Supančiotas toli nenušuoliuos

Minėtą ambicingą planą susidėliojo startuolių asociacija „Unicorns Lithuania“ (UL).  

„Puiku, kad Lietuvoje turime įvairių sektorių, prisidedančių prie šalies ekonominės gerovės ir BVP kūrimo. Tačiau, kalbant apie proveržį, apie eksponentinį augimą, mes sakome, kad jis vienareikšmiškai gali ateiti čia“, – VŽ sako Gintarė Verbickaitė, UL vadovė.  

Pasak jos, ateitis tikrai yra susijusi su technologijomis – jei kalbame apie inovacijas ir sektorius, kurie gali užtikrinti nepriklausomybę nuo geopolitikos ar ekonominių ciklų mūsų regione, technologijų sektorius yra būtent tas atsakymas.

Šio sektoriaus įmonės geba globaliai parduoti ir eksportuoti savo paslaugas bei produktus. Jos to net nevadina eksportu, nes tiesiog veikia globaliai, generuodamos pajamas į Lietuvos biudžetą. Pavyzdžiui, jei pažvelgsime į startuolių duomenų bazę, 2024 metais vidutinis darbo užmokestis startuoliuose siekė 4.100 Eur. Tai daugiau nei dvigubai viršija vidutinį darbo užmokestį Lietuvoje.

Apie tai, kad Lietuvoje reikia stiprinti švietimo kokybę kalba ne vieno sektoriaus atstovai. Tačiau startuolių ekosistema to siekia ypatingai – norėdama užtikrinti, kad talentai turėtų kompetencijų, kurios bus reikalingos per ateinančius 10–15 metų, taip pat kalba (ir ne tik) apie talentų pritraukimą ir išlaikymą Lietuvoje.

Kuriant geresnę verslo aplinką startuoliams yra kur tobulėti – ar tai būtų su švietimu, ar reguliacija susiję klausimai. Pasak G. Verbickaitės, džiugina, kad Vyriausybės programoje numatytas dėmesys inovacijų vystymui, proveržio technologijoms ir startuolių ekosistemos skatinimui. 

Vienas iš sunkumų iki šiol – pasinaudoti finansinėmis paskatomis tyrimų ir eksperimentinės plėtros veiklai, kas dažnai sustabdo mažas įmones, nes yra per daug didelė administracinė našta.

Beje, apie naštą. Tą, kuri yra kone kiekvienos verslo veiklos blogasis palydovas. Ir stabdis. Lietuva kartais ne tik bėga prieš europinių reikalavimų traukinį – įgyvendindama Europos teisės aktus mūsų šalis dažnai nueina dar ir griežtesniu keliu. Stengdamasi būti Europos pirmūne diegiant reguliaciją, įmones neretai per daug apriboja.

„Viskas prasideda nuo Europos, bet kiekviena valstybė turi daug laisvės nuspręsti, kokią žaidimo aikštelę ji sukurs įmonėms ir startuoliams. Bendrai Lietuva pagal verslo aplinkos konkurencingumo reitingus laikosi neblogai, tačiau yra detalių, kurios gali trukdyti arba net stabdyti augimą“, – teigia UL vadovė.

Pavyzdžiui, startuolių ekosistemą galima kurti ne tik skatinant lietuvių įkūrėjus, bet ir aktyviai pritraukiant užsienio startuolių komandas steigtis Lietuvoje ir augti iš čia.

Tačiau užsieniečiai susiduria su gana buitiniais apribojimais: pavyzdžiui, užsienietis startuolio įkūrėjas, atvykęs į Lietuvą, nepajėgs savarankiškai įsteigti įmonės ir turės naudotis teisininkų paslaugomis. Taip pat jis, ko gero, susidurs su iššūkiais atidaryti banko sąskaitą, tai gali būti sudėtinga netgi ES piliečiui.

Kaip geros iniciatyvos pavyzdį startuolių asociacijos vadovė mini „International House Vilnius“  – čia naujai į Vilnių atvykęs žmogus gali išspręsti savo problemas, susijusias su sveikatos, švietimo, mokestiniais klausimais. Tokio vieno langelio, galbūt, reikėtų ir nedideliems verslams.

Svarbu ne tik daryti, bet ir kalbėti apie tai, kas yra daroma, ko pasiekta, todėl labai svarbi yra tarptautinio įvaizdžio strategija. Ne viena ES šalis turi mokestines lengvatas itin aukštos kvalifikacijos specialistams. Kitos Europos šalys kai kurias lengvatas taiko 5 metams, o vėliau toks specialistas jau tampa normaliu mokesčių mokėtoju. Pasak UL vadovės, tai sėkmingai daroma daugelyje ES šalių, pavyzdžiui, Danijoje ar Nyderlanduose.

Suprantama, kad bet kokios mokestinės lengvatos yra ir neįplaukę pinigai į biudžetą, juolab kai dabar, turint omenyje geopolitinį kontekstą, saugumo klausimus apie tai kalbėti būtų kaip ir „ne į temą“. Kita vertus, tokių itin aukštos kvalifikacijos specialistų technologijų sektoriuje susidarytų ne itin daug.  

Lietuva turi ambicijų tapti konkurencingiausia valstybe Europoje. Einant šiuo keliu, be kita ko, privalu atlaisvinti pernelyg verslą veržiančius reguliacinius pančius, užtikrinti kuo lankstesnę ir patrauklesnę veiklos erdvę.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) – redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys. Dažniausiai atsiliepia į kokius nors įvykius, visuomenės politinio gyvenimo problemas, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. (Žurnalistikos enciklopedija)