4 dienų darbo savaitė, tai čia tiems kur ir uždirba daugiau nei 5k€ per mėnesį ant popieriaus. Man tik visada buvo keista, kiek daugiau kainuoja tų, kurie uždirba daugiau nei 5k€ ant popieriaus, sveikatos priežiūros paslaugos, ligos išmokos, bedarbio išmokos. Čia jau net nekalbant apie tai, kad lubos suveikia ir negauni pilnos sumos, bet dar ir pvz. ligos išmokas ima kartais, o su kai kuriais sektoriais palyginus, ir keliolika kartų rečiau. Tai vat, jei suvienodintum įmokas su išmokomis, tai ir rodančių iš tikrųjų kiek gauna algos, būtų daugiau nei 80k. O šiaip pasižiūrėkite gatvėse, BMW jau nebėra prabanga.

Anksčiau buvo nesuprantančių kad darbo diena gali būt trumpesnė nei 12 val. savaitė ne 7 dienų. Paskui norma tapo 10 val ir 6 dienos. Dabar turim 8 val. ir 5 dienas. Jau 100 metų... bet jei atrodo, kad per šimtą metų žmogaus darbo nepakeitė technologijos, kompiuterizacija, robotizacija, nauji organizavimo būdai, tada gal reikėtų grįžt į 6 dienas po 10 val, t.y. tašką nuo kurio 100 metų jau nieks nesikeitė ir jokių inovacijų darbui palengvinti nebuvo atrasta?

Gamybinėje visuomenėje galima mažinti. Paslaugų vieuomenėje žemyn nebesiscalina. Jei pvz. slaugytojas prižiūri 3 žmones, ir jo darbo valandų sumažės 20%, tai reikės 25% daugiau darbuotojų, t.y. kaštai pakils tiek pat, kiek sumažės darbo, t.y. visų atlyginimai realiai tiek pat nuvertės dėl infliacijos. O paslaugose daugumoje atveju (slauga, mokykla, darželis, auklės, policija) jau ir dabar viskas 'optimizuota' taip, kad tiesiog negali atsisakyti 20% darbuotojų. Arba atitinkamai kris kokybė.

Gal ir vaikai į mokyklas pradės 4 dienas eiti? Ligonins gydys trumpiau? Žmonių trūksta ir trūks dat labiau, kuo aukštesnė kvalifikacija

Atrasta ir taikoma. Užtat darbuotojų reikia mažiau, o rezultatas gaunamas greičiau. Bet kaip tai susiję su darbo laiku ir / ar užmokesčiu? Galite apskritai dirbti pusę etato, jei poreikia patenkinami. Praėjo tie laikai, kai buvo baudžiama už nedarbą.

tai sakote, gaminti galima trumpiau ir pagaminti tiek pat? Keistoka išvada. Man rodos priešingai - tai žinioms imliuose ir naujų dalykų kūrimu (ne štampavimu) paremtuose paslaugų sektoriuose galima trumpinti. Nes ten žmogus nėra privalomas gamybinio proceso sraigtelis, daug lankstumo. O slauga ar dalis viešų paslaugų savo esme yra gamybinis procesas - turi aptarnauti x pacientų per dieną, apvažiuoti x teritorijos, yra grafikas.

Iš vaizdo gatvėje nespręsčiau apie atlyginimus. Kaip taisyklė, 90% to vaizdo yra įmonių turtas. Ir tie 81k neatspindi realybės, nes kaip taisyklė, retas įmonės vadovas / savininkas uždirba daugiau nei 5k ant popieriaus. Prie to tikrai prisideda ir jūsų įvardinti įstatymais įtvirtinti absurdai.

Prmenu, kad vos daugiau nei prieš 35 metus vaikai į mokyklą ėjo 6 dienas. Taip pat gydyklose prietaisus naudodavo ne vienkatrinius, dezinfekuodavo, plaudavo, grindis valydavo ne robotai, pampersų irgi vienkartinių nebūdavo, maistą rankomis gamino... Per karantiną ir vaikus ir darbus buvo uždarą, nieks niekur nėjo visas dienas per savaitę ir pasaulis nesugriuvo...

Uždarytų vaikų psichologinės problemos kuo puikiausiai matosi. Ir jos liks visą gyvenimą. Pažiūrėkit kiek dabar nebemoka bendrauti, į telefonus sulindę, prieš 7 metus tokios epidemijos nebuvo.

