Dvi viešbučių verslo raidos kryptys

Publikuota: 2018-06-22

Statistikos departamento duomenimis, visos Lietuvoje gautos pajamos iš turizmo pernai viršijo 2 milijardus eurų ir lyginant su 2016 m. išaugo 6,9 proc. Didesnę dalį sudarė atvykstamojo turizmo pajamos, siekusios 1,2 mlrd. eurų, o bendrai turizmo sektorius Lietuvos ekonomikai sukūrė 4,9 proc. viso šalies BVP atitinkančią vertę.

Kasmet šis sektorius paauga maždaug dešimtadaliu, tačiau jo plėtra vykti ir indėlis į šalies augti galėtų dar sparčiau. „Tiek Lietuva, tiek šalyje veikiantys turizmo, maitinimo ir apgyvendinimo paslaugų teikėjai tikrai turi ką pasiūlyti vietos ir užsienio svečiams. Ne veltui didžiausias pasaulio kelionių gidų leidėjas „Lonely Planet“ Vilnių pripažino viena labiausiai rekomenduojamų aplankyti Europos vietų šiais metais. Taigi plėtros potencialas yra didelis“, - įsitikinusi Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė Evalda Šiškauskienė.

Dalį mokesčių nukreipia rinkodarai

Kad jis būtų visapusiškai pasitelkiamas, pirmiausia būtini aiškūs valstybės prioritetai ir konkretūs veiksmai turizmui plėsti. Pašnekovė atkreipia dėmesį kad ir į mokesčių sistemą. Po rinkimų ankstesnės valdžios pažadas mokesčių nebekeisti ir palikti eksportinį 9 proc. pridėtinės vertės mokesčio tarifą buvo pamirštas ir svarstyta jo atsisakyti.

 „Nors galiausiai, laimei, buvo nuspręsta mokesčio nedidinti, tokie veiksmai gali gerokai prislopinti norą investuoti į viešbučių verslo plėtrą mūsų šalyje. Šiuo atveju net ne toks svarbus tarifo klausimas, kiek mokesčių stabilumas: investicijos ir jų grąža planuojamos ilgiems metams į priekį, o tai daryti itin sudėtinga žinant, kad mokesčiai gali bet kuriuo metu būti pakeisti“, - teigia E. Šiškauskienė.

nuotrauka::1left

Viešbučių ir restoranų asociacijos vadovė pažymi, kad mokesčiai gali būti ne tik būdas valstybės iždui papildyti, bet ir priemonė verslo plėtrai skatinti. Pašnekovė nurodo Vengrijos pavyzdį – čia restoranams PVM tarifas pagamintam maistui buvo sumažintas nuo 25 iki 5 procentų, o papildomi 4 procentai restoranų sumokamo mokesčio tikslingai skiriami šalies rinkodarai ir jos žinomumui didinti. Tai – dar viena sritis, kurioje turėtume pasitempti.

„Lietuvoje statoma daug viešbučių, todėl juose viskas nauja, svečius pasitinka įspūdingas interjeras. Tai svarbu pritraukiant turistų, ypač turint omenyje, kad daugelyje Vakarų Europos didmiesčių nemažai viešbučių jau gerokai nugyventi. Paslaugų kokybė, saugumas, aplinka, spartus internetas – tai taip pat Lietuvos viešbučių privalumai. Tačiau iš jų bus mažai naudos, jeigu mūsų šalis liks niekam nežinoma“, - sako Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė.

Kryptys – konferencijų turizmas ir SPA

Be kryptingos rinkodaros ir Lietuvos populiarinimo užsienyje svarbi ir infrastruktūros plėtra: svečiai turi turėti dėl ko čia atvykti. Dėl permainingų Lietuvos orų negalime tikėtis prisivilioti turistų vien tik gražia gamta.

„Pagrindinės plėtros kryptys ne sezono metu yra aiškios: tai sveikatingumo ir sveikatinimo paslaugos kurortuose ir konferencijų turizmas didžiuosiuose miestuose. Erdvės plėtrai tikrai yra. Nepaisant pastaruoju metu stebimo bumo, kai Vilniuje vienas po kito duris atveria nauji viešbučiai, jų šalyje, o ypač sostinėje, vis dar nepakanka“, - pažymi pašnekovė.

Vis dėlto, E. Šiškauskienė dvejopai vertina padėtį viešbučių versle, kuriam įtaką daro sezoniškumas. Didžiuosiuose miestuose šis iššūkis gali būti sprendžiamas skatinant konferencijų turizmą ir į miestus pritraukiant daugiau tarptautinių renginių. Tik tam būtina turėti kur juos rengti.

