių (papildomų tarifų) imsis išrinktasis JAV prezidentas Donaldas Trumpas – galbūt jau sausį paaiškės, ar bus įkūnyti grasinimai įvesti didesnius importo muitus Europos Sąjungai etc.

Geopolitinių konfliktų eskalacija veikia žaliavų kainas – tai, kartu su brangstančiomis paslaugomis bei žaliavomis, gali kiek kilstelėti infliacijos rodiklius. Brangstančių žaliavų pasekmes labiau galėtų pajusti energijai imlios pramonės šakos.

Eksportuotojams ir toliau rūpės situacija pagrindinių prekybos partnerių rinkose. Viena iš svarbiausių – Vokietija – išgyvena ne pačius geriausius laikus, įspūdingesnio atsigavimo artimiausiu laiku ten nesitikima. Tai galėtų stabdyti Lietuvos pramonės eksporto spurtą.

Daugelis VŽ kalbintų verslininkų į 2025-uosius žvelgia gana pozityviai: įmonės planuoja plėsti veiklą, investuoti į gamybinius pajėgumus. Ypač intensyviai šiemet dirbo verslai, gaminantys kariuomenei ir gynybai, tokius pat darbingus jie planuoja ir ateinančius metus.

Kiek liūdniau į ateitį žvelgia maitinimo sektoriaus atstovai – pasak jų, paskutiniai geri metai jiems buvo 2023-ieji. Tuomet daugelis metus baigė su pelnu, kurį 2024 m. „valgė“ padidinti PVM, minimali alga ir akcizai. Nuo Naujųjų metų kils alkoholio akcizai, tad restoranams ir kavinėms gali vėl tekti didinti kainas, todėl prognozuoti ateitį maitinimo sektoriaus atstovai imasi itin atsargiai, vieni prabyla apie darbuotojų skaičiaus mažinimą, kiti – net apie bankrotus ir t. t.

Beje, kitąmet verslo laukia nemažas kapšas mokestinių naujovių. Įmonių vadovams ir finansininkams teks sukti galvas, kaip sušvelninti didesnių mokesčių pasekmes, buhalteriai brauks prakaitą, skaičiuodami automobilių CO2 taršą.  

Daugiausia pokyčių yra susiję su pelno mokesčiu: vienu procentu didėja mokesčio tarifas, keičiasi ribojamų dydžių leidžiamų atskaitymų taisyklės automobiliams, sveikatos priežiūros įstaigoms ir draudimo įmonėms panaikinamos lengvatos.

Daugeliui verslų aktuali naujiena – nuo Naujųjų keičiasi išlaidų, susijusių su automobiliais, priskyrimo riboto dydžio leidžiamiems atskaitymams tvarka. Naujai įsigytų arba išsinuomotų automobilių išlaidos riboto dydžio leidžiamiems atskaitymams galės būti priskiriamos tik įvertinus jų išmetamo anglies dvideginio (CO2) kiekį.

Gyventojų apmokestinimo srityje didžiausia kitų metų naujovė bus atsiradusi investicinė sąskaita (IS). Jos tikslas, kaip teigiama, sudaryti palankesnes sąlygas investuojantiems gyventojams.

„Turėtume pasidžiaugti IS sukūrimu. Pagal priimtą reglamentavimą, nuo IS esančių lėšų gyventojų pajamų mokestis (GPM) bus mokamas tik nuo gautos investicinės grąžos, kuri bus panaudojama ne reinvestavimui, o išimama iš investicinės sąskaitos“, – jos esmę pristato Gintaras Balčius, advokatų kontoros „Ellex Valiunas“ mokesčių praktikos vadovas, ekspertas.

Bus didinamas akcizas degalams. Skaičiuojama, kad 1 litras benzino kitais metais dėl mokestinių veiksnių galėtų pabrangti apie 0,06 Eur, 1 litras dyzelino – apie 0,13 Eur. Ar tai bus įkalkulliuota į produktų, paslaugų kainas – bus matyt kitąmet.

Sakoma, kad prognozės yra nedėkingas dalykas. Tačiau bet kokiu atveju, jos – tik prognozės. Jei pildosi – plojimai joms, jei pro šalį – ką gi, visko būna: juk kartais net ir mažiausias akmenukas didelį vežimą apverčia.  

Palinkėkime vieni kitiems, kad lietuviškas „vežimas“ nestabčiojančio ekspreso greičiu kitąmet dundėtų pirmyn, o mes visi drauge kurtume sėkmingą ir konkurencingą Lietuvą.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)