Užduotis vadovui: kad pokyčiai nevyktų tik dėl pokyčių

„Pastaruoju metu pokyčiai tampa nuolatine organizacijų būsena. Regis, jie neturi pradžios ir pabaigos, nes didelis neapibrėžtumas kone kasdien iškelia vis naują klausimą, mažesnę ar didesnę problemą, priverčia atsižvelgti staiga pasikeitusias aplinkybes. Šiandien retas vadovas gali pasakyti, kad pokyčių inicijavimas organizacijoje – tarsi iš natų“, – pastebi dr. Rasa Katilienė, ISM Vadybos ir ekonomikos universiteto lektorė ir vadovų studijų programos modulio „Organizacijų pokyčiai“ vadovė.

Ji įsitikinusi, kad kiekvienas vadovas gali sumažinti klaidų skaičių ir išvengti bent dalies bergždžių paieškų ir rizikingų eksperimentų.

nuotrauka::1 left

Vadovai renkasi studijas

R. Katilienė pastebi, kad klausimas, kaip inicijuoti tvarius pokyčius, yra viena iš svarbiausių priežasčių, kodėl vadovai nusprendžia studijuoti ir gilintis į naujausias pokyčių valdymo teorijas, tyrimus, modernias vadybos praktikas ir įvairių įmonių patirtis. „Be abejo, kiekvienas turi ir asmeninių priežasčių studijuoti – siekia ženkliau fiksuoti savo tobulėjimą, įgyti daugiau pasitikėjimo, tapti naujos bendruomenės dalimi“, – kalba ISM akademikė.

Pasak jos, didžiausia atnaujinto „Organizacijų pokyčiai“ modulio vertė yra tai, kad vadovas įsisąmonina pokyčių svarbą ir išmoksta, kaip elgtis pokyčiuose.

„Studijų metu netrūksta atradimų, kaip antai, jog daug sprendimų galima rasti pačios įmonės viduje – atsakymai tiesiog iškyla įgalinant, įtraukiant į pokytį visus darbuotojus. Universitete sukuriame tokią aplinką ir iššūkius, kurie greitai atskleidžia vadovų įgūdžius ar įgūdžių trūkumą. O susistemintos žinios, metodai ir praktikos suteikia galimybę patobulinti įgūdžius ir papildyti kompetencijų spektrą vadovų studijų metu“, – dalijasi R. Katilienė, kurios interesų sritys – lyderystės ir organizacijos kultūros ypatumai.

Įgūdžių vertė vis didėja

Šiemet COVID-19 pandemija į visuomenės gyvenimą, ekonomiką ir organizacijų veiklą įnešė daug chaoso. Tad dabar, anot R. Katilienės, gebėjimas veikti tikslingai ir sistemiškai įgijo dar didesnę vertę. Modulis buvo atnaujinamas atsižvelgiant į šių dienų kontekstą, versle ir visuomenėje vykstančias transformacijas.

nuotrauka::2 right

Vadovams skirtų studijų modulis sudarytas taip, kad kiekvienas programos dalyvis perprastų pokyčių inicijavimo etapus ir suvoktų, kad ši sistema – nesibaigianti procesų seka, vedanti tvarių sprendimų link.

Pašnekovės teigimu, studijų pradžioje vadovui tenka atsakyti į klausimus: „kur aš esu?“ ir „nuo ko pradėti?“. „Iš pirmo žvilgsnio šie klausimai atrodo juokingai paprasti. Juk į kursą susirenka savo sričių ekspertai – patyrę, aukštos kompetencijos vadovai. Tačiau būtent patirtis ir ekspertinių žinių bagažas neretai tampa ribojančiais veiksniais, kurie neleidžia pamatyti platesnio vaizdo. Tenka atrasti naujus matymo kampus ir mąstymo būdus. O atrandant ir išbandant, natūraliai formuojasi ir asmenybės pokyčiai“, – pasakoja R. Katilienė. 

