Žalioji krovininė laivyba Lietuvą padės iškelti į pasaulio lyderius

„Elektrinė flotilė leistų pasiekti nulines CO2 emisijas ir skatintų šalyje dar labiau plėtoti žaliąsias transporto grandines. Vandens transporto neriboja nei dydžiai, nei svoriai, tad tai ir puikus būdas gabenti stambiagabaričius krovinius. Transeuropiniam transporto TEN-T tinklui priklausantis Nemuno ir Kuršių marių vandens kelias tarp Kauno ir Klaipėdos ateityje gali tapti vienu moderniausių pasaulyje“, – akcentuoja VVKD generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas.
Ekspertai pritarė – verslas laukia
Europos investicinio banko (EIB) specialistai vertina, kad apie 2 mln. tonų Lietuvoje per metus pervežamų krovinių galėtų būti gabenama naudojant vidaus vandenų tinklą. Tokie skaičiai nurodomi EIB pateiktoje galimybių studijoje, kurią parengė viena iš žymiausių pasaulio mobilumo ir transporto konsultacijų įmonių „Panteia“ iš Nyderlandų.
Šiandien jau parengta elektrinio laivo specifikacija ir paskelbta rinkos konsultacija - VVKD kviečia tiekėjus teikti pasiūlymus ir pastabas dėl būsimo elektrinio laivyno - CVPP (eviesiejipirkimai.lt).

Tarptautinėje ekspertų komandoje dirbusi VDU Žemės ūkio akademijos mokslininkė, transporto ekonomistė dr. Elena Plotnikova teigia, kad Lietuvoje yra tikslinga vystyti vidaus vandenų laivybą dėl daugelio priežasčių – ekonominių, aplinkosauginių ir socialinių. Ekspertės nuomone, didesnę dalį krovinių gabenant vandens keliais, būtų galima sumažinti pervežimo sąnaudas, mažėtų oro tarša ir autotransporto intensyvumas. Socialinėje sferoje taip pat pamatytume pokyčių – įvyktų mažiau skaudžių įvykių, kuriuose sužalojami ar net žūsta žmonės.
„Europos Sąjungos šalių tendencijos rodo, kad iki 2050 m. bendras pervežamų krovinių kiekis augs iki 60 proc., o Lietuva dėl patogios geografinės padėties tik patvirtina šias prognozes. Pastaraisiais dešimtmečiais krovinių apimtys Lietuvoje tik augo, ir didžioji jų dalis buvo pervežama sunkiuoju autotransportu. Pervežimo apimtims toliau didėjant, stiprės aplinkosauginės grėsmės, o tai kertasi su užsibrėžtu Europos tikslu tapti pirmuoju neutraliu klimatui žemynu iki 2050. Be to, kiekvienam krovininiam vilkikui yra reikalingas vairuotojas, dėl to vis opesnė taps darbo jėgos problema mūsų šalyje“, – teigia E. Plotnikova
Dirbdama Nyderlandų konsultacinės bendrovės komandoje, mokslininkė rinko duomenis apie krovinių kiekius, poreikį ir pristatymo terminus, analizavo pervežimų statistiką. Be to, ekspertai susitiko ir su Lietuvos verslo atstovais, kurie galėtų būti suinteresuoti gabenti krovinius vandens keliais – UAB „Kesko Senukai Lithuania“, AB „Kauno grūdai“, AB „Linas Agro“, UAB „Imlitex Holdings“, AB „Volfas Engelman“ ir kt. E. Plotnikovos teigimu, verslo požiūris į galimybę naudotis žaliuoju vidaus vandenų krovininiu transportu yra teigiamas, o verslininkai jau laukia tokių galimybių.
Elektrinė flotilė – jau pakeliui
Pirmasis strateginio plano etapas jau įgyvendintas.Pernai sezono pabaigoje pabaigtas trejų metų trukmės projektas - modernizuotas laivybos kelias Nemunu. Šios upės ruožas nuo Kauno iki Kuršių marių tapo tinkamas keleivinei, krovininei ir pramoginei laivybai visu laivybos sezonu. Iš viso pastatyta ar rekonstruota 553 bunos – jų pagalba Nemuno vanduo pats valo ir tiesina vagą, taip sukurdamas didesnį gylį laivakelyje. Pirmojo etapo metu planuojama per metus Nemuno upe pergabenti 100 tūkst. t. krovinių.

Žengiamas ir antrasis strateginio plano žingsnis – elektrinių laivų flotilės projekto įgyvendinimas. Skaičiuojama, kad pastatyti lietuviškų elektrinių laivų flotilę ir sukurti reikiamą infrastruktūrą nuo Kauno iki Klaipėdos jūrų uosto, kainuos 75 mln. eurų. Parengiamieji projekto darbai jau įgyvendinami, o laivų statyba gali prasidėt dar šiemet.
„Visoje Europoje logistikos grandinės tampa tvaresnės, o vandens transportas, palyginti su kitomis transporto rūšimis, yra ekologiškas, ekonomiškas ir nesukelia avarijų. Mūsų kuriamos inovacijos suteikia šiam transportui milžinišką galimybių įvairovę – šiuo metu Lietuva pretenduoja tapti pirmoji šalis Europoje, kuri turės nuosavą elektrinių krovininių laivų flotilę“, – sako V. Vinokurovas.
EIB užsakymu atliktos galimybių studijos rezultatai jau pristatyti Susisiekimo ministerijos ir Finansų ministerijos darbo grupėse. Šiuo metu vyksta išsamus teisinis ir finansinis projekto vertinimas, o interesą finansuoti žaliąją laivybą rodo Šiaurės Investicijų bankas, Europos rekonstrukcijos ir plėtros bankas bei kitos tarptautinės finansų institucijos.
Pasak V. Vinokurovo, šis projektas itin svarbus žvelgiant į 15 – 20 metų perspektyvą. Dėl to analizuojamos laivų gamybos ir infrastruktūros sąnaudos, aptariami aplinkosaugos, rinkos potencialo, uostų plėtros klausimai. Juo labiau, kad lygiagrečiai su krovinine laivyba bus vystoma ir pramoginė bei keleivinė laivyba.

„Planuojama, kad elektrinio stūmiko stumiamos baržos Klaipėdą iš Kauno pasieks per 20 valandų, su 20 – 30 minučių sustojimu ties Jurbarku pakeisti elektros akumuliatorius. Toks sustojimas yra būtinas pagal technines charakteristikas, todėl Jurbarkas galėtų tapti puikiu vidurio Nemuno uostu“, – pasakoja V. Vinokurovas.
Vidurio uosto statusas leistų turizmą skatinančiam Jurbarkui plėstis dar sparčiau nei ligi šiol. Į miestą reguliariai atvykstantys krovininiai laivai paspartintų uosto plėtrą ir pramoginę laivybą. Be to, greta Nemuno galėtų kurtis lokalūs logistikos taškai, prekybos bazės, gamybos ir paslaugų įmonės, laivų transporto remonto ir aptarnavimo dirbtuvės.