Tyrimas: dauguma darbdavių karantino egzaminą išlaikė

Tokius duomenis atskleidžia tyrimų bendrovės „Kantar“ birželį atliktas darbuotojų įsitraukimo tyrimas, kuriame dalyvavo 525 dirbantys Lietuvos gyventojai. Rezultatai lyginti su 2019 m. atliktu analogišku tyrimu.

Kalbant apie darbdavių sąžiningumą karantino metu, daugumos jų požiūrį ir veiksmus pavaldiniai įvertino pozityviai: akcentavo sąžiningą elgesį karantino metu, suteiktas apsaugos priemones ir galimybę dirbti nuotoliniu būdu, išsaugotą darbo vietą, sklandžią komunikaciją.

Anot Jurgitos Račkytės-Vilimės, „Kantar“ įžvalgų ir tyrimų vadovės, tai rodo, kad dauguma darbdavių į pandemijos sukeltą krizinę situaciją sureagavo gana atsakingai.

„Galima sakyti, didžioji dalis darbdavių išlaikė šį karantino išbandymą. Kita vertus, ketvirtadalis dirbančiųjų patyrė iš savo darbdavio nesąžiningo, darbuotojų manymu, elgesio apraiškų – ir taip atsakę pirmiausia akcentavo sumažintus atlyginimus ar priedus“, – komentuoja J. Račkytė-Vilimė.

Pasak jos, respondentų, žemai įvertinusių savo darbdavį, atsakymai perša išvadą, kad labiausiai koją pakišo skaidrios, laiku vykdomos komunikacijos su darbuotojais stoka.

„Dauguma darbuotojų įvertinusių darbdavio elgesį kaip nesąžiningą, paminėjo, kad jautė, jog jie nerūpi darbdaviams – šie neužtikrino saugios darbo aplinkos, rūpinosi tik savo interesais, nerodė noro padėti. Nemaža dalis šių priekaištų yra susijusi su darbdavio komunikacijos spragomis, reikiamos informacijos pateikimu laiku“, – teigia J. Račkytė-Vilimė.

Svarbiausia – pajamos

Lyginant su patrauklaus darbdavio tyrimu, kurį agentūra atliko 2019 m., šiuo metu pastebima išaugusi darbo vien kaip pajamų šaltinio svarba.

„Nors finansinis aspektas visada dominuoja, po karantino vykdytas tyrimas atskleidė gana ryškų poslinkį – padaugėjo tokių respondentų, kurie darbą nurodė vien kaip pajamų šaltinį ir nieko daugiau (padaugėjo nuo ketvirtadalio iki trečdalio dirbančiųjų). Pastebime, kad darbas tampa vertybe pats savaime, o galimybė realizuoti save, plėsti savo kompetenciją, kopti karjeros laiptais – pasitraukia į antrą planą. Šių aspektų svarba per metus sumažėjo 5-10 procentinių punktų“, – įvardija J. Račkytė-Vilimė.

Ji pataria, kad darbdaviams dabar prasminga akcentuoti finansinį stabilumą, laiku mokamą atlyginimą, garantuotą darbo vietą.

Patenkinti darbu

Tyrimas rodo, kad bendras pasitenkinimas darbu ir esamo darbdavio rekomendacija, kaip ir pernai, išlieka gana aukštame lygyje. Ketvirtadalis tyrimo dalyvių teigė, kad yra ypač arba labai patenkinti savo darbu, daugiau negu pusė dirbančiųjų darbu yra patenkinti. Dauguma dirbančiųjų (7 iš 10) būtų linkę rekomenduoti savo darbovietę draugams ar pažįstamiems.

Pagrindinį pokytį, pasakoja specialistė, galima įžvelgti kolegų motyvacijos ir darbovietės rezultatų vertinimuose. Kas antras dirbantysis savo kolegas vertina kaip mažai arba visai nemotyvuotus. Bendrus darbovietės rezultatus, ir jos sėkmę vertinančių puikiai ir labai gerai šiemet, lyginant su pernai metais, sumažėjo 7 procentiniais punktais.

J. Račkytė-Vilimė pabrėžia, kad kiekvienos įmonės individualūs duomenys skiriasi, priklausomai nuo bendrovės kultūros, motyvacijos sistemos, darbuotojų įtraukimo į sprendimų priėmimo procesus, o Lietuvos dirbančiųjų įsitraukimo vidurkis naudotinas kaip atspirties taškas palyginti su savo įmonės skaičiais.

Įsitraukimas mažėjo

Karantino metu sumažėjo moterų ir jaunimo įsitraukimo indeksas.

„Greičiausiai, tam turėjo įtakos karantino metu sustiprėjęs „dvigubas“ moterų etatas – kai prie įprasto darbo, prisidėjo ir išaugęs namų ruošos krūvis, vaikų nuotolinio mokymosi priežiūra. Taip pat tai galėjo lemti ir profesijų, kuriose tradiciškai dominuoja moterys – švietimo, medicinos, paslaugų sektorius – patiriamas krūvis ir nerimas“, – analizuoja ekspertė.

Mažesnį jaunimo įsitraukimo indeksą, jos teigimu, galėjo lemti darbdavių sprendimai optimizuoti darbo vietas, pirmiausia atsisakant laisvai samdomų, praktiką atliekančių ar bandomajam laikotarpiui pasamdytų specialistų.

„Jaunų žmonių lūkesčiai darbdaviui apskritai yra aukštesni, tad gana natūralu, kad čia pirmiausia pasimatė atotrūkis ir jausmas, kad į juos neinvestuojama“, – sakė J. Račkytė-Vilimė.

Rečiausiai minima darbdavių karantino metu taikyta priemonė – primygtinis raginimas išeiti atostogų, tuo tarpu dažniausiai pritarta teiginiams, jog darbdavys suteikė priemones dirbti nuotoliniu būdu ir taupymo priemones taikė proporcingai visiems darbuotojams. Daugiau kaip pusė apklaustųjų pritarė teiginiui, jog jų darbdavys karantino metu užtikrino jiems saugumo jausmą išsaugodamas darbo vietą.