D. Dundulis: „Norfos“ darbuotojai geriausi, todėl jų atlyginimai – didžiausi

Atlyginimų mediana realiausiai atspindi didžiosios dalies darbuotoj atlyginimus. Mažmeninės prekybos įmonėse – tai didžiosios dalies dirbančių parduotuvėse ir tiesiogiai aptarnaujančių pirkėjus. Mediana gaunama atėmus po 25% didžiausių bei mažiausių atlyginimų įmonėje ir paėmus 50% viduryje esančių darbuotojų atlyginimus.

„Norfos“ mažmeninio tinklo darbuotojų atlyginimų mediana liepą, palyginti su birželiu, didėjo per 8%, kaip ir bendras visų darbuotojų atlyginimų vidurkis – nuo 2.088 Eur iki kiek daugiau kaip 2.255 Eur liepą. „Norfos mažmenos“ įmokų suma „Sodrai“ per mėnesį didėjo beveik 8,4% – iki 1,758 mln. Eur, o atlyginimams skiriama bendra suma gerokai perkopė 7 mln. Eur – tai sudaro apie 50% visų bendrovės išlaidų. Lietuvoje veikiančiose 160 „Norfos“ parduotuvių dirba daugiau kaip 3.600 darbuotojų.

Dėl atlyginimų „Norfos“ konkurentams reikia gerokai pasitempti

„Akivaizdu, kad net artimiausias konkurentas iš didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų pagal darbuotojų uždarbį turi gerokai pasitempti. O darbo užmokesčio medianą reiktai vertinti todėl, kad ji geriausia atskleidžia didesnės dalies darbuotojų atlyginimus“, – aiškina D. Dundulis.

Valstybinio socialinio draudimo fondo valdybos („Sodra“) pateikiamais duomenimis, artimiausio „Norfos“ konkurento pagal darbo užmokestį– „Lidl“ prekybos centro – darbuotojų atlyginimų mediana mažesnė daugiau nei penktadaliu – 21% ir sudaro 1.778,17 Eur. Kitų šalies didžiųjų mažmeninės prekybos tinklų darbuotojų atlyginimų mediana, oficialiais „Sodros“ duomenimis, dar mažesnė: „Maximos“ – 43% ir sudaro 1.461.69 Eur, „Iki“ – per 50% ir yra 1.393,48 Eur, „Rimi“ – 53% ir yra 1.369,70 Eur.

„Norfos“ vadovas, analizuodamas „Sodros“ informaciją, akcentuoja dar vieną didesnei daliai darbuotojų svarbų viešinamą skaičių – atlyginimų standartinį nuokrypį. Kuo šis skaičius didesnis, tuo akivaizdžiau, kad įmonėje yra darbuotojų, kurie gauna išskirtinai didelį atlyginimą palyginti su dauguma dirbančiųjų. „Sodros“ duomenimis, didžiausias visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų standartinis nuokrypis – daugiau kaip 5.412 Eur – yra „Maximoje“. „Lidl“ jis yra 2.028 Eur, mažiausią atlyginimo medianą turinčiame „Rimi“ – per 2.237 Eur, „Iki“ – 1.231 Eur, o mažiausias „Norfoje“ – 801 Eur.

„Nemanau, kad yra teisinga girtis dideliais atlyginimų vidurkiais, nes matome, kad juos labai išpučia kelių, matyt, vadovaujančių darbuotojų gaunami atlyginimai“, – atkreipia dėmesį D. Dundulis.

Sąžiningiausi – oficialių institucijų duomenys

Pasak jo, tikslingiausia ir teisingiausia vadovautis oficialių institucijų pateikiama statistika.

„Kaip „Sodra“ pateikia duomenis ir skaičiavimus be jokių jausmų, tik remdamasi objektyvia informacija, taip ir prekių kainas parduotuvių lentynose analizuojantis pirkėjas jas turėtų vertinti ne pagal atskirų privačių įmonių pateikiamus duomenis, o oficialią statistiką“, – įsitikinęs „Norfos“ vadovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad konkurentai – atskiri mažmeninės prekybos tinklai – tariamą mažiausių prekių kainų analizę užsako atlikti skirtingų privačių įmonių. Šioms įmonėms, siekiant išgyventi, reikia turėti klientų, todėl kas gali paneigti, kad jie, „tirdami“ kainas, nešoka pagal užsakovo – mažmeninio tinklo – dūdelę.

„Mes tokių „tyrimų“ neužsakome, o vadovaujamės oficialiais duomenis, kuriuos kas savaitę viešai pateikia valstybės įmonė Žemės ūkio duomenų centras ir jie yra tiksliausi. Akivaizdu, juos gali matyti bet kas, – tarp šio centro kas savaitę tiriamų 19 būtiniausių maisto produktų absoliučios daugumos vidutinės mažiausios kainos tarp Lietuvos didžiųjų prekybos tinklų nuolat randamos „Norfos“ parduotuvėse – bent 15–18 produktų iš 19“, – ieškantiems objektyvios informacijos vadovautis ne užsakomaisiais, o nepriklausomais tyrimais rekomenduoja „Norfos“ vadovas.

Kaip darbuotojams mokant daugiausia išlaikyti mažiausias kainas

Jis atkreipia dėmesį, kad, remiantis objektyviais oficialiais duomenimis, net išlaikydama mažiausias daugelio produktų kainas „Norfa“ darbuotojams moka didžiausius atlyginimus.

„Mūsų nuolatinis siekis yra didinti veiklos efektyvumą. Mechanizuodami ir automatizuodami procesus darbuotojams sudarome sąlygas darbą atlikti našiau ir, atitinkamai, – uždirbti daugiau. Ne per seniausiai atviravau, kad jau nematau didesnių galimybių didinti darbo našumą, bet, atrodo, klydau. Planuojam, kad per keletą mėnesių, dar šiemet, tam tikrose srityse darbuotojams sudarysime sąlygas dirbti dar efektyviau ir, suprantama, atlikus daugiau darbų daugiau ir uždirbti, – atvirauja „Norfos“ vadovas. – Beje, kaip taisyklė, dėl įdiegtų ir darbuotojų geriau išnaudojamų naujovių didėjantis darbo efektyvumo virsta didesniu jį atliekančio darbuotojo atlyginimu. Mes darbuotojo pastangas įvertiname jam atiduodami visą 100% uždarbio dėl jo gebėjimo sumaniai pasinaudoti naujovėmis.“

Pasak D. Dundulio, nuolat stebint ir analizuojant procesus gali atrasti netikėtų galimybių, kaip juos efektyvinti, ką dar galima padaryti, kad žmonės galėtų dirbti našiau ir uždirbti daugiau.

„Dar svarbu nuolat pažinti ir vertinti naujoves, kurios darbuotojams taip pat gali suteikti daugiau galimybių uždirbti. Be to, visas naujoves reikia ne tik įdiegti, bet jas ir kuo labiau išnaudoti. Šiuo metu kaip tik siekiame dar geriau pasinaudoti naujovėmis, kurias jau esame įdiegę, o tai duos gana apčiuopiamą greitą efektą spartinant procesus ir didinant darbo našumą, kas vėl lems augsiančius mūsų darbuotojų atlyginimus“, – įsitikinęs “Norfos“ vadovas.

Pasak jo, „Norfos“ darbuotojai – geriausi ar vieni geriausių iš didžiausių mažmeninės prekybos tinklų. Šį teiginį jis grindžia praktika: „Atėjusieji iš kitų tinklų profesiniais gebėjimais dažnai gerokai atsilieka, tad nenuostabu, kad geriausiai dirbantys ir uždirba daugiausia“.