„Vilmers“ vadovas Ovidijus Jalonskis – apie pokyčius įmonėje: „Reikėjo pamatyti viską iš šalies“
„Tuo metu tikrai jaučiausi tarsi atsidūręs ant ribos – o kas toliau? Kur su organizacija eisime toliau?“, – atvirauja jis.
Žinios virto realiais pokyčiais
Neretai sakoma, kad vadovams atrasti laiko studijoms – beveik neįmanoma. Vis dėlto išgirdęs tokius teiginius, Ovidijus tik šypteli – didžiausia grėsmė vadovui yra ne darbų gausa, o iliuzija, kad jau viską žinai ir jautiesi tvirtai savo vandenyje. Jis pats prisimena, kad po kelerių metų vadovo kėdėje pradėjo jaustis būtent taip – tarsi judėtų iš inercijos. Tai, pasak O. Jalonskio, buvo aiškiausias ženklas, kad reikia pokyčio.
„Patirties užteko kasdieniams sprendimams, bet vis dažniau kilo klausimų, į kuriuos atsakymų reikėjo paieškoti. Tada ir atėjo mintis, jog reikia sustoti, pažvelgti į organizaciją iš šalies ir pasitikrinti, ar einama tinkama kryptimi. Kaip tik tuo metu sulaukiau ne vienos rekomendacijos iš pažįstamų vadovų apie modulinę ISM Vadovų magistrantūrą. Pagalvojau, kodėlgi ne? Gal tai ir yra mano atsakymas. Taip ir ėmiausi“, – prisimena jis.
Nors derinti intensyvų darbą ir studijas nebuvo lengva, Ovidijus pasakoja greitai pastebėjęs, kad tai, ką išgirsta auditorijoje, netrunka virsti realiais pokyčiais. Jis atviras – pokyčiams kartais prireikdavo vos kelių savaičių.
„Tikriausiai svarbiausia, kad dalykai ateitų laiku ir vietoje, tuomet gauni didžiausią naudą. Man pirmuoju atradimu tapo Strateginės rinkodaros modulis. Tuo metu įmonė kaip tik buvo pokyčių stadijoje, reikėjo galvoti, kaip atrodome tarptautinėje rinkoje, kokią žinutę siunčiame. Tas kursas pataikė į dešimtuką, nes jaučiau, kad gaunu atsakymus į klausimus, kurie man rūpėjo kasdien. Iki tol daug ką dariau iš nuojautos, o čia gavau konkrečius įrankius. Juos naudoju iki šiol“, – dalijasi O. Jalonskis.
Po šio kurso, pasak jo, viskas tarsi įsisuko. Ovidijus pradėjo matyti, kad pokyčių reikia ne tik rinkodaroje, bet ir visoje organizacijos veikloje – nuo vidinių procesų iki santykių su klientais.
„Labai pravertė skaitmeninės transformacijos modulis, padėjęs suprasti, kaip sistemingai diegti skaitmenizaciją visoje organizacijoje. Galiu pasakyti, kad ši transformacija neapsiribojo vien naujais įrankiais – ji pakeitė mūsų mąstymą. Iki tol daugelį dalykų darėme gana tradiciškai: užsakymai ateidavo el. paštu, sprendimams reikėdavo daug gyvų susitikimų. Atrodė įprasta, tačiau iš tikrųjų tai slėpė daug laiko švaistymo, klaidų rizikų ir komunikacijos trikdžių.
Studijų metu supratau, kad procesus galima supaprastinti ir automatizuoti. Pavyzdžiui, pardavimuose atsisakėme užsakymų valdymo el. paštu ir įsidiegėme sistemą, kurioje visa informacija matoma realiu laiku. Tai sumažino klaidų skaičių, sutrumpino užsakymų apdorojimo laiką ir leido komandai daugiau dėmesio skirti klientų aptarnavimui, o ne administraciniam darbui. Net tiekimo grandinėje įvyko esminių pokyčių – sprendimai tapo greitesni, atsirado daugiau skaidrumo ir galėjome lengviau prognozuoti poreikius.
Tokia transformacija, be jokios abejonės, davė finansinės naudos – mažiau resursų eikvojama koordinacijai, daugiau investuojama į augimą. Iš esmės tai buvo tarsi „naujas kvėpavimas“ mūsų organizacijai – skaitmenizacija tapo ne tik technologiniu, bet ir strateginiu lūžiu, parodžiusiu, kad tai nėra vienkartinis projektas, o nuolatinė mūsų augimo kryptis“, – sako O. Jalonskis.
Tiesa, teigiami pokyčiai įmonėje neapsiribojo vien technologijomis. Studijos, pasak O. Jalonskio, paskatino iš naujo įvertinti ir sritis, kurios iki tol atrodė savaime suprantamos. Viena jų – tvarumas.
„Iš pradžių į jį žiūrėjau skeptiškai – maniau, kad tvarumas tėra apie sertifikatus ar etiketes, kurios realiai nieko nekeičia, bet studijų metu tas įsitikinimas visiškai griuvo. Supratau, kad esmė slypi ne popieriuje, o pačiuose procesuose. Mes pradėjome žiūrėti, kur dingsta resursai, ką galime daryti efektyviau, kaip sumažinti atliekas, ir tada pamačiau, kad tai iškart duoda rezultatą – ne tik ekologinį, bet ir finansinį. Man buvo pravartu pamatyti, kad tvarumas yra labai praktiškas sprendimų rinkinys, kuris veikia čia pat. Net mūsų tarptautiniai partneriai stebėjosi, kaip greitai prisitaikėme prie naujausių tendencijų“, – pasakoja O. Jalonskis.