Na ir kaip tu suoptimizuosi X pacientų? Trumpiau kiekvieną aptarnausi? Jau dabar gydytojas po 8 min pacientui skiria kai kur, iki 6 min trumpinsim, kad pacientų tiek pat aptarnautų per 4 darbo dienas? Ar greičiau neigalius pacienus su šaukštu maitinsim, ar pampersus 25% greičiau keisim?

Oi tik nereikia pasakoti apie optimizacijas. Imk tą pačią slaugą. Vaistus gali vežioti arba žmogus, arba robotas. Dabar vežioja žmogus. Grindis plauti gali irgi robotas. Maistą išvežioti gali irgi robotas. O dar kiek aš nežinau darbų, kuriuos gali atlikti robotas. Ligonį vartyti gali arba du žmonės, arba vienas žmogus su įranga.

Tai apie ką aš, kad iš vaizdo gatvėse matyti, kad tikrai daugiau nei 80k žmonių gyvena gerai, tik gyvena gerai pilkoje zonoje. Iš pilkos zonos daugiau ištrauktum, jei mokestinėje sistemoje teisingumo daugiau būtų. Tik tiek. Tikrai neprieštarauju, ką sakote.

Visai ne pilka zona. Straipsnis apie DU. Žmonės pajamas gauna ne tik iš DU, o ir dividendai, ir individualios veiklos ir kt. Jokio pilkumo nėra gauti dividendus iš investicijų arba dirbti ne samdomą darbą, o susikurti sau darbo vietą. Tas pats ir su teisingumu. Nėra jokios logikos dividendus apmokestinti darbo užmokesčio mokesčiais. Ai... Tai dar... Ką mes matome gatvėse, tai visai nieko neparodo apie žmogaus kišenės dydį. Pilnas miestas žmonių, kurie gyvena ne pagal savo kišenę.

Bet kad 40% uždirba vos virš MMA ar nereiškia jog MMA didint padarytų didelę įtaką visai šaliai?

Koks robotas? Tu gal realiai slaugomų pacientų nesi matęs? Senukai, kurie atsisako valgyti, išspjauna maistą ir pan. Be sąmonės gulintys ir pan. Papasakok daugiau, kur yra robotai, kurie tokius pamaitina ir dar pragulų žaizdas sugeba perrišti?

Atlyginimą išsimokėti kaip dividendus yra pilka zona. Signalas, ar tai atlyginimas, ar dividendai - ar už tokią algą eitum dirbti, jei nebūtum savininkas/nemokėtų dividendų. Jei atsakymas ne - esi pilkoje zonoje. Niekur nesakiau, kad dividendus apmokestinti kaip DU reikia. Sakiau iškraipymus mažinti. Sakiau suvienodinti įmokas su gaunamomis išmokomis proporcingai. Sakiau mažinti darbo pajamų apmokestinimą, didinant turto apmokestinimą. Ferrari, Maserati ar net naujo Porsche, nenupirksi iš VDU, ir niekas nepaskolins pinigų tokiam nusipirkti.

Tai reiškia, kad keliant MMA didini tik infliaciją. Nuo to realus atlyginimas nedidėja. Realiai sumažini realų atlyginimą daugiau uždirbantiems. Šiaip juokinga yra tai, kad dalis šalių, į kurias lygiuojamasi, kad ten geri atlyginimai, MMA apskritai neturi. Tau nekyla klausimų, kodėl taip yra? Ir ne, ne dėl to, kad ten darbuotojai darbdaviams labiau rūpi. Lietuvoje irgi, MMA jau senokai labiau patapo balansavimas tarp traukimo pinigų iš šešėlio, viešojo sektoriaus finansavimo ir infliacijos. Apskritai, MMA būtų galima apskritai nekelti, ir vis tiek atlyginimai didėtų, jei būtų dirbama su investicijų pritraukimu, perkvalifikavimu, mokestine sistema. Na ir jei nerodytų algos MMA, o dividendų kas mėnesį neišsimokėtų po 20k€, tai dirbančių už MMA liktų tik idėjiniai.

Kai paskutinį kartą mačiau žmogų ligoninėje, tai buvo mano žmona ir vaikas. Tai nei vienas iš jų nebuvo senukas išspjaunantis maistą. Gal teko girdėti, būna dar tokios vaikų ligoninės? Ten irgi ne tik senukai? Gal reikėtų truputi galvą pajudinti pamatyti įvairių pacientų?

