Lietuvos bankas: vartojimas auga lėčiau nei algos, bet augimą kitąmet paskatins atšokęs eksportas ir investicijos
Ūkio plėtrą 2025 m. palankiau turėtų veikti tarptautinė ekonominė aplinka, didesnė Lietuvos prekių ir paslaugų paklausa eksporto rinkose, stiprėjantis privatusis vartojimas ir atsigausiančios investicijos.
Pagerino šiųmetę prognozę
LB pagerino rugsėjį skelbtą prognozę ir skelbia, kad šių metų šalies bendrasis vidaus produktas (BVP) augs 2,4%, arba 0,2 proc. punkto sparčiau, nei tikėtasi rugsėjį.
Gediminas Šimkus, Lietuvos banko valdybos pirmininkas, sako, kad šie besibaigiantys metai mūsų ekonomikai buvo geri.
„Šalies ūkis daugeliu atvejų sėkmingai atrėmė išorės iššūkius ir grįžo į augimo kelią“, – pranešime cituojamas G. Šimkus.
Jis ketvirtadienį žurnalistams taip pat sakė, kad ateinantys metai bus dar geresni.
„Turime ekonomikos pamatą, ant kurio galima sėkmingai statyti ateitį“, – pristatydamas naujausias makroekonomines prognozes ketvirtadienį teigė G. Šimkus.
Laukiama, kad 2025 metais šalies BVP augs 3,1% – tiek pat, kiek tikėtasi rudenį.
Sektoriai, vartojimas
Pranešime skelbiama, kad pastaruoju metu Lietuvoje augimas juntamas daugelyje ekonominių veiklų, tačiau išsiskiria į verslą orientuotų paslaugų veiklų sukuriama pridėtinė vertė.
Daugiau nei visa ekonomika auga informacijos ir ryšių, profesinės, mokslinės, administracinės, aptarnavimo ir kitos susijusios paslaugos, per tris ketvirčius jos lėmė apie 40% viso ekonomikos augimo.
Atsigaunant vidaus paklausai, stiprėja ir į namų ūkius orientuotos paslaugos – prekyba, meninė, pramoginė, poilsio organizavimo ir kitos veiklos.
„Tiesa, privatus vartojimas didėja pastebimai mažiau nei gyventojų pajamos, jo augimą iš esmės lemia didesnė paklausa trumpalaikio vartojimo prekėms ir paslaugoms. Ilgalaikio vartojimo prekių įsigijimą stabdo tebetvyrantis geopolitinis neapibrėžtumas, anksčiau griežtinta pinigų politika ir kiti veiksniai“, – teigia Lietuvos bankas.
Prognozuojama, kad realusis privatusis vartojimas, 2023 m. sumenkęs 0,3%, šiemet padidės 3%, o 2025–2027 m. – po 3,7%.
Pramonė
Pagerėjus Lietuvos eksporto partnerių ekonominei būklei, pramonės produkcija paaugo daugelyje pagrindinių apdirbamosios gamybos šakų. Tačiau pažymima, kad įmonės gamybos potencialo neišnaudoja – gamybos pajėgumų panaudojimo lygis tebėra mažesnis, nei prieš prasidedant pastarųjų kelerių metų sukrėtimams, ir mažesnis už ilgalaikį vidurkį.
Šiemet Lietuvos eksportas turėtų padidėti 2,2%, kitąmet – 2,5%.
Prognozuojama, kad pernai daugiau nei 9% išaugusios investicijos 2024 m. susitrauks 2,3%, tačiau tai bus tik laikinas sumažėjimas.
Augant lėšų iš ES paramos fondų srautams, menkstant anksčiau griežtintos pinigų politikos poveikiui ir stiprėjant vidaus bei išorės paklausai, kitąmet investicijų apimtis turėtų padidėti 6,1%.
Palankų poveikį investicijoms, tikėtina, darys ir praeityje didėjęs įmonių pelnas.
Darbo rinka
Prognozuojama, kad nedarbo lygis šiemet sieks 7,4%. 2025 m. jis turėtų sumažėti iki 7,1%.
Esant didesniam nedarbui, tebesitęsiant teigiamai grynajai tarptautinei migracijai ir tebetvyrant neapibrėžtumui dėl tarptautinės ekonominės raidos perspektyvų, mažiau juntamas spaudimas darbo atlygiui.
Tai ypač pastebima privačiame sektoriuje, kur darbo užmokesčio kilimo tempas jau kelerius metus mažėja.
Numatoma, kad vidutinis darbo užmokestis, pernai išaugęs 12,6%, 2024 m. padidės 10,3%, 2025 m. jo augimas sulėtės iki 8,7%.
„Prognozuojama, kad darbo sąnaudos tebebus tarp svarbiausių bendrąją infliaciją didinančių veiksnių, ją taip pat didinamai veiks pamažu gerėsianti tarptautinė ekonominė aplinka, kilsiančios kai kurių energijos žaliavų kainos, didėsiantys netiesioginiai mokesčiai“, – skelbiama LB pranešime.
Tai lems, kad vidutinė metinė infliacija, kuri šiemet turėtų sudaryti 0,8%, jau kitąmet vėl taps įprasto lygio, būdingo Vakarų valstybių pragyvenimo link artėjančiai ekonomikai ir 2025 m. paspartės ik 2,3%.
