Ką daryti, kad naujai įkurta valdyba veiktų sėkmingai
Bendrovių valdysenos temos sklaida paskatino ir privačių įmonių savininkų susidomėjimą. Jeigu NASDAQ vertybinių popierių biržoje listinguojamos įmonės turi laikytis „Bendrovių valdysenos kodekso“ reikalavimų, tai likusios įmonės turi vadovautis Akcinių Bendrovių įstatymu (ABĮ) ir Civiliniu Kodeksu (CK). Tuo tarpu valdybų – vieno iš esminių gerosios valdysenos elementų — vaidmuo šiuose dokumentuose apibrėžtas gana abstrakčiai. Todėl verslininkams kyla paprasti klausimai – kam reikia valdybos „šeimos“ įmonėse, valdomose dažniausiai vieno ar kelių asmenų? Ką daryti, kad naujai įkurta valdyba veiktų sėkmingai?
1. Pasirinkite, kokia jūsų valdybos paskirtis.
Nuo to priklausys, ką kviesti į valdybą, koks būtinas valdybos narių įsitraukimas ir koks numatomas vaidmuo formuojant ir prižiūrint strategiją bei einamąją veiklą. Nuo to priklausys, kokią naudą sukurs naujai įsteigta valdyba. Neatsakius šio klausimo, savininko nusivylimas praktiškai garantuotas.
„Šeimos“ įmonėms patarčiau rinktis „patariamosios valdybos“ modelį, bent jau iš pradžių. Nesiekiant aktyvaus priežiūros vaidmens (nes įmonės savininkas paprastai yra ir įmonės vadovas). Dažnai, tai būna „neformalios“ valdybos (t.y. valdybos nariai neturi pilnos materialinės atsakomybės, nes valdyba neregistruojama „Registrų centre“ kaip kolegialus valdymo organas). Nors tokia valdyba reguliariai stebi veiklos rezultatus, tačiau sutelkia savo dėmesį į verslo plėtrą, todėl valdybos sudėtis turi būti nukreipta (pritraukiant kompetencijas iš šalies) strategijos formulavimui ir įgyvendinimui.
„Vadovybės priežiūra“ – tai dažniausiai pasitaikanti valdybos paskirtis valstybės ir savivaldybių valdomose įmonėse. Paprastai, valdyba sutelkia dėmesį bendruosius veiklos rezultatus, stengiamasi kiek įmanoma atsižvelgti į akcininko (valstybę atstovaujančio ministro ar savivaldybės mero) išsakytus lūkesčius. Pažangiai valdomose įmonėse valdyba paprastai išplečia savo įgaliojimus (vadovybės sąskaita, savininkui pakeitus bendrovės įstatus), siekdama užtikrinti valdymo efektyvumą per veiklos politikas (pavyzdžiui, EPSO-G turi įdiegusi bene 30 skirtingų veiklos politikų!) ir įsitraukdama per svarbiausius (strateginius) investicinius projektus — tiek juos tvirtinant, tiek prižiūrint jų įgyvendinimo eigą.
Kada privačioms įmonėms verta išplėsti valdybos vaidmenį? Aukščiausias valdybos įsitraukimo lygis („valdyti“) būtinas savininkams atsitraukus nuo kasdienės veiklos, kai valdyba (su savininku priešakyje) aktyvi tiek formuojant įmonės strategiją (svarbiausius pokyčius per veiklos kryptis ir tikslus), po to ir prižiūrint projektų įgyvendinimą bei formuojant gerąsias valdymo praktikas per veiklos politikas.
2. Nustatykite valdysenos struktūrą.
Kas yra „gera“ valdysenos struktūra? Pagrindinis geros valdysenos požymis – aiškumas. Nepaliekant vietos „paprotiniams“ santykiams (kai tikimasi, jog samdomas įmonės vadovas susipras, kada būtina gauti savininkų pritarimą). Remiantis galiojančiais įstatymais, vadovo įgaliojimai labai platūs. Tuo tarpu valdybos vieta (tarp akcininkų ir vadovo) abstrakti ir paprastai nepatikslinta bendrovės įstatuose. Svarbu paminėti, kad valdyba negali perimti akcininkų vaidmens, tačiau gali apriboti vadovo vaidmenį (kas gali sukelti natūralų konfliktą). Todėl po valdybos paskirties išgryninimo, rekomenduočiau peržiūrėti bendrovės įstatus, kuriuose aiškiai apibrėžti valdybos ir vadovo atsakomybių ribas (pavyzdžiui, investuojant ar skolinantis), taip pat įtvirtinti kitas valdybos funkcijas (pavyzdžiui, valdybos teisę leisti veiklos politikas, kuriomis turėtų vadovautis vadovybė).
3. Atskirkite vadovybės darbotvarkę nuo valdybos veiklos.
Vienas iš būdų „užstrigti“ valdybos veikloje – tai prisiimti sau nebūdingų funkcijų. Dažniausiai vadovas (vedinas gerų ketinimų!) „užverčia“ valdybą informacija – detalia, nesusisteminta („taigi jūs prašėte informuoti apie veiklą“), be aiškių informacijos teikimo priežasčių, taip pat vadovas (apsidrausdamas) stengiasi įtraukti valdybą net į mažai reikšmingų sprendimų priėmimą.
Kaip to išvengti? Pasirenkite valdybos veiklos planą – surūšiuotą temų ar klausimų sąrašą, nurodant apytiksles svarstymo datas ir tikėtiną valdybos posėdžių dažnį. Žinoma, bent kartą metuose veiklos planą peržiūrėkite – gali iškilti kitų svarbių dalykų ir prioritetų. Šis planas bus vadovui (ir valdybos pirmininkui) kaip gairės susitariant dėl posėdžių darbotvarkės. O kylančias papildomas užklausas (gilesnei vadovybės analizei ir pristatymui valdyboje) fiksuokite atskiroje užklausų suvestinėje.
Bendrovių valdysenoje tik dalis sprendimų yra standartiniai (ir tinkantys visiems). Tai, kas pasiteisino vienai įmonei, kitoje gali netikti, nes kiekvienos įmonės padėtis (aplinka, savininkų lūkesčiai ir elgsena, valdysenos struktūra ir pan.) būna savita. Sužinokite daugiau apie valdybų veiklą, uždavinius ir veiklos organizavimo ypatumus „Verslo žinių“ akademijos organizuojamose mokymuose „Bendrovių valdysena. Valdybos uždaviniai“.