Su tuo ar eitum... Ar eitum kitiems WC valyti nemokamai? O savo WC nemokamai valyti ar eitum? Daug dalykų "sau" yra įvertinama visai kitaip nei kitiems. Ir čia nėra pilka zona. Ir su verslu - dirbau už tokį atlyginimą už kurį kitam nedirbčiau. Kodėl dirbau? Nes nebuvo už ką susimokėti daugiau. Tikėjau šviesiu rytojumi. Čia irgi nėra pilka zona. Pradėkim skatinti užsiimti verslu, o ne bausti papildomais mokesčiais. Didinam turto apmokestinimą - pradedam nuo santaupų apmokestinimo. Kokį tarifą kalam? Kaip ir pajamom. Mano mieste vidutinis automobilis nėra Ferrari ar Porsche. Tikriausiai mes apie skirtingus miestus.

tai dar mažai matei gyvenime. Visuomenė tik sensta, ir senų žmonių dalis visuomenėje (ypač santykis su dirbančiais) didėja labai reikšmingai. Juos reikia ir prausti, ir nagus kirpti ir išvesti pasivaikščioti, ir su jais pabendrauti. Nėra tam robotų.

Matosi, kad tų ligonių nesat matę...

Gyvenančių ne pagal kišenę, bent jau automobilais gerovę vaidinančiųjų maždaug 5 iš 6. Bent jau JAV taip buvo suskaičiuota. Mimikrija.

Nefantazuok, kad per visą Lietuvą nėra nei vieno skyriaus žmonių, kurie ligoninėje patys galėtų išgerti vaistus. Užsiciklinai ant senukų ir kartoji tą patį per tą patį. Pilnos ligoninės jaunų žmonių, kurie gali savarankiškai vaistus išgerti ar savarankiškai pavalgyti.

Kad tu matei tik senukus, tai nereiškia, jog tik tokie yra.

Pagal tokią logiką ES šalyse, kur MMA yra žymiai didesnis už mūsų, infliacija turėtų būti labai didelė, bet realybėje ten infliacija yra mažesnė nei pas mus.

Dabar pelno mokestis 17proc. dividendu ismokejimo GPM mokestis 15 proc. susumavus apie 32 proc. DU mokesciai aplink 40 proc. Nera cia jokio reiksmingo skirtumo.

Prabanga, tai tas pats kas vidutinis automobilis? Kur sakiau, nemokamai? Jei tavo įmonė, tai nereiškia, kad dirbi nemokamai, ir išsimoki reguliariai dosnius dividendus. Tai reiškia, kad slepi savo DU mokesčius ir rodai viską kaip dividendus. Tai jei nėra už sumokėti, bet dividendų nemoki, tai matyt neslepi algos kaip dividendų. Ir nereikia semantikos apie tai kaip "investavau". Aš irgi daug investavau, dirbau ir nemokamai privatiems, rinkausi patirtį, kad galėčiau dabar būti tarp tų 81k darbuotojų. Kur aš siūliau didinti apmokestinimą? Aš dividendų iš vis nesiūlau liesti, tik apie kai kurių komentatorių apsimetinėjimu šlanga, kad algos mokėjimas dividendais yra viskas moralu ir teisėta. Nėra. Tik plačiai priimta ir visiems žinoma, bet tai nei teisėta, nei moralu.

JAV paskolų rinka labai agresyvi ir išvystyta. Pabandyk Lietuvoje refinansuoti būsto paskolą/gauti antrą paskolą, kad būtų užstatyta 80% būsto vertės. Man statant namą pavyko vienu metu max 45% būsto vertės pasiekti, bet kol baigiau liko ~33% būsto vertės. Automobilius dar normaliai finansuoja, nors irgi, pajamų turi turėti daug.

Infliaciją sukelia ne MMA dydis, o MMA kėlimas. Ar tu galvoji, jei padarai MMA 1000€/mėn. į rankas, tai iki svieto pabaigos dabar bus didelė infliacija? O palygink MMA kėlimą ir tada infliaciją, ir pastebėsi, kad po energijos kainų bumo, kitose šalyse MMA neaugo po 10-20% per metus, priešingai nei pas mus. Ir yra svarbu, ar MMA pakeltas, reaguojant į tai, kad VDU stipriai išaugo, ir realiai dėl ekonomikos augimo išaugo algos, ar keldamas MMA tiesiog spaudi daugiau išmokėti algos, ignoruojant, kad ekonomika stagnuoja ar net traukiasi.

