Nuomonės išsiskyrė: Trišalė taryba nesusitarė dėl būsimo MMA dydžio, pateiks dvi pozicijas
„Darbdavių ir darbuotojų nuomonės išsiskiria, sutinkame, kad reikia didinti, bet nesutinkame dėl skaičiaus, kiek, tai aš siūlau šiandien fiksuoti skirtingas nuomones“, – tarybos posėdžio pabaigoje kalbėjo socialinės apsaugos ir darbo viceministras Vytautas Šilinskas.
„Trišalės tarybos išvada: pirma – MMA turi didėti, antra – darbuotojų pozicija yra (didinti iki – VŽ) 1.070 Eur, darbdaviai nepritaria ir siūlo (didinti iki – VŽ) 1.016 Eur“, – tarybos išvadą, kuri bus perduota Vyriausybei, įvardijo V. Šilinskas.
Visgi prie tokios išvados prieita tik po ilgų diskusijų dėl tikslaus kitų metų MMA dydžio.
Lietuvos bankas (LB) gegužės pabaigoje pateikė skaičiavimus dėl MMA galimo didinimo kitais metais. Skaičiuojant pagal šiuo metu naudojamą formulę, MMA turėtų didėti 15,7% ir pasiekti 1.069,52 Eur. Visgi kartu pateiktas ir nuosaikesnis pasiūlymas – didinti dviem etapais (2025 m. ir 2026 m.), kas reikštų MMA padidėjimą iki 1.016 Eur kitais metais.
Šiuo metu MMA siekia 924 Eur ir sudaro apie 45% vidutinio darbo užmokesčio (VDU).
Galutinį sprendimą dėl MMA priima Vyriausybė, tačiau jei Trišalei tarybai pavyksta susitarti – į jos rekomendacijas atsižvelgiama.
„Sodros“ duomenimis, šiuo metu iki MMA – 924 Eur per mėnesį – uždirba apie 110.000 žmonių – 9% visų dirbančiųjų. Tačiau šis dydis dažnai lemia ir kitų darbuotojų atlyginimus.
Smulkaus verslo genocidas
Darbdavių atstovai vieningai sutarė, kad MMA didinimas 15,7%, iki 1.070 Eur, ką siūlo darbuotojų profsąjungos, būtų pražūtingas Lietuvos ekonomikai. Todėl raginta sutarti dėl nuosaikesnio MMA didinimo – 2025 m. pasiekti 1.016 Eur sumą.
„Maitinimo sektoriui tai labai aktualu - turime virš 4.000 darbuotojų, kas gauna MMA. Nuo 2019 m. 59% kilo atlyginimas šitame sektoriuje. Tai aš irgi žiūrėčiau, kad ne tokiais jis tempais didėtų. Plius PVM, tai man toks kaip smulkaus verslo genocidas jau darosi. Sulauksime daugiau bankrotų“, – profsąjungų pasiūlymą įvertino Evalda Šiškauskienė, Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) viceprezidentė.
Andrius Romanovskis, Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentas, teigė, kad verslas ir taip patiria didelį ekonominį spaudimą, todėl MMA didinti net 15% būtų nesąžininga.
„Plius minus tas dydis – ar 10%, arba, kaip siūlo kai kurie sektoriai, tarp 8–10%, yra tas, apie kurį būtų galima kalbėtis, ir kuris atspindėtų ne emocijas, bet realybę. (...) Visi supranta, kad negali atlyginimai kas metus po 15% augti, nes galiausiai tai pakenks tiek verslams, tiek patiems darbuotojams“, – posėdyje kalbėjo LVK prezidentas.
„Gynybos paketas, visi sunkumai sugula ant verslo pečių, vienas procentas pelno, tai gal tas mūsų prisidėjimas prie gynybos, vertinant šitą geopolitinį kontekstą ir šitą įtampą mūsų regionui ir investicinę, ir visą kitą galėtų suminkštinti jūsų širdis ir kad mes galėtumėme susitarti dėl Lietuvos banko galutinio pasiūlymo“, – pridūrė A. Romanovskis.
Kai kurie verslo atstovai pasisakė ir už dar mažesnį MMA didėjimą. Pavyzdžiui, Sigitas Gailiūnas, Panevėžio prekybos, pramonės ir amatų rūmų prezidentas, siūlė palaikyti Ekonomikos ir inovacijų ministerijos (EIMIN) pateiktą nuomonę dėl MMA apskaičiavimo formulės keitimo ir didinimo iki 962 Eur bruto.
„Nesame mes tokie vieningi, kadangi mūsų asociacijos nariai būtent neketina pritarti ir tam banko minimaliam siūlytam dydžiui. Mes kalbėkime apie regionus ir apie įmones, kurios iš tikrųjų patiria didesnių problemų ir tas minimalus drastiškai augantis skaičius atlyginimo daro įtaką. Tai mano ir rūmų pozicija būtų 962“, – tarybos posėdyje sakė S. Gailiūnas.
Vis dėlto, šio pasiūlymo profsąjungų ir verslo atstovai į išvadą nusprendė neįtraukti ir pasiūlė savo nuomonę Vyriausybei teikti atskirai.
