Vyriausybės planas: visos ministerijos viename komplekse – po 7 metų
Premjero vadovaujama Strateginių projektų portfelio komisija paviešino savo darbų planą. Jame iš viso yra 43 strateginiai projektai, paskirstyti skirtingoms ministerijoms.
Dešimtuoju punktu plane įrašyta, kad Darius Sadeckas, finansų viceministras, yra atsakingas už „Ministerijų perkėlimą į naujas bendras patalpas“. Tačiau šio darbo įgyvendinimo data – 2024 m. III ketvirtis.
Tad dabartinė Vyriausybė deklaruoja, kad pradės naujojo ministerijų komplekso patalpų projektavimo ir statybos arba parinkimo bei įsigijimo darbus, o juos užbaigtų jau po 2020 m. Seimo rinkimų pradėsiantis dirbti ministrų kabinetas.
Ponas Skvernelis bei kiti valdančiųjų lyderiai ne kartą yra kartoję, kad nėra atsisakoma tuojau po 2016 m. Seimo rinkimų paviešintos idėjos, kad Vilniuje turėtų atsirasti vienas bendras Vyriausybės kanceliariją ir ministerijas apimsiantis pastatų kompleksas. Į jį būtų perkeltos visos ministerijos, išskyrus Krašto apsaugos ir Užsienio reikalų, taip pat į Kauną galbūt perkeltinų Žemės ūkio ir Aplinkos ministerijų.
Kiek kainuotų toks perkėlimas ir kokį duotų ekonominį efektą, premjeras žadėjo paskelbti 2018-2019 m., kai bus atlikti atitinkami skaičiavimai.
Tarp Vyriausybės strateginių projektų yra ir planas iki 2020 m. III ketvirčio įgyvendinti „Administracinės paskirties valstybės nekilnojamojo turto perėmimą centralizuotai valdyti“.
Pasak Vyriausybės pranešimo spaudai, pirmadienį posėdžiavusi Strateginių projektų portfelio komisija patvirtino, kad „80% komisijos prižiūrimų projektų įgyvendinami laiku, nei vienas projektas nenukrypsta nuo suplanuoto biudžeto“. Nuspręsta nuo šiol daugiau informacijos apie strateginių projektų portfelį ir Vyriausybės prioritetų įgyvendinimą pateikti internete.
Posėdyje taip pat buvo patvirtinti 7 projektų veiksmų planai. Tarp jų – vidaus reikalų viceministro Česlovo Mulmos kuruojamas „Bendrojo pagalbos centro ir pagalbos tarnybų operatyvios sąveikos teikiant skubią pagalbą gyventojams užtikrinimas“ bei socialinės apsaugos ir darbo viceministrės Vilmos Šilalienės kuruojama „Vaiko teisių apsaugos sistemos pertvarka“.
Be to, anot pranešimo, aptarti projekto „Mokesčių sistemos struktūros tobulinimas ekonomikos augimui palankia kryptimi ir mokesčių bazės optimizavimas“ pirmojo etapo rezultatai. „Numatoma, kad pernai gruodį Seimo priimti ir šiemet jau įsigalioję arba vėliau įsigaliosiantys mokesčių įstatymų pakeitimai leis pajamų iš mokesčių dalies bendrajam vidaus produktui 2018 m. padidėti 0,9% iki 31,4% (t. y. apie 400 mln. Eur). Darbo apmokestinimo našta sumažės 890.000 gyventojų arba apie 80% visų dirbančiųjų. Mažiausiai uždirbančių asmenų apmokestinimo našta 2018 m. sumažėtų ir atitiktų Europos Sąjungos vidurkį“, – teigiama Vyriausybės pranešime.
Pono Skvernelio vadovaujamos vyriausybinės Strateginių projektų portfelio komisija posėdžiauja kartą per mėnesį. Gruodžio viduryje komisijos posėdyje buvo pristatyti 6 strateginių projektų 2018 m. įgyvendinimo planai. Vienas jų – iki 2019-ųjų pradžios pasiekti, kad vidutinės pensijos šalyje būtų didesnės bent 14% nei 2017-ųjų pabaigoje.