Automobilis prabangus ant įmonės paimtas, o ne nusipirktas iš asmeninių lėšų gaunasi skirtumas ~50%. Dividendus išmokant ar mokant algos po 6k€ į rankas, tai skirtumas ant mokesčių grubiai 800€. Tau skirtumas nuo tiek yra? Ir net nesakau, kad čia reikia labai stengtis gaudyti tokius - neverta, nes įrodyti sunku, bet nereikėtų jaustis ir didžiuotis, kad čia teisūs yra, ir moralūs, ir apsimesti, kad čia viskas gerai.

Tai gyventi ne pagal kišenę taip pat nėra tas pats kas važinėti su Ferrari. Jeigu mano įmonė, tai aš investuoju savo kapitalą ir tikiuosi iš kapitalo grąžos. Tai nėra tas pats kas samdomas darbas. Tu nori prilyginti įmonės savininką paprastam darbuotojui, bet tai toli iki to. Dividendais nėra mokamas atlyginimas. Tai yra viso verslo grąža. Kai tai suprasi, nebesakysi, jog tai tas pats.

Čia kaip diskusija apie vištą ir kiaušinį - kas atsirado pirmiau. Aš vis tik manau, kad ne MMA didina infliaciją, bet MMA yra didinamas dėl išaugusios praėjusių metų infliacijos - jei infliacija per praėjusius metus neišaugo, tai ir MMA niekas nedidina.

PS prisiminus krizinį laikotarpį, kuris pas mus tęsėsi bene ilgiausiai ES, tuomet buvome turbūt vienintelė ES šalis, kur labai ilgą laiką nebuvo keliama/indeksuojama MMA atsižvelgiant į infliaciją bei į augantį VDU.

net nesupranti apie ką čia. Kalbama apie slaugos namus, kuriuose žmonės guli _nuolat_. Ne apie jaunimą, kuris per kelis metus galbūt savaitę ligoninėje praleidžia. Vienam senam žmogui slaugos poreikis valandomis yra šimtus kartų didesnis, nei jaunam, darbingo amžiaus esančiam ligoninėje. O senukai pas mus ilgai gyvena, ir slauga reikalinga metų metais iki numiršta. Ką su tuo darysi kai staiga slaugių poreikis padidės 25%? Jau dabar yra didžiulis trūkumas.

Pardon, aš tik dabar supratau, kad tu nesupranti apie ką pats kalbi. Slauga nėra tik kalba apie slaugos namus. Slaugytojų atliekamas darbas yra ne tik su senukais, kaip tu įsivaizdavai. Žmogus turintis slaugytojo kvafilikaciją atlieka gerokai įvairesnius darbus. Bet čia pats toliau pasigooglinsi. Ir grįžtant į pradžia apie robotizaciją... Pilna darbą, kuriuos galima mechanizuoti tam, kad tie slaugytojai galėtų daugiau skirti laiko darbams, kurių negalima mechanizuoti.

Tai sakai, direktoriui mokėtis po 1000€/mėn. algą (prieš mokesčius) bei kas kelis mėnesius išsimokėti dividendų, viso per metus kokius 120k€, realiai atsispindi santykis DU ir kapitalo grąžos, kai kapitalas apsiriboja tarkime 50k€ iš viso, ir kai toks darbuotojas rinkoje per metus kainuoja 80k€ per metus prieš mokesčius? Dividenduose, priklausomai nuo situacijos, yra ir verslo grąža, bet dalis tokių, kurie sau moka MMA, o kitką per dividendus, dividenduose slepia darbo užmokestį. Vartykis kiek nori.

