Nepameskime „G“: kodėl valdysena lemia pasitikėjimą įmonių tvarumu?
ESG (angl. environment, social, governance) – tai aplinkosaugos, socialinės atsakomybės ir valdysenos kriterijai, pagal kuriuos vertinamas įmonės tvarumas ir su juo susijusios rizikos. Tai, kaip įmonė priima sprendimus, paskirsto atsakomybes, užtikrina atskaitomybę ir skaidrumą sudaro „G“ – valdysenos dalį. Valdysenoje apibrėžiami įmonės etikos standartai, antikorupcinės priemonės, interesų konfliktų valdymas, rizikų kontrolė ir pranešėjų kanalai.
„Apie tvarumą dažniausiai kalbame per aplinkosaugą ir socialinį poveikį: energijos vartojimą, darbuotojų gerovę, bendruomenių iniciatyvas. Tai paprasčiau komunikuoti, o vartotojams lengviau suprasti ir pastebėti. Ir tuomet visoje ESG raidžių trijulėje rizikuojame pamesti „G“. Neskyrus pakankamai dėmesio gerajai valdysenai, tvarumas gali likti deklaratyvus, o pasitikėjimas verslu – susvyruoti“, – sako skaidrumo ambasadorių bendruomenės „Baltoji banga“ vadovė Ieva Lapeikienė.
Bent kartą pabandę parengti tvarumo ataskaitą verslai tikrai pastebi, kad valdysenos dalyje daug dėmesio skiriama su skaidrumu susijusių rizikų valdymui. I. Lapeikienė pabrėžia šią logiką, nes pasak jos „skaidrumas tvarume yra pamatai, o valdysena – karkasas, laikantis visą tvarumo konstrukciją“.
Kas slypi po gerąja valdysena?
Valdysena nėra tik formalumas, ar apsirašyta politika. Tai valdymo architektūra, nusakanti, kaip organizacija priima sprendimus, valdo rizikas ir elgiasi rinkoje.
Tvarumo ir komunikacijos ekspertas, Lietuvos atsakingo verslo asociacijos valdybos narys Donatas Kuras sako, kad valdysena apima kur kas daugiau, nei klasikinį atitikties rinkinį. „Valdysena apima daug aspektų – nuo korupcijos ir neteisėto lobizmo prevencijos iki etiško elgesio rinkoje. Pavyzdžiui, kokias pirkimų ir mokėjimų praktikas taiko įmonė, ar jos neužkerta kelio smulkesniems tiekėjams, ar tvarumo reikalavimai tiekėjams nėra paneigiami perkant tik pagal mažiausią kainą. Valdysenai galima priskirti ir etišką elgseną rinkoje ir tai, kaip vertės kūrimo grandinėje dalijamasi pelnu. Visa tai tiesiogiai parodo, ar tvarumas yra reali verslo kultūra, ar tik deklaracija bei formalumas“, – pabrėžia D. Kuras.
Gerosios valdysenos praktikoje yra (išskirti kita spalva ar fonu kaip):
- valdybos ir vadovybės priežiūra bei atsakomybė už tvarumo kryptį;
- aiškūs tikslai, rodikliai ir paskatos;
- rizikų valdymas ir vidaus kontrolė;
- etika, antikorupcija, pranešėjų kanalai;
- interesų konfliktų valdymas;
- tiekimo grandinės skaidrumas, sąžiningos pirkimų ir atsiskaitymo praktikos.
Valdysena kaip tvarumo patikimumo ir pasitikėjimo įmone testas
D. Kuro teigimu, tvarumas tampa integruotas, kai yra įtraukiamas į strategiją ir kasdienę vadybą. „Vienas paprasčiausių patikimumo indikatorių – ar tvarumo rodikliai yra išmatuojami, turi atsakingus savininkus ir integruoti į organizacijos strateginius tikslus. Tai leidžia užtikrinti, kad tvarumas būtų ne deklaratyvus, bet realiai įgyvendinimas“, – sako tvarumo ir komunikacijos ekspertas. Pasak jo, geroji praktika yra įtraukti šios srities rodiklius į vadovybės metinius tikslus, su jais siejant kintamą atlygio dalį.
Taip pat svarbu, ar organizacijoje veikia vidaus kontrolės sistema bei atitinkamos procedūros. Tai svarbu, siekiant, kad tvarumas nebūtų tik „popierinis“: paremtas tik politikomis, bet be konkrečių priskirtų atsakomybių ir numatytų tikslų. „Tiekimo grandinėje tai dar sudėtingiau – čia neužtenka vien reikalauti tvarumo iš tiekėjų, reikia ir bendro darbo, ir atitinkamos patikros sistemos“, – sako ekspertas.
„Baltosios bangos“ vadovė Ieva Lapeikienė sako, kad gera valdysena užtikrina rinkos pasitikėjimą įmone. „Ji atskleidžia, kaip įmonė valdo su skaidrumu susijusias rizikas: kokiomis priemonėmis užtikrina sąžiningą konkurenciją, nulinę korupcijos toleranciją, kaip identifikuoja ir valdo galimus interesų konfliktus. O jei rinka, kurioje įmonė veikia, pati linkusi nesilaikyti etikos standartų, didesnė įmonė tikrai gali daryti poveikį jai per savo tiekimo grandinę ir kelti skaidrumo kartelę partneriams“, – sako ji.
Valdysena praktikoje: ką rodo „Lidl Lietuva“ patirtis
„Baltosios bangos“ nario, prekybos tinklo „Lidl“ Lietuvoje tvarumo vadovė Monika Anilionė patvirtina, kad valdysena yra tvarumo strategijos pamatas. „Valdysena mums pirmiausia reiškia aiškius procesus, paskirstytas atsakomybes ir skaidrumą“, – sako M. Anilionė.
„Lidl Lietuva“ tvarumo tikslai yra tvirtinami valdybos lygmeniu ir turi konkrečius rodiklius bei terminus, priežiūra vyksta vadovybės ir valdybos lygmenyse. Pažanga matuojama ir lyginama su tarptautiniais standartais. „Pavyzdžiui, klimato srityje turime išsikėlę pagrindinį tikslą iki 2050 finansinių metų pasiekti „grynąjį nulį“ (angl. net zero), mažindami šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimą bei kompensuodami neišvengiamą išmetamųjų emisijų kiekį. Kad jaustumėme pulsą, kaip mums sekasi šį tikslą įgyvendinti, turime išsikėlę ir tarpinius tikslus 2030 ir 2034 finansiniams metams. Tokiu būdu valdysena tampa mechanizmu, kuris mus įpareigoja ne tik kelti tikslus, bet ir realiai jų siekti“, – sako tvarumo vadovė.
Stipri valdysena, pasak M. Anilionės, duoda apčiuopiamų rezultatų. Tai leidžia užtikrinti didesnį investuotojų ir partnerių pasitikėjimą, o tai atsispindi ir palankesnėse finansavimo sąlygose. „Valdysenos stiprinimas taip pat kuria pasitikėjimą tarp mūsų klientų – jie mato, kad „Lidl“ veikia skaidriai, atsakingai ir laikosi aukštų standartų. Tai tiesiogiai prisideda prie lojalumo ir prekės ženklo reputacijos. Galiausiai, aiškūs procesai ir atskaitomybė padeda mums efektyviau valdyti galimas rizikas ir užtikrinti ilgalaikę vertę visoms suinteresuotoms šalims“, – sako ji.
