LFF biudžeto apžvalga: tvarus finansavimas, efektyvi veikla ir skaidrumas futbolo vystymo labui

Tvarus ir efektyvus biudžeto panaudojimas

„LFF biudžetas yra vykdomas skaidriai, todėl mes kasmet pristatome išsamią biudžeto apžvalgą, finansinius rezultatus ir veiklos planus. Esame patenkinti pastarųjų metų pasiekimais: mums pavyko veikti efektyviai ir tvariai, priimti teisingus sprendimus ir sutelkti dėmesį ten, kur reikia. Šiuo metu LFF yra stabili ir savo tikslus sėkmingai įgyvendinanti organizacija“, – sako LFF prezidentas Edgaras Stankevičius.

Per 2022 m. LFF gavo 13,32 mln. eurų finansavimo ir pajamų. Didžioji dalis (10,98 mln. eurų) buvo gauta iš tarptautinių futbolo organizacijų FIFA ir UEFA – už dalyvavimą varžybose, TV transliacijų teises, įvairių projektų įgyvendinimą. Papildomų pajamų į LFF biudžetą buvo surinkta iš komercinės veiklos ir remėjų paramos (1,40 mln. eurų), taip pat iš Europos Sąjungos (22 tūkst. eurų), Lietuvos tautinio olimpinio komiteto (80 tūkst. eurų), Švietimo, mokslo ir sporto ministerijos (582 tūkst. eurų) bei Kauno miesto savivaldybės finansavimo (278 tūkst. eurų).

Finansinių metų faktiniai rezultatai atitinka planuotą biudžetą, o kasmetinis FIFA vykdomas nepriklausomas veiklos ir finansinis auditas patvirtino, kad LFF veiklą vykdo tinkamai. Iš gauto 13,32 mln. eurų finansavimo ir komercinių pajamų LFF savo veiklai panaudojo 12,11 mln. eurų.

2022 metus pabaigus su 1,2 mln. eurų rezervu, LFF padengė 0,5 mln. eurų įsiskolinimą UEFA. Likusi 0,5 mln. eurų dydžio UEFA paskolos dalis bus grąžinta 2023 metais.

„LFF savo lėšas valdo atsakingai. Pasiekėme planuotus finansinius rezultatus, o gautos pajamos suteikė galimybę vystyti futbolą visoje šalyje. Šiemet tikrai nemažinsime apsukų ir pasistengsime nuveikti dar daugiau siekdami užtikrinti ilgalaikę Lietuvos futbolo plėtrą“, – sako E. Stankevičius.

Biudžeto sąnaudų didžiąją dalį 2022 m. sudarė LFF futbolo vystymo departamento veikla (3,71 mln. eurų, t. y. 30.58%) ir LFF projektinė veikla (2,16 mln. eurų, t.y., 17.84%), kuri apėmė pasiruošimą Lietuvoje organizuojamam 2024 m. UEFA Europos jaunių (U19) merginų čempionatui, dangų projektus, Dariaus ir Girėno stadiono atidarymą ir kt.

Tarp pagrindinių kaštų, t.y. 16.10% panaudoto biudžeto (1,95 mln. eurų) yra ir LFF strateginių krypčių vystymas: Jaunimo integracijos fondas, LFF futbolo ugdymo organizacijų sertifikavimas, šalies futbolo lygų parama ir kt. 9.66% (1,17 mln. eurų) biudžeto prireikė LFF Techniniam departamentui, o 7.48% (906 tūkst. eurų) – LFF administravimo grupės veiklai.

Dėmesys prioritetinėms sritims siekiant užtikrinti futbolo plėtrą

Itin svarbus LFF vykdomos veiklos prioritetas yra infrastruktūros plėtra ir vystymas. Pasak LFF prezidento, gerų infrastruktūrinių sąlygų futbolui sukūrimas yra ypač svarbus ne tik futbolo komandoms ir žaidėjams, bet ir bendruomenėms.

„Sporto infrastruktūra kelia socialinę vertę ir skatina bendruomenės susitelkimą. Sukuriama infrastruktūra leidžia daugiau dėmesio skirti sprendimų priėmimo ar konfliktų sprendimo edukacijai, socialinėms iniciatyvoms, įvairių ligų ir traumų prevencijai. Šie veiksniai telkia bendruomenę, kurioje auga ne tik futbolo žaidėjai, bet ir visi šios sporto šakos gerbėjai“, – teigia E. Stankevičius.

Jis priduria, kad gerai išvystyta sporto infrastruktūra yra svarbi ir ekonominiu požiūriu, nes ji skatina užimtumą bei suteikia galimybes organizuoti įvairius renginius.

Lietuvos futbolo federacija ypatingai akcentuoja ir paties futbolo vystymą, futbolo masiškumo didinimą, jaunimo sportinį ugdymą.

Jaunimo lygose ir vaikų lygose šiuo metu žaidžia per 6 800 žaidėjų ir per 408 komandų. Mėgėjų, senjorų ir veteranų lygose yra 1 075 žaidėjų ir 73 komandos.

„Šie skaičiai atspindi LFF įsipareigojimą skatinti masišką sportavimą ir futbolo vystymąsi šalyje, kad kiekvienas, norintis, turėtų galimybę užsiimti šia sporto šaka“, – teigia E. Stankevičius.

Didinamas futbolo populiarumas

Didelę reikšmę siekiant visapusiškos futbolo plėtros turi LFF rinkodaros, komunikacijos ir esporto sporto vystymas. 2022 m. partneriams ir rinkai buvo pristatyti nauji skaitmeniniai projektai, kurie leido padidinti Lietuvos futbolo lygų žiūrovų skaičių.

Moterų A lygos transliacijų kiekis lyginant su pernai augo dvigubai, o „Optibet“ Pirmos lygos transliacijų peržiūrų skaičius perkopė 225 tūkst. Gerokai išaugo ir LFF „Optibet“ Supertaurės ir LFF Futsal A lygos peržiūros.
 

E. Stankevičius tvirtina, kad padidėjusios rungtynių transliacijų apimtys ir siekis suteikti žiūrovams daugiau galimybių stebėti futbolą paskatino sukurti inovatyvią futbolas.tv platformą, kurioje publikuojamas išskirtinis video turinys apie futbolą. 

„Tai leidžia lengviau ir patogiau pasiekti futbolo turinį ne tik Lietuvoje, bet ir užsienyje gyvenantiems lietuviams. Lietuvos futbolo pasiekiamumas taip pat išaugo atnaujinus lff.lt platformą, kartu su kuria pristatyta elektroninės futbolo atributikos parduotuvės naujovė“, – sako LFF prezidentas.

LFF 2022 m. taip pat aktyviai dirbo skaitmeninių produktų kūrime ir vystyme, kad prisitaikytų prie besikeičiančių sporto industrijos vartotojų įpročių ir pomėgių. Praėjusiais metais buvo suvienyta FIFA žaidimo mėgėjų bendruomenė Lietuvoje, o geriausieji iš jų pateko į nacionalinę rinktinę, kuri varžėsi esporto čempionate. LFF taip pat įkūrė esporto A lygą, prisijungiant prie „FIFA 2023 Global Series” pasaulinio čempionato. O siekiant edukuoti visuomenę, ypač jaunąją auditoriją, apie virtualų sportą – organizavo masinius esporto turnyrus. 

Tarp naujausių Lietuvos futbolo projektų - LFF „Minecraft“ serveris. 

E. Stankevičius teigia, kad 2023 m. LFF planuoja ir daugiau rinkodaros, komunikacijos ir skaitmenizacijos naujovių bei iniciatyvų, kurios toliau didins futbolo populiarumą Lietuvoje ir skatins mokytis apie šios sporto šakos vertybes ir subtilybes.