2008 krizėje pas mus buvo vienas didžiausių nuosmukių. Didinti MMA, kai nedarbas ir taip šoktelėjo iki senai neregėtų aukštumų, o dar ir prastovose sėdi daug, tikrai nebuvo prošvaisčių didinti MMA, ypač, kai MMA ir taip jau avansu buvo užkelta, atsižvelgiant į VDU. Pasižiūrėk Graikiją, ten realus atlyginimas nuo tų laikų nelabai pasikeitęs. Taip kad ne, ne vienintelė. Yra ir daugiau. Ar MMA didina infliaciją, ar ne, priklauso nuo situacijos. Jei ekonomika realiai išaugo, MMA atitrūko nuo VDU, tai saikingas MMA pakėlimas infliaciją veiks nežymiai. Jei MMA pakeli nekreipiant dėmesio, kad MMA ir VDU didėja sparčiau nei ekonomikos produktyvumas - vienareikšmiškai sukeli infliaciją. Labai supaprastintai, jei ekonomika yra tortas, ir MMA tai torto gabaliuko dydis, tai dalinant ant 12 žmonių, pjaustyk kokio nori dydžio gabaliukais, torto nepadaugės. Jei tortą išauginai, tai pjaustant tokio pat dydžio gabalais - turėsi likutį, kurį gali dar padalinti likusiems, ir turės visi daugiau - infliacijos nesukelsi. Realiame gyvenime sudėtingiau, ir tiksliai nuspėti kuo pasibaigs - infliacija ar perdalijimu - sunku. Bet kai ir taip darbo efektyvumas atsilieka nuo algų augimo, pelnai santykinai mažėja, tai gali būti tikras, kad MMA augimas baigsis infliacija.

Bet personalo vis tiek reikia kiaurą parą, tik mažiau žmonių.

Nu nėra įmonės savininkas samdomas darbuotojas. Tiesiog nėra. Visi tie žodžiai yra tik siekis pritempti prie darbuotojo. Negali įmonės savininkas išeiti nei atostogų, nei nedarbingumo, nei pasiųsti savo vadovo ant trijų raidžių ir mesti darbą. Negali net su vadovu susitarti dėl didesnio atlyginimo. Net į profsąjuzą įstoti negali. Tiesiog jis nieko negali padaryti. O ką jis gali, tai padėti visą savo asmeninį turtą ir dar į skolas įklimpti, jeigu jo koks sprendimas bus ne visai geras. Kas kelis mėnesius mokėtis dividendus yra nesąmonė dėl įstatymų keliamų reikalavimų sudaryti FA. Ir ne kas kelis, o minimum kas tris. Jeigu taip daro, tai tik labai maža dalis. P. S. prie 50k Eur kapitalo neišsimokėsi 120k Eur dividendų.

Ko gero nesuprantu, nors vadovauju slaugytojų komandai ;)

Lietuvoje gerokai daugiau automobilių perkama "už grynus" be paskolų, o prabangių lygyje - dauguma. Taupumas kitoks, gal istorinė patirtis, bet tai nepateisina aidavimo visų santaupų ratams. Na bet kai kuriems žmonėms svarbu kaip jie atrodo kitiems, nors tie kiti visai jais nesidomi.

Kai tenka už automobilį mokėti kaip už pajamas natūra ilgesniame laikotarpyje labai abejotina nauda iš jo "ant įmonės". Bet jei keiti kas trejus metus tada taip.

Nusikalbat ar meluojate, ir turbūt net nemirksite. Kalbu ne apie vienus 2008 m., bet apie ilgą krizės laikotarpį, kai kitos šalys jau buvo seniai iš jos išlipusios. Paskaitykite užsienio ekonomistų ataskaitas - 2008 m. pas mus ekonominis nuosmukis buvo mažiausias tarp trijų Baltijos šalių, bet dėl nelabai vykusio krizės suvaldymo, krizė pas mus užsitęsė ilgiausiai iš visų trijų Baltijos šalių. Vėliau jau ekonominiams rezultatams stipriai pagerėjus tuometinis Premjeras priešinosi MMA kėlimui, nors MMA kėlimui tuomet pritarė ir profsąjungos ir darbdavių konfederacijos! Dėl tokio nevykusio krizės suvaldymo turėjome didžiausią emigraciją, jaunimo nutekėjimą (dėl ko dabar turime demografinę krizę) ir ilgą vidinio vartojimo stagnaciją, šešėlį dėl vokelių (dėl mažos MMA), kas tik dar labiau pratęsė krizę.

Matyt negulejot ligonineje niekada , todel ir matot ten daug jaunų žmonių.

Jūs mielasis(oji) rašot, bet neskaitot. Nes tą patį ir aš teigiu, kad tai ne tos paslaugos, kur gali efektyvintis nenuleisdamas kokybės, tai konvejeris. Tik nesitujinkite, kiaulių kartu neganėm.