Atradimai už auditorijos ribų
Ovidijus neslepia – nors studijų pradžioje galvojo tik apie žinias ir naujus verslo valdymo įrankius, netrukus suprato, kad iš jų gaus kur kas daugiau. Pasak jo, ne mažiau svarbu jam pasirodė tai, kas vyko tarp paskaitų – bendravimas su kitais vadovais, diskusijos, pasidalinimai patirtimi. O. Jalonskis neslepia, kad ir čia netrūko netikėtumų.
„Mane nustebino, kad nors visi vadovai buvome atėję iš visiškai skirtingų sričių, iš esmės sprendėme labai panašius klausimus, susidūrėme su panašiais iššūkiais. Vieni svarstė, kaip išlaikyti komandą motyvuotą, kiti – kaip neprarasti aiškumo krizinėse situacijose... Ir niekas nebandė atrodyti gudresnis už kitą – kalbėjome paprastai, atvirai, dalinomės, kas veikia, o kas ne. Tas supratimas, kad nesi vienas su savo problemomis ir iššūkiais, yra labai reikalingas kiekvienam vadovui. O dar svarbiau, kai išgirsti tiek daug kitų požiūrių į tuos pačius klausimus ir gali pažvelgti į savo organizaciją visiškai kitaip, lyg iš šalies“, – sako jis.
Čia O. Jalonskis priduria, kad patirtis studijų metu leido iš šalies pažvelgti ir į savo, kaip vadovo, rolę. Anot jo, būtent čia išryškėjo tikrasis lyderio vaidmuo.
„Per diskusijas su kitais vadovais vis iškildavo klausimas – kas iš tikrųjų daro lyderį stiprų? Man pačiam tai tapo proga iš naujo įsivardinti, kas man svarbiausia. Pirmiausia – pagarba, ir sau, ir kitiems. Ji visada buvo mano darbo dalis, bet tik studijose aiškiai supratau, kokią didelę reikšmę ji turi komandai: sąžiningumas, kolegų laiko ir indėlio vertinimas, gebėjimas girdėti jų balsą. Antra – tikėjimas tuo, ką darai kartu su komanda. Jei pats netiki, žmonės tai pajunta akimirksniu. Ir trečia – paprastumas. Man atrodo, vadovas neturi vaidinti viską žinančio. Kai esi paprastas, žmonės nebijo prieštarauti ar siūlyti idėjų ir būtent tada atsiranda tikras bendradarbiavimas“, – dalijasi jis.
O ką patartų vadovams, kurie dar tik svarsto apie studijas? Sulaukęs tokio klausimo, Ovidijus nė nesusimąsto: „Blogiausia, ką gali padaryti vadovas – nustoti mokytis. Bet lygiai taip pat svarbu mokėti paleisti senas patirtis ir priimti naujas. Jei nori, kad augtų tavo komanda ir organizacija, pirmiausia pats turi judėti į priekį.“
Daugiau apie ISM Vadovų magistrantūrą skaitykite čia. Norintys prisijungti prie programos tai gali padaryti dar šį rugsėjį – Skaitmeninės transformacijos modulio paskaitos prasidės rugsėjo 19 d.
Jei norite pasikonsultuoti dėl studijų, rašykite [email protected].
VERSLO TRIBŪNA
Įvairiausi mokymai – milijonų verta industrija: seminarai, kursai, podcastai, knygos... Tačiau kodėl mokymų daug, o realių pokyčių – mažai? Tyrimai rodo, kad vos 5 procentai žmonių po mokymų realiai keičia savo elgesį. Ar galima pakeisti savo mąstymą ir neefektyvius įpročius iš esmės? Buvęs „Tęstinių mokymų centras“, dabar – „Questum Training“, sako, kad taip. Apie tai, kodėl atsisako žodžio „mokymai“ ir kaip kuria realią transformaciją, „Verslo žinioms” pasakoja Questum Training® įkūrėjas, pokyčių programų ir įrankių kūrėjas, Treneris – Tomas Kaulinskas.
Įmonės „Vilmers“ vadovo Ovidijaus Jalonskio karjeros istorija netelpa į įprastus rėmus – vadovu jis tapo vos 27-erių. Per šešerius metus šiame vaidmenyje jam teko patirti ir spartų augimą, ir sudėtingus laikotarpius, per kuriuos jis išmoko ne vieną verslo pamoką. Visgi O. Jalonskis įsitikinęs – visko savo patirtimi net ir per ilgiausią karjerą neišsiaiškinsi. Prieš kurį laiką jis nusprendė žengti žingsnį, kuris nustebino ne vieną – grįžo į studijų auditoriją.
„Lietuvos vardas Europoje skamba vis garsiau“ – su šia žinia grįžta antrą kartą organizuojama konferencija apie ES investicijų teikiamas galimybes ES+U, vyksianti rugsėjo 25 d. „Compensa“ koncertų salėje. Šių metų konferencijos tikslas – priminti, kokią įtaką Lietuva turi visai Europos Sąjungai.
„Savo žadėtus planus ir įsipareigojimus įvykdėme – liepą visą mėnesį dirbusių darbuotojų atlyginimų mediana pasiekė ir net viršijo simbolinius 2.000 Eur – buvo 2.097 Eur. Visą ir ne visą mėnesį dirbusiųjų atlyginimai taip pat perkopė šią ribą – buvo per 2.012 Eur“, – džiaugsmo įgyvendintais pažadais neslepia Dainius Dundulis, 160 parduotuvių Lietuvoje turinčios UAB „Norfos mažmena“ valdybos pirmininkas ir gamybos bei logistikos UAB „Rivona“ generalinis direktorius. Anot jo, kitiems didiesiems mažmeninės prekybos tinklams dabar teks dar labiau pasitempti dėl darbuotojų įvertinimo.