Ji atkreipia dėmesį, kad studijų metu vadovai pokyčių inicijavimo sprendimus rengia ne savo įmonėms, o atrinktoms organizacijoms, kurios savanoriškai įsitraukia į ISM vadovų programą.

Vadovams, tarsi konsultantams, organizacijos atveria savo problemų lauką ir galimybes taikyti įgūdžius, naudoti vadybos praktikas, technikas, metodus ir įrankius. Atsiliepimai rodo, kad projektu lieka patenkintos abi pusės – ir studijuojantys vadovai, ir pokyčiams pasiryžusios organizacijos, kurioms studijų dalyviai parengia ir dovanoja aktualius sprendimus.

Daugiau nei dešimtmetį organizacijas tyrinėjanti ir verslą konsultuojanti R. Katilienė teigia, kad vadovo gebėjimas orientuotis neapibrėžtumo sąlygomis atsiskleidžia, kaip jis ar ji sugeba surinkti, apdoroti informaciją, ar tiksliai atpažįsta problemą ir gali įvardinti, kuriame etape yra organizacija ir kaip šiame etape būtų galima geriausiai panaudoti savo įgūdžius bei kompetencijas, kartu įtraukiant suinteresuotas šalis.

Apskritai, vadovo santykiai su kitais žmonėmis yra tarsi pokyčių laidininkas. Kuo geriau organizacijos nariai įsitraukia į procesus, bendrauja ir natūraliai išugdo priimtų sprendimų nuosavybės jausmą, tuo didesnės galimybės inicijuoti tvarius pokyčius.

7 svarbūs principai

Pasak ISM vadovų studijų lektorės, tinkamas pokyčių inicijavimas yra tarsi gera pradžia – jau pusė darbo. Kad atrastų konkrečiai situacijai ir organizacijai tinkamus sprendimus, vadovas turi gebėti atsitraukti nuo savo išankstinio žinojimo ir sprendimo „nuleidimo žemyn“. Gera praktika – praeiti sprendimo paieškos procesą taip, tarsi tai darytų išorinis konsultantas.

R. Katilienė siūlo septynis principus, kuriais turėtų vadovautis verslo lyderiai, pasiryžę sprendimo paieškos procesui:

1. Atsikratyti savo šališkumo pradedant rinkti duomenis „nuo balto lapo“ ir užtikrinti, kad bus išklausytos visos suinteresuotos šalys.

2. Elgtis su suinteresuotomis šalimis tarsi su klientais – jų nuomonė ir nuosavybės jausmas itin svarbūs, nes šiame etape susiburiame pokyčio agentus ir įgyvendintojus.

3. Įsitikinti, ar sprendžiama tikrai ta problema, nustatyti tikrąją problemą.

4. Parinkti verslo įrankius, padedančius problemai ir jos sprendimui suteikti struktūrą, naudoti inovatyvius idėjų radimo metodus.

5. Naudoti technikas, įtraukiančias ir ugdančias komandas, kad jos pasiruoštų pokyčiui psichologiškai, laikytų jį „mūsų“, o ne „tų iš viršaus“, būtų atsakingi už įgyvendinimą ilgą laikotarpį.

6. Paruošti organizacijas pokyčiui struktūriškai.

7. Pažvelgti į pasirengimą pokyčiui per projekto prizmę – apibrėžtumas laike ir konkretūs veiksmai leidžia išvengti metų metus trunkančių tų pačių problemų aptarinėjimo be sprendimų.  

Pašnekovės nuomone, įvaldęs šiuos principus, kiekvienas vadovas bus pasirengęs ugdyti organizacijas, priimti pokyčius kaip natūralią būseną, kuri vyksta sistemingai, įtraukiančiai ir kryptingai. Lyderio netrikdys situacijos neapibrėžtumas, nes daugybė modulyje įsisavintų modelių, įrankių ir technikų suteiks užtikrintumo.

Daugiau patarimų apie tai, kaip padaryti, kad pokyčiai taptų organizacijos DNR, rasite čia.