"kai ir taip darbo efektyvumas atsilieka nuo algų augimo, pelnai santykinai mažėja, tai gali būti tikras, kad MMA augimas baigsis infliacija." yra klaidžiojimas migloje ir neaišku kuo paremti gąsdinimai - net neatsakant sau į klausimą, kiek mažėja pelnai ir kiek didinamas MMA. (Kainų) infliacijai daug daugiau įtakos turi kiti faktoriai, ir jei pasižiūrėsite MMA ir infliacijos kreives, jos iš esmės nekoreliuoja. Bet yra kovido santaupos ir išmokos, ateinančios iki darbuotojų, kurios ją iškart sukelia iki nematytų aukštumų. Kas nuo ko atsilieka, ir ar bus kokios nors pastebimos pasekmės, galima pasakyti imant tik ilgą laikotarpį. Algų kilimas taip pat yra vidutinio-ilgo laiko tendencija, susijusi su rekordiškai užaugusiais pelnais, kai tuo tarpu infliacija šokinėja metai iš metų.

Em, su mažiau kapitalo, omeny realaus materialaus turto, ne "neišmokėto pelno", galima išsimokėti ženkliai daugiau. Mano darbe užtenka iš esmės tik kompo, na dar baldai ir kavos aparatas. Patalpos nuomojamos. Kaip manai, kokie vienos vietos kapitalo kaštai, m? Na kai apie verslą galvoji tik kaip apie savo darbo vietą - tada atrodo, kad nėra skirtumo, bet verslo savininkas ir direktorius/vadovas gali, ir didesnėse įmonėse dažniausiai yra skirtingi asmenys. Net Lietuvoje žinau, kai savininkas yra projektų vadovas, o direktorius samdomas asmuo. Ir ne, tai kad esi savininkas, tai nereiškia, kad už MMA dirbi, bet dividendais išsimoki astronomines sumas, tai jau apgaulė. Problema, įrodyti. Tai čia tik ant sąžinės kabo, nu dar kažkiek mokesčiai paspausti gali, kad pasikeltum, nes pradės kitką kratyti.

Pas mus tęsėsi ilgiausiai? :D Šiaip Estijoje kritimas mažiausias ir trumpiausias, nes turėjo ir rezervų, ir biudžetas nebuvo perteklinis, ir NT krizės tokios gilios nebuvo, kaip pas mus. Latvijoje krizė truko ilgiausiai, ir jos padariniai ir iki COVID'o matėsi. Užsienio ekonomistų analizė parodė, kad kaip tik Lietuvos krizės suvaldymas buvo geras. Profsąjungos visada pritaria MMA didinimui. Darbdavių konfederacijos kai pritaria - keistas fenomenas, taigi kelti algas gali ir be MMA kėlimo. O šiaip MMA kėlimas baigėsi infliacija, dėl kurios kaltino eurą :D Emigraciją turėjome dėl to, į kokią krizę atvedė. Kai autobusas krenta nuo uolos ir perduoda vairą kitam, negali kaltinti, kad autobusą nuvairavo nuo uolos. Demografinė krizė jau buvo užprogramuota dar sovietiniais laikais. MMA kaltas dėl šešėlio - geras bairis. Tai šalyse, kur MMA nėra, viskas šešėlyje? Vidinio vartojimo stagnacija dėl nekeliamo MMA? :D Nesiorientuoji, nei kas ta infliacija, nei kaip veikia ekonomika ar vartojimas. Jei trūksta darbuotojų, algos kyla pačios, nereikia jokio MMA. Jei algos nekyla - reiškia ekonomika silpna. Jei šešėlį sprendi per MMA ir čia klijuojiesi, kad darbą didelį atlikai - totaliai nieko nerauki, ir pagavai mažą žuvelę bei didžiuojasi pagavęs didžiausią, kai 100x didesnė toliau plaukioja.

Nekoreliuoja infliacija su MMA? :D Koreliacija aišku uždelsta yra, bet jinai akivaizdi. Susidėk grafikus, atmesk išorės faktorius.

Jeigu tavo darbe reikia tik kompo ir kavos aparato, tai tu neuždirbi 5000+ Eur. Taip jau rinka veikia. Tikriausiai reikia kažko daugiau. Pradedant klientais, baigiant darbuotojais ir dar daug tarp jų. Nors tau ir gali atrodyti, jog reikia tik kompo ir bus krūva bapkių darbuotojų darbo užmokesčiui. Gali būti skirtingi asmenys. Bet netinka tavo istorijai - direktorius (ne savininkas) neišsimoka dividendų. Savininkas - projektų vadovas yra faktinis vadovas. Jam galioja viskas tas pats ką aprašiau aukščiau.

Reikia žinių, gebėjimų, pažinoti žmones, iš kurių gali gauti informacijos, ar kuriems, tavo įžvalgos gali būti aktualios, bet tai nėra CAPEX ir buhalterinėje apskaitoje neatsiranda. Ir ne 5000+ Eur nėra kažkas iš fantazijos srities ar net didelė alga. Darbuotojų beveik nėra, na bent jau ne tokių, kurie gauna mažiau 5000 Eur. Savininkas, jei faktinis darbuotojas, ir moka sau mažiau algos nei gauna buhalteris (ar apskritai mažiausiai iš visų darbuotojų), bet išsimoka dividendus - yra pilkoje zonoje, t.y. slepia darbo pajamas po dividendais. Taškas.

Kai išlipsi iš CAPEX ir buhalterinės apskaitos, tai suprasi kuo skiriasi įmonės savininkas nuo samdomo darbuotojo. Gal ir pats nebebūsi samdomu darbuotoju.

Kai sugebėsi pasižiūrėti į save objektyviai, suprasi, kad net nesupratai keliamos moralinės dilemos. Dar gali užklausti VMI, bet padaryk ne asmeniškai :) O mokesčiai tai ir yra buhalterinė apskaita.

taigi jūs mielasis teigiate, kad koreliuoja, tai gal pasidalinkite, kur radote tuos sudėtus grafikus, o ne dalinkit namų darbus. Klausimas ne ar, o kiek koreliuoja. Jei nusiimti įsitikinimus, kuriems ieškote pagrindimų, tai nėra vienareikšmio atsakymo, ir jis tyrimuose priklauso nuo rinkos specifikos. Turite kantrybės - pasiskaitykite. "First, it remains unclear whether labor costs tend to precede or follow prices (see for instance Knotek and Zaman (2014) and Bidder (2015)). And second, studies suggest that the relationship between labor cost inflation and price inflation may have weakened over time, potentially due to an improved anchoring of inflation expectations (see for instance Peneva and Rudd (2017)). However, when looking at the theoretical literature, it is rather unsurprising that empirical studies have not been able to draw any firm conclusion on the link between labor cost inflation and price inflation at shorter horizons. Theoretical models generally do not put into question that in the long run labor cost inflation and price inflation are closely interrelated and that we should eventually expect wage inflation, adjusted for productivity, to move together with price inflation.4 However, in the short to medium run it is not at all obvious that rising labor costs should translate into price inflation." ECB studija, daryta iki karo ir kovido. https://www.ecb.europa.eu/pub/pdf/scpwps/ecb.wp2235~69b97077ff.da.pdf

Tai sakai pakeliam MMA 2x, ir paslaugų kainos, kaip kad kirpėjas, slauga, taksi/pavežėjimas nepasikeis? :) Apie ką tavo cituojami šaltiniai, tai kad darbo kaštų dalis yra sumažėjusi ir 5% pakėlus MMA nebus 5% infliacija dėl krūvos kitų veiksnių, kurie irgi veikia kainas, kaip pvz. žaliavų kaina, augantis efektyvumas ir t.t.. Bet kai MMA pakeli 30%, iššauksi infliaciją, ir koreliacijos tarp MMA ir infliacijos per ilgą laiką nebus, nes ilgą laiką jei kėlei MMA vidutiniškai po 5-10%, paskęsta tarp kitų faktorių. Pasitaisysiu, koreliacija bendrai su ilgalaikiu MMA didinimu koreliuoja prastai, bet didinant MMA drastiškai, tai iššaukia didelę infliaciją. Apie šitai vėlgi europinis šaltinis: https://www.eurofound.europa.eu/en/publications/all/minimum-wages-have-significant-effect-negotiated-and-actual-wages?utm_source=chatgpt.com#overview Kai skaitai paviršutiniškai, ir nesupranti skirtumo - tai daraisi klaidingas išvadas.

Tai supratau, kad pasisakote už atlyginimus vokeliuose ir tuo pačiu už mažesnį MMA, kad kuo daugiau liktų vokeliuose.

Taip, pas mus 2008 m. krizė tęsėsi ilgiausiai. Latvijoje, kurioje iš pradžių krizė buvo giliausia, ji buvo suvaldyta greičiau. Latvija greičiau pasiekė geresnius ekonominius rodiklius po krizės, greičiau sumažino biudžeto skolą, kas jai leido anksčiau už mus įsivesti Eurą. Pas mus krizė išvis tęsėsi virš 10 metų, tik po šitiek laiko užšaldytas valstybės tarnautojų atlyginimo bazinis dydis buvo sugrąžintas į buvusį ikikriziniu laikotarpiu.

Demografinė krizė buvo užprogramuota ne sovietmečiu, bet 2008 m. ekonominės krizės "suvaldymo" metu, kuomet buvo didžiausia emigracija mūsų istorijoje po sovietmečio (ir daugiausia emigravo jaunimas, kuris galėjo susilaukti vaikų čia, jei būtų neemigravęs). Tuometinis Premjero patarėjas jaunimui sakė ’’darbo nėra ir artimiausiu metu jo nebus" - lengvai galite rasti šią frazę interneto paieškoje.

Pramonė 4.0 įvyko daug mažesniu masteliu, nei daugelis prognozavo, tai 5.0 įvyks dar didesniu masteliu, nei kad prognozuota 4.0? Dabar į darbo rinką ateinantys, dar nematys pilnos robotizacijos. Nerealu. Dabartinė DI banga spartina rezultatų gavimą, kas reikš technologinį šuolį, bet nuo to apetitas žmonių tik išauga - vadinasi reikės daugiau paslaugų.

visiškai teisingai pastebėta. Kol didžioji dalis sukurtos produkcijos žemos-vidutinės vertės produktuose-paslaugose, ilgink ar trumpink darbo laiką kiek nori, nieko neišspausi. Tam reikia auginti vertę. Jei kas darbo trukmę bando susieti su labour productivity kaip rodikliu, tai elementarus nesugaudymas sąvokose arba pigi propaganda.

Productivity nesisieja su darbo trukme, tiesiog absoliučiai mažiau pagaminsi. Taip, reikia auginti vertę, auginant vertę, MMA apskritai praranda prasmę. Aš už tai, kad sukurtume ekonomiką ir mokestinę aplinką, kurioje MMA neturėtų prasmės, nes MMA būtų nereikalingas darbuotojams. Kiti nori likti prie MMA principo, nes taip lengviau manipuliuoti žmonėmis ir išlaikyti savo rinkėjų ratą.

Nesutinku su ideologiniais postulatais, nes gyvenam realiame o ne svajonių pasaulyje. MMA sugalvotas politikų, kad sukurti spaudimą darbdaviams, kurie jam nesant išnaudotų žemesnės kvalifikacijos, mažiau derybinių galių turinčius darbuotojus, ir taip mažinti pajamų nelygybę, įtampas visuomenėje. Tokių yra ir visada bus.

O kodėl kitose šalyse tokių nėra, kur MMA netaikomas ir algos didesnės, nei Lietuvoje? Spaudimas darbdaviams? MMA yra nuo senai, kai Lietuvoje nedarbas ir 20% siekė, tai tiesiog už mažiau nei MMA dirbo visiškai juodai. Nenorėjai dirbti juodai už mažiau nei MMA? Nedirbsi iš viso, nes eilėje dar 100. Čia tas spaudimas realiai yra minimalus, kai +- nedarbas nukritęs iki natūralaus, kai derybinė galia jau apyligė, ir jau daugiau kaip įrankis naudojamas, kad šešėlyje ne visa alga būtų. Vienintelis realus būdas didinti atlyginimus yra per kuriamą aukštesnę pridėtinę vertę - investicijas į gamybą, žinias, gebėjimus, išskirtinių paslaugų sukūrimą. Pajamų nelygybę MMA sprendžia daug mažiau, nei švietimas.

nepykite, jūs čia gryna paniatkių transliacija užsiimate. Nekalbam apie ribinius atvejus, ir MMA yra 22 iš 27 ES šalių. Nėra tik turinčiose stiprias socialines sistemas ir struktūras (profsąjungų) kurios atstovauja daugumą ir turi didesnes derybines galias.

ne visi taip įsisvazduoja. tai žmogaus uždirbti pinigai, tik dalis jų sumokama mokesčiais ir pensijai