Darbuotojai laikėsi savo
Savo ruožtu darbuotojų atstovai nenusileido darbdaviams ir tikino, jog MMA turi didėti ne mažiau kaip iki 1.070 Eur.
„Bet koks šito skaičiaus žeminimas yra prieštaravimas direktyvai, direktyvoje aiškiai parašyta, kad mes negalime žeminti tų standartų“, – teigė Inga Ruginienė, Lietuvos profesinių sąjungų konfederacijos (LPSK) pirmininkė.
Kristina Krupavičienė, Lietuvos profesinės sąjungos „Solidarumas“ vadovė, pridūrė, kad darbuotojų siūlomas MMA didinimas pagal anksčiau sutartą formulę, o ne daugiau, jau yra kompromisinis – anot jos, Lietuvos bendrasis vidaus produktas (BVP) kilo pakankamai, kad MMA būtų galima pakelti ir dar daugiau.
„Mes (...) irgi nepaėmėm to skaičiaus iš lubų, skaičiaus, kurio norime. Mes kalbame apie du skaičius, kuriuos pateikė Lietuvos bankas – 1.016 ir 1.070 Eur, tačiau mes palaikome tą poziciją, kad 1.070 gali būti. Profsąjungos vėl padarė nuolaidas skaičiuodamos vidutinį darbo užmokestį“, – tikino K. Krupavičienė.
[infogram id="2cd6cc7a-fe2a-4e0f-b0c4-a5a8d5446a01" prefix="1p0" format="interactive" title="vadyba:: MMA-Europa"]
Pabrėžė našumo rodiklio svarbą
Trišalės tarybos posėdžio metu darbdavių atstovai stengėsi atkreipti dėmesį į MMA apskaičiavimo formulę ir jos trūkumus. Anot verslo, joje neatsispindi darbo našumas. Tam pritarė ir Ernestas Einoris, Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) ekspertas. Jis pabrėžė, kad MMA turi atspindėti realią situaciją rinkoje ir įmonių galimybes mokėti tokio dydžio atlyginimą.
VERSLO TRIBŪNA
Daugiau nei 25 metų patirtį turintis baudžiamosios teisės ekspertas dr. Linas Belevičius prisijungia prie advokatų kontoros „Glimstedt“ partnerių.
Lapkričio 26 d. Vilnius taps verslo, ekonomikos ir prognozių epicentru – čia vyks konferencija „Verslas 2026“. Pirmą kartą Nobelio ekonomikos premijos laureatas Jamesas A. Robinsonas dalinsis būtent Lietuvai skirtomis įžvalgomis.
Praėjusiais metais „Omberg Group“ tapo vienu iš TOP3 gyvenamojo būsto vystytojų Vilniuje, išplėtota komercinio NT kryptis Kaune. Vienas ryškiausių „Omberg Group“ indėlių Vilniuje – 21 aukšto „Skylum“ dangoraižiai ir populiariausiu 2024 metų projektu tapusios „Vyšnios“. Šiais metais per pirmą pusmetį „Omberg Group“ projektuose parduota daugiau kaip 180 butų – tai dvigubai geresnis rezultatas nei pernai.
Darbostogų organizavimo komanda „OnWorkation by AirGuru“ pradeda išskirtinį bendradarbiavimą su „Workation Village“ – specializuotu darbostogų kompleksu Šiaurės Italijoje. Ši partnerystė atveria naujas galimybes Baltijos šalių įmonėms, kurios ieško būdų derinti darbą su komandos stiprinimu ir autentiška patirtimi.
„Darbo našumui nepasivejant atlyginimų augimo, įmonės nesukuria pakankamai vertės ir negali mokėti aukštesnių atlyginimų. Dėl to daugiausiai sunkumų kyla įmonėms regionuose ir smulkioms įmonėms, nes jose tiek produktyvumas, tiek atlyginimų lygis mažesnis nei miestuose“, – pranešime teigė E. Einoris.
Pasak jo, didesnis MMA didina darbo sąnaudas, todėl įmonėms tenka mažinti darbuotojų arba jų išdirbtų valandų skaičių, didinti kainas ar atsisakyti investicijų, nes joms nelieka lėšų. Dėl to MMA gali riboti smulkių regioninių įmonių galimybes investuoti ir augti.
„Siekiant apsaugoti mažiausias pajamas gaunančius žmones nuo darbo netekimo, į MMA skaičiavimo formulę derėtų įtraukti produktyvumo kriterijų, kuris užtikrintų įmonių galimybes mokėti didesnį atlyginimą“, – pabrėžė LLRI ekspertas E. Einoris.
„Produktyvumo kriterijų ir regioninę diferenciaciją numato ir 2022 m. priimta ES minimalaus atlyginimo direktyva. Joje nurodoma, kad nustatant minimalią algą turėtų būti įvertinta šalies užimtumo situacija, konkurencingumas ir regioniniai skirtumai. Šiuo metu Lietuvoje nustatomas vienodas MMA dydis tiek miestams, tiek regionams, neatsižvelgiant nei į socioekonominius skirtumus, nei į bendrą šalies produktyvumo augimą“, – pridūrė jis.
