o gal lietuvis Norvegijoje priskaldo daugiau malkų per valandą nei Lietuvoje, nes namie tingi dirbti, o svetimoj šaly kuprina labiau.

jeigu nekuria tokios pat vertės tas malkų skaldytojas, tai bereikalingas resurso švaistymas. Bet ne mažiau svarbus ir darbo organizavimą įmonės viduje. Įsivaizduokit nedidelę automobilių remonto dirbtuvę, kuri specializuojasi padangų keitime. Dirbtuvėje dirba du darbuotojai, kurie per dieną vidutiniškai aptarnauja 20 automobilių. Savininkas pastebi, kad nors paklausa didelė, pelnas yra mažesnis nei tikėtasi. Priežastys: 1. Netvarkinga darbo vieta: Įrankiai išmėtyti, todėl darbuotojai sugaišta daug laiko ieškodami tinkamo rakto, domkrato ar veržlių. Užuot dirbę, jie klaidžioja po dirbtuvę. 2. Nėra aiškaus pasidalijimo, kas atsakingas už kokias užduotis. Vienas darbuotojas gali atsukti ratus, o kitas tuo metu laukia, kol pirmasis baigs, kad galėtų nuimti padangą. Taip prarandamas laikas ir sumažėja darbo našumas. 3. Naudojami seni, lėti, prastai veikiantys įrankiai. 4. Nėra suplanuotų darbų eiliškumo, todėl kartais tenka laukti, kol atsilaisvins keltuvas ar kita įranga, nors tuo metu galima atlikti kitus darbus. Dėl šių problemų darbuotojai užtrunka 30 minučių pakeisdami padangas vienam automobiliui, nors su geresne organizacija tai būtų galima padaryti per 15 minučių.

rašiau, kad ir ten ir ten priskaldė tą patį kubinį metrą...

...per vieną valandą, t.y. ir ten ir en padarė TĄ PATĮ DARBĄ PER TĄ PATĮ LAIKĄ vertinimas tik darbo našumo eurais sakyčiau ydingas. tas pats galioja ir aprašytam serviso darbui, jei tas servisas būtų Norvegijoj, tai už paslaugas gautų daugiau, nors viskas būtų atliktas vienodai.

Yra dar prasčiau. JAV įmonė atidaro Lietuvoje padalinį customer support’o - jų darbo indėlis į BVP skaičiuosis pagal jų OpEx, t.y. “našumas” jų atveju bus tiesiog jų valandinė alga. Ši metrika yra visiškai nesamoninga nagrinėjant Lietuvos ekonomikos realijas