Žemdirbių Meka – Kaune?

Publikuota: 2018-12-17
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Vladimiro Ivanovo (VŽ) nuotr.
Redakcijos nuomonė

Vyriausybė, sumaniusi Žemės ūkio ministerijos kraustynes į Kauną, negali paaiškinti darbuotojams nei šio sprendimo prasmės, nei ekonominio pagrįstumo. Vis dar neatsisakoma plano visas ministerijas perkelti į vieną kompleksą, tačiau minėtai institucijai ten vietos nežadama – nes Kaunas būtų „patogus žemdirbiams“. Kodėl ir kuo, neaišku.

Žemės ūkio ministerija (ŽŪM) tuštėja: ją jau paliko kelios dešimtys darbuotojų, naujų darbo adresų dairosi ir kiti. Gana dramatiška situacija susiklostė ir Nacionalinėje mokėjimų agentūroje (NMA) – čia neužimta 80 pareigybių. Atliktoje apklausoje tik 2% centrinio Vilniuje esančio NMA padalinio darbuotojų sutiktų dirbti Kaune. Ir ministerijos, ir minėtos agentūros profesinių sąjungų vadovai aiškina, kad dėl prasidėjusios sumaišties ir darbuotojų pasitraukimo stringa darbai. NMA atstovai tikina, kad jei išeinančių darbuotojų skaičius didės, o nauji neskubės darbintis į sparnus pakėlusią instituciją, kils rizika dėl įstaigos veiklos tęstinumo ir jos funkcijų atlikimo užtikrinimo.

Apie didėjančius darbo krūvius prabilo ir ŽŪM darbuotojų atstovai. Pasak jų, darbas jau nevyksta normaliai, darbo krūvis – didžiulis, naujų darbuotojų skelbiami konkursai nevilioja, tad jau darosi sunku įgyvendinti visas ministerijos funkcijas.

Darbuotojai tikina pasigendantys aiškumo, jie nežino konkrečių perkėlimo į Kauną ir būsimo darbo čia sąlygų. Anksčiau ministerijos vadovybė žadėjo, kad kelionės iš Vilniaus į Kauną laikas bus įskaičiuojamas į darbo laiką, tačiau pastaruoju metu prabilta, kad „toks dalykas nelabai galimas įstatymiškai“. Kita vertus, kas padengtų kelionės išlaidas? Valstybė?

Žemės ūkio ministras Giedrius Surplys dramatizmo neįžvelgia – esą institucija stengiasi pildyti tuščius etatus, o kad būtų užtikrintas veiklos tęstinumas, kovą bus atidarytas padalinys Kaune, „kuris veiks kaip veidrodinė ministerija“. Nenorintys kraustytis į Kauną ŽŪM darbuotojai „tikrai galės išeiti iš darbo ir pasiimti visas kompensacijas, kurios priklauso paliekant darbovietę dėl iš esmės pasikeitusių darbo sąlygų“. Kiek tai papildomai kainuos valstybei, kokia bus visa ŽŪM kraustynių kaina, dabar niekas negali atsakyti. Kaip ir tiksliai atsakyti į klausimą, kodėl ministeriją reikia kraustyti į Kauną?

VŽ primena, kad pagrindinė priežastis, kurią Vyriausybė įvardijo anksčiau, – geresnis institucijos pasiekiamumas, esą taip būtų pirmiausia patogu žemdirbiams. O kodėl patogu? Ar dažnai žemdirbiai nūnai lankosi ministerijose, kad ir ŽŪM? Dabartiniais interneto laikais, kai kone viską galima sutvarkyti per atstumą ir gana greitai, be jokių popierių, klajonės ministerijos koridoriais atrodo it anachronizmas. Na, nebent reikėtų valdininkus pamaloninti „lietuviško kaimo lauktuvėmis“...

Nesuvokiamas siekis į Laikinąją sostinę nugabenti ir centrinį NMA padalinį. Irgi – arčiau žemdirbių? Tačiau šios agentūros padalinių esama ir kituose miestuose, Kaune taip pat. Ar susodinti Kaune ministerijos ir agentūros darbuotojai geriau dirbs? O gal priežastis kita – gal kuriam nors įtakingam ir valdžiai naudingam kauniečiui labai maga pelningai išnuomoti patalpas naujakuriams?

Regis, dar nenumarintas planas steigti sostinėje savotišką ministerijų miestelį ir dalį ministerijų perkelti į naujas patalpas. Jau ir išrinkta bendrovė, rengsianti perkėlimo projektą. Žirmūnuose numatyta įkurdinti Vyriausybės kanceliariją ir ministerijas, išskyrus Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų. Ir išskyrus ŽŪM. Aplinkos ministerijai, regis, bilietas į Kauną jau atšauktas.

VŽ nuomone, skubotas Vyriausybės siekis kraustyti ŽŪM ir NMA į Kauną kiek stebina. Ministerijos vadovybė aiškina tai politiniu sprendimu, tačiau iš tikrųjų tai panašu į tikrą populizmą. Būtent taip atrodo šis sprendimas – be kaštų analizės, be ekonominio pagrindimo, prisidengiant reforma. Kurios vargu ar kam iš tiesų reikia.

REDAKCINIS STRAIPSNIS (vedamasis) - redakcijos nuostatas atspindintis, jos vardu parašytas, neretai nenurodant konkretaus autoriaus, rašinys, dažnai atsiliepiantis į kokius nors įvykius, paaiškėjusius faktus, tendencijas. Būdinga nedidelė, neretai vienoda visiems leidinio redakciniams straipsniams apimtis, glaustas minčių dėstymas, tezių pobūdžio argumentacija, naudojami publicistinės retorikos elementai. Įprasta pateikti išvadas, apibendrinimus, atspindinčius redakcijos nuostatas. / Žurnalistikos enciklopedija /

Gauk nemokamą VERSLO naujienlaiškį į savo el.pašto dėžutę:

Pasirinkite Jus dominančius NEMOKAMUS savaitraščius:













Svarbiausios dienos naujienos trumpai:



 
Rašyti komentarą

Rašyti komentarą

Verslo žinių pasiūlymai

Šioje svetainėje naudojame slapukus (angl. „cookies“). Jie padeda atpažinti prisijungusius vartotojus, matuoti auditorijos dydį ir naršymo įpročius; taip mes galime keisti svetainę, kad ji būtų jums patogesnė.
Sutinku Plačiau