Kongresų centro iššūkis                                                                                                                  

„Turėjome unikalią galimybę būti pirmieji Baltijos šalyse, įkūrę modernų konferencijų centrą sostinėje. Tačiau Kongresų centro projekto įgyvendinimas vyksta itin vangiai. Po ilgų diskusijų, klausimų dėl istorinių žydų kapaviečių toje vietoje klausimas vėl pradėtas nagrinėti iš naujo, ir belieka tikėtis, kad centras, kaip žadama, pradės veikti 2021 metais. Bet jei ir toliau bus delsiama ir daugiau iniciatyvos pademonstruos kitos Baltijos šalys, į traukinį galime ir nebespėti. Tarptautinių renginių, konferencijų organizatoriai į Baltijos valstybes neretai žvelgia kaip į vieną regioną“,- sako E. Šiškauskienė.

Kongresų centro Vilniuje nekantriai laukia ir verslo atstovai. Viešbučio „Radisson Blu Hotel Lietuva“ vadovas Massimo Supino pabrėžia, kad duris atvėręs centras leistų į Vilnių pritraukti gerokai daugiau tarptautinių renginių bei didesnius verslo turistų srautus, o tai turėtų teigiamą poveikį visai sostinės ekonomikai.

„Stambūs tarptautiniai renginiai ir į juos atvykstantys dalyviai yra gera žinia ne tik viešbučiams, bet ir visam paslaugų sektoriui – kavinėms ir restoranams, laisvalaikio paslaugų teikėjams, prekybininkams bei daugeliui kitų. Esu tikras, kad Vilniuje įsteigtas Kongresų centras suteiktų reikšmingą postūmį tiek sostinės, tiek visos šalies ekonomikai. Reikėtų atkreipti dėmesį ir į netiesioginę naudą, kurią suteikia tarptautinės konferencijos – galimybę dalintis žiniomis ir patirtimi, plėsti partnerių ir klientų ratą. Todėl nesuklysiu teigdamas, kad tokio centro įkūrimas toli gražu nėra ir neturėtų būti vien viešbučių ir turizmo sektoriaus atstovų interesas“, - pažymi M. Supino.

Tiki perspektyvomis

Pasak jo, „Radisson Blu Hotel Lietuva“ yra pasiruošęs priimti daugiau svečių nei bet kada anksčiau. Šią vasarą viešbutis baigia įgyvendinti svarbų plėtros etapą: duris svečiams atveria naujas 165 kambarių viešbučio priestatas, kuriam pradėjus veikti „Radisson Blu Hotel Lietuva“ iš viso turės 456 kambarius ir pagal jų skaičių tampa didžiausiu viešbučiu Vilniuje. Tačiau „Radisson Blu Hotel Lietuva“ vadovas teigia, kad investuoti 15,7 mln. eurų į viešbučio plėtrą savininkus paskatino ne vien būsimojo Kongresų centro perspektyvos.

„Vilnius yra nuostabus miestas – jis dinamiškas ir tuo pat metu saugus, švarus ir žalias, atviras pokyčiams bei galimybėms. Tikime jo perspektyvomis ir potencialu, ir esame tikri, kad viešbučio plėtra padės jį dar geriau realizuoti, skatindama tiek laisvalaikio, tiek ir verslo bei konferencijų turizmą“, - sako viešbučio vadovas.

Skaičiuojama, kad verslo reikalais atvykęs svečias šalyje palieka triskart daugiau pinigų nei paprastas turistas. Tad dėl galimybės pritraukti didelius tarptautinius renginius bei konferencijas verda konkurencinė kova tarp Europos ir viso pasaulio miestų.

„Vietos ir tarptautinis verslas palankiai vertina Lietuvos perspektyvas ir noriai čia investuoja – skaičiuojame, kad visoje Lietuvoje artimiausiu metu turėtų atsidaryti apie 20 naujų viešbučių. Bet daug kas priklauso nuo pačios valstybės požiūrio. Privalome rimtai galvoti apie savo vardo garsinimą, šalies pasiekiamumą oro transportu – ne pigiomis, o tradicinėmis oro linijomis, aktyvesnę konferencijų turizmo plėtrą. O visas galimybes ilgam įsitvirtinti tarp pačių patraukliausių kelionių krypčių Lietuva turi“, - tvirtina Lietuvos viešbučių ir restoranų asociacijos prezidentė E. Šiškauskienė.

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:















Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Šiuolaikinis verslo viešbutis: koja kojon su tendencijomis ir svečių poreikiais Rėmėjo turinys

Su baru sujungtame viešbučio vestibiulyje tvyro jaukus šurmulys. Prie daugelio staliukų, minkštuose krėsluose...

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau