Kas tai? Eksperto įžvalgos

Kada išmuš išmaniųjų Balbieriškių valanda?

Publikuota: 2019-03-28
„Miesto strategijos ir tikslai dažnai kuriami nusprendžiant už vartotoją, modeliuojant jo tikruosius poreikius, pilnai nesuvokiant vartotojų segmentų ir kanalų, kuriais vienos ar kitos išmaniosios paslaugos gali būti pasiekiamos“, – sako Goda Marija Vaitkevičiūtė, audito ir konsultavimo bendrovės „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento konsultantė.
„Miesto strategijos ir tikslai dažnai kuriami nusprendžiant už vartotoją, modeliuojant jo tikruosius poreikius, pilnai nesuvokiant vartotojų segmentų ir kanalų, kuriais vienos ar kitos išmaniosios paslaugos gali būti pasiekiamos“, – sako Goda Marija Vaitkevičiūtė, audito ir konsultavimo bendrovės „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento konsultantė.

Išmanusis miestas – sistema, kuri, pasitelkusi informacines ir ryšių technologijas, daiktų internetą, debesų kompiuteriją bei dirbtinį intelektą, siekia užtikrinti geresnės kokybės paslaugas miestiečiams, sumažinti išlaidas ir skatinti miesto gyvybingumą bei tvarumą. Neabejotinai tokie pokyčiai svarbūs ne tik miestiečiams, bet ir smulkiojo ir vidutinio verslo įmonėms. Goda Marija Vaitkevičiūtė, audito ir konsultavimo bendrovės „KPMG Baltics“ Valdymo ir rizikos konsultacijų departamento konsultantė, pasakoja, apie gerąsias išmaniųjų miestų praktikas ir siūlo sprendimų Lietuvai.

Nauji technologiniai sprendimai keičia ne tik sudėtingų pramonės ar infrastruktūros objektų, bet ir miestų valdymą.

„Esminis skirtumas tas, kad išmaniųjų miestų koncepcijos centre – ne individualus technologinis procesas, bet galutinis vartotojas – miesto gyventojas.“, – pabrėžia p. Vaitkevičiūtė.

Geroji praktika

Kol kandidatai į Lietuvos miestų merus rinkiminių kampanijų batalijose „fechtavosi“ užlipdytų duobių, papildomų vietų vaikų darželiuose ar naujų autobusų statistika, inovatyviausi Europos miestai varžėsi Europos komisijos įsteigtame konkurse dėl Europos inovatyvumo sostinės vardo ir  1 mln. Eur prizo, kuris tenka pirmosios vietos laimėtojui. Ponia Vaitkevičiūtė pabrėžia, kad svarbiausia konkurse – įrodyti inovacijų naudą galutiniam vartotojui, miesto infrastruktūros naudotojui.

2014 m. patį pirmąjį prizą laimėjo Barselona. Miestas veikia remdamasis Barselonos technologijų ir inovacijų politika ir Barselonos skaitmeniniu planu. Kai kurios technologijos, įdiegtos ten girdėtos ir mums, pvz., dviračių dalinimosi sistema ar greitieji autobusai. Vis dėlto, keletas projektų išsiskiria išmanumu.

„Barselonoje įdiegta protinga automobilių stovėjimo sistema – sensoriai identifikuoja laisvas stovėjimo vietas ir informuoja vairuotojus apie automobilio pastatymo galimybes. Taip pat, siekiant efektyvinti energijos vartojimą ir šilumos išsiskyrimą, įrengti LED šviestuvai, kurie integruotų sensorių pagalba stebi aplinką: drėgmę, užterštumą, temperatūrą, garsą, judėjimą, ir pagal tai reguliuoja apšvietimo stiprumą. Įdomu, kad nuolat aplinkos pokyčius fiksuojantys sensoriai leidžia stebėti, kuriose vietose naktį vyksta daugiausia veiksmo, kurios miesto vietos reikalauja daugiau dėmesio ir atsižvelgus į tai gerinti gyvenimo kokybę miestiečiams, mažinti nusikalstamumo lygį ir pan. Mieste taip pat integruota pažangi atliekų šalinimo sistema, kuri padeda optimizuoti šiukšlių išvežimo logistiką pagal atliekų lygį konteineriuose – tokiu būdu šiukšlės surenkamos tik ten, kur konteineriai užpildyti, maršrutas kuriamas prioretizuojant „karščiausias“ miesto vietas“, – pasakoja p. Vaitkevičiūtė.

Strateginiai pokyčiai

2018 metais „Europos inovacijų sostinės“ apdovanojimą priėmė Atėnai. Graikijos sostinė į inovacijų traukinį įšoko visai neseniai, 2017 m., kai prie miesto tarybos komandos buvo pakviestas prisijungti CDO – Skaitmeninių projektų vadovas, kuris ėmėsi įgyvendinti ekonominę ir socialinę krizę išgyvenančiai šaliai gyvybiškai svarbius nedidelius strateginius pokyčius.

„Be sukurtų mobiliųjų aplikacijų miestų gyventojams ir e-vyriausybės projekto įgyvendinimo, mieste taip pat buvo įkurta Atėnų technologijų laboratorija – pažangių miesto sprendimų mokslinių tyrimų ir plėtros centras, kuris vienija technologijų įmones, mokslo bendruomenę, politikus ir miesto gyventojus. Pagrindinė projekto idėja – suinteresuotoms šalims suteikti pritaikytą vietą ir reikiamą finansavimą, kad šios čia sudarytų išmanųjį tinklą ir skatintų technologijų diegimą skirtingose miesto srityse. Įgyvendinus panašius projektus pasiekiamas labai svarbus išmaniojo miesto tikslas – surenkami duomenys apie miesto gyventojus, jų poreikius ir gyvenimo būdą. Taip gaunamas aiškus grįžtamasis ryšys ir ateityje galima priimti dar efektyvesnių sprendimų, – sako p. Vaitkevičiūtė.

Kitas puikus pavyzdys – Australija, išmaniųjų miestų planą patvirtinusi 2016 m.:

„Ji numatė priemones, kurios visoje šalyje padės gerinti miestų infrastruktūrą ir vartotojų gyvenimo kokybę, pasitelkus išmaniąsias technologijas, protingas investicijas ir sumanią politiką. Pernai Australijos išmaniųjų miestų konferencijoje nugalėtoju buvo paskelbtas Kauno dydžio miestas Sanšain Kostas (angl. Sunshine Coast). Be kitų inovatyvių sprendimų, mieste atsirado specialios vietos, kuriose testuojamos technologijos, kurias planuojama diegti ateityje – automobilių stovėjimo aikštelių sensoriai, išmanieji LED šviestuvai, skaitmeniniai srautų matuokliai bei sensoriniai konteinerių stebėtojai. Taip užtikrinama tvari plėtra ir investicijų kryptis, o miesto savivaldybės įkurtas išmanusis centras ir taryba garantuoja nenutrūkstamą projektų įgyvendinimą“.

[infogram id="7117441a-fe75-4c92-808d-f9ba8c64ca31" prefix="EFY" format="interactive" title="Copy: TR:VS citata KPMG2"]

Situacija Lietuvoje

KPMG  įmonių tinklas jau penkerius metus rengia apžvalgas, kuriose pateikia išmaniųjų miestų kūrimo patirtis, pamokas ir naujausias iniciatyvas iš viso pasaulio.

„Pastebime tris aiškius aspektus, kuriais inovatyviausiais ir pažangiausiais vadinami miestai išsiskiria iš kitų. Visi jie nuosekliai laikosi strategijos, yra įkūrę atskirus už strategijos įgyvendinimą atsakingus skyrius ar technologijų centrus, be to, geba efektyviai panaudoti surinktus duomenis, todėl gali pasiekti tikslines auditorijas“, – vardija p. Vaitkevičiūtė.

Pasak pašnekovės, didieji Lietuvos miestai neatsilieka nuo naujausių tendencijų, jie taip pat įvairiose srityse diegia išmaniąsias technologijas.

„Pavyzdžiui, Vilnius jau ne vienerius metu naudojasi mobiliomis aplikacijomis automobilių stovėjimui, transporto bilietams apmokėti, taip pat sukurta internetinė svetainė, kurioje gyventojai gali greitai ir paprastai užduoti klausimus miesto valdžiai ir pranešti apie savo kasdienes problemas. UAB „Grinda“ jau pasitelkė bepilotes skraidykles (dronus), kuriomis gali stebėti ir vertinti avarines situacijas, bei kontroliuoti nelegalių statybų ar nelegalių sąvartynų atvejus“, – geruosius pavyzdžius vardija p. Vaitkevičiūtė.

Reikia infrastruktūros

Ji apgailestauja, kad miestų konkrečių užmačių išmaniosios infrastruktūros kūrimo klausimu sužinoti nepavyksta, mat tokie tikslai aiškiai neatsispindi jų strategijose.

„Įvairių miestų agentūrų iniciatyva vis dažniau rengiamos konferencijos ir dirbtuvės, kuriuose susitinka verslo ir mokslo atstovai, mėginama ieškoti inovatyvių miestams pritaikytų sprendimų. Deja, pavienių projektų ir sprendimų nepakanka – norint užtikrinti darnų, tvarų ir inovatyvų miestų vystymąsi ateityje, būtina sukurti infrastruktūrą. Vilniaus miesto savivaldybė visai neseniai patvirtino vieną iš strateginių krypčių VILNIUS 2IN, kurioje numatomi strateginiai tikslai dešimtyje sričių: administravimo, transporto, švietimo, aplinkos, kultūros, sveikatos, socialinės apsaugos, saugumo, planavimo ir plėtros. Visi jie susiję su teikiamų paslaugų kokybės gerinimu, naujų paslaugų kūrimu ir jų automatizavimu. Dar nėra aišku, kokiomis konkrečiomis priemonėmis bus įgyvendinami šie tikslai, tačiau atrodo, jog judama teisinga kryptimi“, – vertina pašnekovė.

Ji pastebi, kad šiais metais didieji Lietuvos miestai EU fondų finansuojamomis lėšomis vykdys paslaugų teikimo ir aptarnavimo gerinimo projektus. Įdomu, ar pasikeis mūsų, kaip miesto paslaugų vartotojų, gyvenimo kokybė? Investuosime į inovatyvius ir ilgalaikius sprendimus ar laikysimės konservatyvių ir laiko patikrintų problemų sprendimo būdų?

[infogram id="03b3f9d8-3824-4453-9a79-3ec831b1e6cc" prefix="dTk" format="interactive" title="TR: VS KPMG2"]

Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (II)  Verslo tribūna

2019 m. įsigaliojusios mokesčių reformos tikslas buvo sumažinti mokestinę naštą darbo pajamoms ir išgryninti...

2019.04.16
Mokesčių reforma: ar viskas atlikta? (I) Verslo tribūna 2

2019 m. įsigaliojusi mokesčių reforma atrodo jau kiek primiršta. Priblėso ir pensijų papildomo kaupimo...

2019.04.09
Duomenų nutekėjimas – tik laiko klausimas Verslo tribūna 4

Beveik metus galiojantis Bendrasis duomenų apsaugos reglamentas (BDAR) privertė verslą nupūsti dulkes nuo...

2019.04.02
Klientų atpažinimo sprendimai vis lengviau pritaikomi verslui Verslo tribūna

Viena didžiausių verslo problemų – kaip surinkti, apdoroti ir tvarkyti jau turimus duomenis. Lietuvišką...

2019.04.01
Kada išmuš išmaniųjų Balbieriškių valanda? Verslo tribūna 1

Išmanusis miestas – sistema, kuri, pasitelkusi informacines ir ryšių technologijas, daiktų internetą, debesų...

2019.03.28
Skaitmeniniame amžiuje žmogiškasis ryšys nepraranda reikšmės Verslo tribūna 3

Dėl sparčios technologijų plėtros vis daugiau įmonių ryžtasi skaitmeninei transformacijai. Fizinius klientų...

2019.03.26

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau